Fibonačio skaičiai gamtoje

Kas yra tie fibonači skaičiai ?

 Fibonači skaičius atrado tuo metų garsus Italų
matematikas Leonardas Pizietis
Fibonačis(1170~1250)
 Fibonačis parašė knygų,
kuriose Europos matematikus pirmą kartą
supažindino su Arabų matematikų darbais. 
 Tai yra:
2=1+1

Fibonačio skaičių seka – sveikųjų skaičių seka 3=2+1

nusakoma taip. Seka prasideda šiais skaičiais:0, 5=3+2

1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144, 233.
8=5+3
Kiekvienas šios sekos skaičius lygus dviejų
prieš jį einančių skaičių sumai. 13= 8 + 5

21= 13+ 8

34= 21+ 13

55= 34+ 21
 Matematinis fibonačio kvadratas
XIX amžiuje matematikai vėl pradėjo nagrinėti,,Fibonacii‘‘
skaičių kvadratus, tada sudėję kvadratų šonus, susidarė
nauja didesnio kvadrato pusė.Tai gali būti pakartota be
galo.
Tada jie suprato, kad jei nupiešėte apskritus
lankus,jungiančius priešingus kvadratų kampus, gausite
spiralę, vadinamą logaritmine spirale. Ši spiralė
pastebima daugelyja natūralių reiškinių. Pavyzdžiui,
išsidėstant lapus ant stiebo ar sėklų ant pušies kūgio.
 Matematinė fibonačio spirale
Tai priešingo laikrožio rodyklę einantis kvadratai susideda viens su
kitu iš eilės sudarančia fibonačio skaičių seka.
 Fibonači skaičiai aplink mus
 Gamtoje galima pamatyti daug susidarusių
fibonačio sekų ,skaičių , spiralių ir netik.
 Fibonačio skaičiai gamtoje pasirodo pakankamai dažnai. PVZ.
Sėklų galvutės, pušynai, vaisiai ir daržovės: Pažvelkite į sėklų
masyvą saulėgrąžos centre ir pastebėsite, kaip atrodo spiralės,
kreivos ir dešinės pusės. Nuostabu, jei suskaičiuosite šias
spirales, jūsų bendra suma bus Fibonačio skaičius. Padalinkite
spiralę į tuos, kurie nukreipti į kairę ir dešinę, ir gausite du iš
eilės „Fibonačio“ skaičius. Galite iššifruoti spiralinius raštus iš
pušies, ananasų ir žiedinių kopūstų, kurie taip pat atspindi
Fibonačio seką.
Gėlės ir šakos: Kai kurie augalai išreiškia
Fibonacci seką savo augimo taškuose , vietose,
kur formuojasi ar dalijasi medžių šakos. Vienas
kamienas užauga, kol užauga šaka, gaunami du
augimo taškai. Tada pagrindinis kamienas
užaugina dar vieną šaką, gaudamas tris augimo
taškus. Tada kamienas ir pirmoji šaka sukuria dar
du augimo taškus, kurių bendras skaičius siekia
penkis. Šis modelis tęsiasi pagal Fibonačio
skaičius. Be to, jei suskaičiuosite žiedlapių skaičių
ant gėlės, dažnai jūs pastebėsite, kad bendras
skaičius yra vienas iš „Fibonacci“ sekos skaičių.
Pvz., Lelijos ir rainelės turi tris žiedlapius,
drugeliai ir laukinės rožės turi penkis, delfinijos
turi aštuonis žiedlapius ir pan.
Bičių: bičių kolonija sudaro karalienė, keli tranai ir daug darbuotojų. Bičių moterys (karalienės ir
darbininkės) turi du tėvus, droną ir karalienę. Dronai, priešingai, peri iš neapvaisintų kiaušinių. Tai
reiškia, kad jie turi tik vieną iš tėvų. Todėl Fibonacci numeriai išreiškia drono šeimos medį tuo, kad jis turi
vieną iš tėvų, du senelius, tris prosenelius ir kt.
 Kodėl tiek daug natūralių modelių atspindi
Fibonačio seką? Mokslininkai šimtmečius svarstė šį
klausimą. Gal tai sutapimas? Šiai dienai tai nėra
patvirtinta/paneigta.
Fibonacci sekos pavyzdžiai gamtoje:
Bet tai dar ne viskas.,,Fibonacci‘‘ numeriai rodomi
visose gamtos vietose. Kai kurios gėlės turi, 3, 5, 8
arba 13 žiedlapių, kur kiekvienas žiedas dedamas
taip, kad maksimaliai veiktų saulės spinduliai.
Saulėgrąžose ir pušynuose esančių sėklų eilės
dažnai prideda Fibonacci numerius, nes tai yra
efektyviausias būdas supakuoti kuo mažiau sėklų į
mažą erdvę.
 Fibonači skaičiai augaluose
 Kankorėžiai – jo sėklos yra susidarusios pagal fibonačio seka tai yra:
Eina taip 1+1=2, 1+2=3, 3+5=8 ir t.t. eina skaičiai žemyn sluoksniais ir
tai yra fibonačio seka:1,1,2,3,5,13 ir t.t
Saulėgražos sėklos yra išsidėsčiusios skaičių 55 , 34 ir 21
lanku, pagal fibonačio seka

Ananase taip pat susidėste kaip ir kankorėžyje, žvineliai

yra susidare pagal fibonačio seka tai yra: Eina taip
1+1=2, 1+2=3, 3+5=8 ir t.t. eina skaičiai žemyn
sluoksniais ir tai yra fibonačio seka:1,1,2,3,5,13 ir t.t
 Bangos - kai bangos ritasi link pakrantės ir lūžta
susiseka į spiralę pagal kurią galimą nubrėžti
matematinę fibonačio diagramą , pagal
taškus:1,1,2,3,5,8,13,21,34,55.

Moliuskų kriauklelės Išidėste fibonačio

modulių. Su kiekvienų prieaugių ant,kriauklelės užauga
papildomas narelis ,dar vienas dydis fibonačio skalėje.
Šis modelis svirauja aplink mus kiekvieną dieną, ir
geriausias to įrodymas yra virš mūsų galvų. Maždaug už
šimto tūkstančių šviesmečių esanti galaktika yra sudaryta
tokia pat struktura kaip ir mažytės moliusko kriaukrelės.
Ačiū jums už dėmesį