Aplinkos veiksniai,

įtakojantys
homeostazę ir inkstų
veiklą
Doc. Rūta Ustinavičienė
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Aplinkos veiksniai (1)

 Fizikiniai (temperatūra, nejonizuojanti

spinduliuotė, klimatiniai faktoriai ir kt.)
 Cheminiai (kancerogeninės
medžiagos, cheminės medžiagos
darbo aplinkoje, maisto produktai ir
kt.)
Aplinkos veiksniai (2)

 Gamtinėje aplinkoje (pvz. saulės

radiacija, klimatiniai faktoriai);
 Buityje (pvz. geriamojo vandens
kokybė, maisto produktai, pirtys);
 Darbo aplinkoje (pvz. kancerogeninės
medžiagos, toksiški cheminiai
junginiai)
Kancerogenai - apibrėžimas

 Tai yra cheminė medžiaga, fizikinis,

biologinis veiksnys arba gamybinis
procesas, sukeliantis vėžinius
susirgimus.
Kancerogenezės tyrimų
koordinacija
Tarptautinis vėžio tyrimų centras,
esantis Lione
Šio centro veiklą koordinuoja PSO
The International Agency for Research
on Cancer (IARC)
http://www.iarc.fr/
Kancerogeniškumo įrodymai

 Ilgalaikiai klinikiniai stebėjimai;

 Plataus masto epidemiologiniai
tyrimai;
 Eksperimentiniai tyrimai su gyvūnais;

 Trumpalaikiai mutagenezės tyrimai su

bakterijomis;
 Kancerogenų klasifikacija 1
 1 grupės kancerogeninės medžiagos. Tai žmogui
kancerogeninės medžiagos. Medžiaga priskiriama
šiai kategorijai, kai pakanka duomenų įrodyti
priežastinį ryšį tarp medžiagos poveikio žmogui ir
vėžio išsivystymo
(4-aminobifenilas, benzidinas, ciklofosfamidas,
fuksino gamyba, gumos pramonė, kokso gamyba,
tabakas, 2-naftilaminas, kadmis ir jo junginiai,
Schistosoma haematobium(parazitas), kadmio
junginiai)
Kancerogenų klasifikacija 2
2 grupės kancerogeninės medžiagos. Tai
medžiagos, kurių kancerogeniškumas
gyvūnams yra įrodytas, o
kancerogeniškumas žmogui yra galimas,
tačiau dar neįrodytas.
Medžiaga priskiriama šiai kategorijai, kai
pakanka duomenų numatyti, kad dėl
medžiagos poveikio žmogui gali išsivystyti
vėžys. Medžiaga priskiriama šiai kategorijai
remiantis atitinkamų ilgalaikių bandymų su
laboratoriniais gyvūnais duomenimis bei kita
tinkama informacija.
 Kancerogenų klasifikacija 3

 3 grupės kancerogeninės medžiagos. Tai

medžiagos, kurių kancerogeniškumas
gyvūnams dar ne visiškai įrodytas, nes
tyrimai atlikti ne pagal standartus arba jie
yra nepakankamai išsamūs.
 Kancerogenų klasifikacija - 4

 4 grupės kancerogeninės medžiagos.

Nekancerogeniškos medžiagos.
Schistosoma haematobium

 Parazitinis susirgimas, kuris dažnas

Egipte, pietryčių Azijos šalyse, kur yra
aprašomas endeminis šlapimo pūslės
vėžys;
 Parazitozė sukelia epitelio
proliferaciją, papilomatozę, sudaro
sąlygas šlapimo pūslėje gamintis
nitrozaminams;
Schistosoma haematobium -
paplitimas
Schistosoma haematobium
Schistosoma haematobium
– užkrato šeimininkas
Benzidinas

