Jono Aisčio

„Katarsis“
analizė
Jonas Aistis
• Antrosios rašytojų neoromantikų
kartos atstovas;
• Eseistas ir lyrikas;
• Jo eilėraščiai yra suteikiantys
tam tikrą nuotaiką, verčiantys
apmąstyti, susimąstyti;
• Esminis kūrybos principas – su
muzikalumu susieti skaudų ir
katarsį keliantį poetinį
išgyvenimą.
Katarsis – vidinis apsivalymas išgyvenus emocinį sukrėtimą.

https://www.pakartot.lt/albu
m/rasytoju-balsai-i-
dalis/katarsis4
Tema:
Kūrybos kančia
Pagrindinė mintis:
Tik nuoširdžiai kuriantis,
besiaukojantis menininkas gali
sukurti kūrinį, tekstą, kuris gali
paveikti skaitytoją.
Lyrinis subjektas:
• Atsivėriaskaitytojui (adresatui): „Aš tik tau visas
širdies gelmes atversiu, / Kaip aš niekad, kaip aš
niekam nesakau.“
• Abejojadėl žodžio galimybių perteikti kūrėjo
būsenas: „Žodis – žiedas pumpure nuvytęs, / Jis
numiršta į pasaulį pakeliui.“
• Aukojasi dėl norimo rezultato: „O taip trokštu
visas tapti dūmais / Ir sutirpti kruvinoj aukoj...“
• Kūryba – sakrali, įprasmina kūrėjo gyvenimą,
paralelė su Jėzumi: „Mano žodžio kruvina
auka.“ , „Paversta į vyną mano kraują gersi“
Adresatas (nujaučiamas):
• Neturikūrėjo patirties, reikia daug pastangų,
siekiant suprasti kūrinį, adresatas uždaras: „Tujen
niekam nebuvai širdies atvėręs, / Tujen šito
nesuprasi niekuomet - / Tau smulkiom stiklų
šukelėm žėri / Aukšto skliauto nemarioji
klaikuma.“
• Lyrinis
subjektas adresatui palengvina skausmą:
„Kad tik tau kentėti nebereiktų“
• Kūryba adresatą svaigina: „Nenorėjau niekad aš
tavęs nugirdyt“
• Išsivaduojaiš savo kančių, skaitydamas kūrėjo
auką: „Taip nusivalysi tu aukos katarsiu, / O
ištikęs skausmas greit tave apleis!”
Kaip manote, kada kūrybos auka yra
prasminga?