Būties problema

iki metafizikos
Ikisokratikai
 Apibrėžimas

• Metafizika (ontologija) – būties (gr. το ον;

eng. being) teorija; mokslas apie „tai, kas
yra“.
• Metafizika („pirmoji filosofija“,
philosophia prima) – mokslas apie
neempirines empirinio pasaulio priežastis,
principus, pradus.
 Empeiria – gr. „patyrimas“

• Empirinis pasaulis – tai, kas patiriama

fiziškai (5 pojūčiais);
• Neempirinis pasaulis – tai, ką galima tik
mąstyti, suvokti protu, analizuoti logiškai (ir
negalima patirti fiziškai).

• Skirtumas artikuliuotas ne iš karto.

 Pirmoji filosofinė problema

• Pasaulio genezė, t.y. kilmė (Kaip, iš ko,

kodėl viskas atsirado? Kodėl yra tai, kas
yra? Kaip buvo iš pradžių? Ar pasaulis turi
pradžią laike? Kokia tos pradžios
priežastis?).
 Ikifilosofinės prielaidos –
graikų mitai
• „Viskas atsirado iš chaoso“ (taip pat ir
dievai).

• Pasaulį sudaro 4 elementai (stichijos):

ugnis,
oras,
vanduo,
žemė.
 Pirmoji filosofinė artikuliacija

• Kuris elementas (stichija) yra pirminis?

T.y. iš kurio atsirado visi kiti? Kaip ir kodėl
tai nutiko?
 Pirmasis filosofas
• Talis Miletietis (Thales of Miletus) ~625-547 m.
pr.Kr.: „Viskas atsirado iš vandens“.

• Žinomas gamtos reiškinių ir matematiniais

tyrinėjimais (Talio teorema).
↓
• Pirmoji filosofinė mokykla: Mileto (Jonijos)
mokykla Mažojoje Azijoje.
 Kitos („empirinės“) interpretacijos

• Anaksimenas (Anaximenes) Miletietis

(~585-525 m.pr.Kr.):

• Pirmoji stichija yra oras.

• Išsamiai aprašo elementų transformacijas.
 Kitos („empirinės“)
interpretacijos

Heraklitas Efesietis (Herakleitas, Heraclitus

of Ephesus) (~544-483 m.pr.Kr.), išliko
„Fragmentai“.

•Pirmoji stichija yra ugnis.

•Ugnis yra Logos (ratio).

 Kitos („empirinės“)
interpretacijos

• Ksenofanas (Xenophanes) iš Kolofono

(~570-480 m.pr.Kr.): žemė.
 „Prado“ samprata
Anaksimandras (Anaximander) Miletietis
(~610-546 m.pr.Kr.):
•Pradas (gr. arche < archein = „valdyti“) –
pradas, pagrindas, priežastis, principas).
•Anaksimandrui pradas yra „apeiron“ (gr.
peiras – riba, apeiros – beribis):
„beribiškumas“, neapibrėžta beribė būtis,
tiesiogiai empiriškai nepatiriama.
 Būties sąvoka

• Mileto (Jonijos) filosofams ir Heraklitui –

kintamas fizinis (empirinis) pasaulis; pačios
„būties“ sąvokos dar nebuvo (klausta: „Iš ko
viskas atsirado? Kas yra pradas?“, bet ne „Kas
yra pati būtis? Kas yra iš tikrųjų?“).
 Elėjos mokykla

•Parmenidas (Parmenides of Elea) 540-480 m.pr.Kr.

•Parašė knygą „Apie prigimtį“ („Peri physein“), išliko nemaži
fragmentai.

„Tikrai yra tik tai, kas nekinta: neatsiranda ir neišnyksta; būtis yra tai,
kas negali virsti nebūtimi“.

O nekinta tik tai, kas mąstoma. Būtis yra vientisa, nejudri ir

neempirinė.

Įsivaizduojama kaip sfera.

 Krotono mokykla:
Pitagoras (~580-500 m.pr.Kr.)
• „Viskas yra skaičius“ (svarbiausias – 10,
„dekada“; „Pasaulio Motina“); pasaulis – griežta
geometrinė tvarka („harmonija“).
• Pitagoriečių erdvinė „skaičiaus”“samprata.
• Ne vienas, bet du (lygiaverčiai) pasaulio pradai-
skaičiai: apeiron („beribiškumas“, lyginis
skaičius) ir peiras („riba“, nelyginis skaičius).
• Skaičiams „paklūsta“ erdvė ir laikas, judėjimas,
forma, garsas, spalva.
 Atomistai

Pagrindiniai atstovai iš Abderos:

Leukipas (Leucippus) ~500-440 m.pr.Kr.

Demokritas (Democritus) ~460-370 m.pr.Kr., išliko tekstų

fragmentai.
 Atomizmas
• Pitagorietiška monada (gr. monas – vienetas)
kaip atomas (mažiausias nedalomas materijos
vienetas, „taškas“).
• Daiktai susideda iš atomų: daiktų skirtumus lemia
pačių atomų ir jų „sukibimo“ būdų skirtumai;
visiems daiktams bendra tai, kad jie yra iš atomų.
• Atomai (kitaip, nei daiktai) yra amžini, nekintami,
nedalomi.
• Dar yra Tuštuma, kurioje atomai išsidėsto; tad
pradai yra atomai ir Tuštuma.
 Dvi pitagorizmo interpretacijos
• Su atomistais siejamas filosofinis
materializmas (vienintelė realybė, tikroji
būtis yra materija, kūnai);

• Su Sokrato mokiniu Platonu siejama

idealistinė filosofijos kryptis („monada“ ne
kaip materialus daiktas, o kaip abstraktus
principas).