 Aromatinis aminas;
 Įeina į dažų, naudojamų tekstilės,
metalo gaminiams dažyti, sudėtį;
 Įeina į cheminių reagentų sudėtį;
 Ciklofosfamidas
 Imunosupresinis vaistas;
 Didina inkstų vėžio rizikos dažnį;
 Ilgalaikis gydymas gali mažinti
vaisingumą;
 Gali atsirasti šlapimo pūslės
pažeidimai (kraujas šlapime), bet jis
žymiai dažnesnis vartojant kasdien
. geriamus vaistus, nei gaunant kas
mėnesį injekcijas;
Kadmis ir jo junginiai
aplinkoje
 Kadmio druskos naudojamos dažų
gamyboje kaip pigmentas (suteikia
dažams įvairius gelsvus atspalvius);
 Kadmio junginiai naudojami gaminant
plasmases (stabilizatorius);
 CdS (sulfidas) ir CdSe (selenidas);
 CdSe – dar naudojamas fotoelektrinių
elementų gamyboje, juo dengiami TV
ekranai;
Kadmis gamtinėje aplinkoje

Patenka į aplinką:
 deginant plastmases (kadmis -
pigmentas arba stabilizatorius);
 Lydant metalo laužą;

 Rūkant (tabako lapuose yra Cd) –

rūkančių organizme Cd koncentracija
yra aukštesnė, nei nerūkančių;
Kadmis - maistas (1)

 Jūrų gėrybėse ir mėsos

subproduktuose kadmio yra žymiai
daugiau – iki 100 μg/kg produkto,
lyginant su mėsos gaminiais;
 Daugiausiai Cd gaunama su
bulvėmis, kviečiais, ryžiais ir kitomis
daržovėmis, nes augalai absorbuoja
Cd iš vandens;
Kadmis - maistas (2)

Į dirvožemį Cd patenka:
1. Iš nuotekų dumblo;

2. Tręšiant fosfatinėmis trąšomis (Cd

druskos yra kaip priemaišos);
3. Atmosferos taršos (rūgštūs lietūs
didina augalų kadmio pasisavinimą).
Apsinuodijimo kadmiu
atvejai
 Aprašomi apsinuodijimo atvejai dėl
aplinkos taršos iš spalvotųjų metalų
rūdynų ir liejyklų;
 Japonijoje gyventojai maistui vartojo
ryžius , kurie buvo laistomi Jintsu
upės vandeniu, kuris buvo užterštas
cinko liejyklos ir kasyklos;
 Didžiausio pavojaus rajonai – Japonija
ir Vidurio Europa;
Kadmis - fiziologija

1. Patenka į organizmą su maistu;

2. Kaupiasi kepenyse ir inkstuose;
3. Kauluose esantį kalcį pakeičia Cd jonai,
dėl ko kaulai darosi trapūs;
4. Iš organizmo šalinamas lėtai, pagrinde per
inkstus;
5. Pašalinamas iš organizmo per 20 metų;
Klimatas

Klimatu vadiname tam tikros vietovės

daugiametį orų režimą, kurį nulemia
besikartojantys meteorologiniai
procesai.
Klimatas priklauso nuo konkrečių
sąlygų: atstumo nuo jūrų ir
vandenynų, kalnų artumo, vyraujančių
vėjų krypties
Klimato klasifikacija

 Jūrinis: pietų ir šiaurės platumų;

 Žemyninis: lygumų, subtropinį,
poliarinį, kalnų, stepių, miškų,
dykumų.
Pagal įtaką žmogaus sveikatai
klimatas yra klasifikuojamas į:
Skiriami 3 orų tipai:
1. Optimalus;

2. Dirginantis;

3. Pasižymintis ryškiais pokyčiais;

 Aklimatizacija

 Aklimatizacija - tai fiziologiniai organizmo

prisitaikymo prie naujų arba pakitusių
meteorologinių sąlygų procesai, padedantys
prisitaikyti naujoje aplinkoje prie neįprastų
klimatinių sąlygų, kai žmogus, gyvenantis
tam tikroje klimatinėje zonoje persikelia į
kitą.
Lietuvos klimatas
 Šiaurės platumų jūrinis klimatas;
 Nedaug saulėtų dienų, dažni vėjai,
nemažai kritulių.
 Šis klimatas dirgina, greitina
medžiagų apykaitą, gerina apetitą,
palyginti neaukšta temperatūra ir
drėgni vėjai grūdina.
 Sergant inkstų ligomis Lietuvos
klimatas nėra palankus;
Stepių klimatas

 Būdinga sausas oras, daug saulėtų

dienų, vėjų pastovumas.
 Tokiomis sąlygomis daugiau skysčių
yra išskiriama su prakaitu ir pro
plaučius;
 Sumažėja skysčių išskyrimas pro
inkstus, lengvėja inkstų darbas.
Dykumų klimatas

 Pasižymi aukšta temperatūra, karštais

sausais vėjais, dideliu skaičiumi
saulėtų dienų;
 Dykumų sąlygomis žmogaus
organizmas šilumą atiduoda aplinkai
daugiausia tik prakaitavimo būdu;
 Toks klimatas rekomenduojamas
inkstų ligomis sergantiems žmonėms.
Kūno šilumos atidavimo
mechanizmai
1. 60 % - šiluminis spinduliavimas;
2. 25 % - išgarinimas;
3. 10-12 % - konvekcija;
4. 3 % - laidumas į liečiamus daiktus.

(esant standartinėms aplinkos

sąlygoms, sąlygoms kintant- keičiasi
šilumos atidavimo mechanizmų
indėlis)
ŠILUMINIS SMŪGIS

 Kūno šilumos atidavimo mechanizmai;

 Fiziologija;

 Simptomai;

 Pirmoji pagalba;

 Profilaktika
Šiluminis smūgis,
perkaitimas
 Fiziologija: organizmo šilumos
atidavimo būdai nesugeba užtikrinti
termoreguliacijos;
 Simptomai: traukuliai, širdies ritmo
sutrikimai, sąmonės netekimas;
Šiluminis smūgis,
perkaitimas
 Pirmoji pagalba - išnešti į vėsią
aplinką, jei sąmoningas - duoti gerti
vėsių skysčių;
 Gydymas: lašinės infuzijos su
elektrolitų tirpalais;
 Simptominis gydymas.
Saulės smūgis

 - tai galvos smegenų pažeidimas,

tiesiogiai veikiant saulės spinduliams
nepridengtą galvą.
Mechanizmas
 Saulės spinduliams tiesiogiai krintant
ant nepridengtos galvos ir sprando,
dirginami galvos smegenų dangalai,
 pakyla galvos smegenų temperatūra,
todėl ima trikti galvos smegenų
funkcija.
 Galvą skauda, spengia ausyse,
pykina, žmogus vemia, suglemba,
netenka sąmonės ir gali mirti.
Pirtys
Pirtys

Sauso oro pirtis - suomiška pirtis;

Sausas oras, aukšta temperatūra 60-80
laipsnių sąlygoja gausų prakaitavimą,
šilumos atidavimą per prakaitą, tuo
būdu per odą yra šalinami medžiagų
apykaitos produktai, vanduo;
Drėgna pirtis – rusiška;
Inkstų akmenligė – maistas (1)
 Padidinta Ca koncentracija šlapime -
dažniausiai dėl įgimtų savybių – gali
būti reguliuojama dieta su sumažintu
kalcio kiekiu;
 Uratai susidaro esant rūgščiai šlapimo
terpei. Jų susidarymui turi įtakos
purininių junginių perteklius maiste –
per didelis mėsos produktų kiekis
maisto davinyje.
Inkstų akmenligė – maistas (2)
 Fosfatai susidaro šarminėje terpėje,
kai vartojama labai daug daržovių ir
vaisių, pvz. vegetarams.
 Oksalatai susidaro sutrikus inkstų
koloidų išskyrimui.
 Oksalo rūgšties yra tokiuose maisto
produktuose kaip špinatai, rūgštynės,
rabarbarai, riešutai, šokoladas;
Inkstų akmenligė –
medikamentai
 Sulfanilamidai;
 Didelės dozės vitamino C;

 Preparatai su lytiniais hormonais;

 Kontraceptikai;

 Potenciją didinantys preparatai;

Geriamasis vanduo – įtaka
šalinimo sistemai
 Jei arterinis kraujo spaudimas normalus
ar/ir nėra tinimų, geriausia ne mažiau nei 2
litrai skysčių per dieną. Geriau gerti ledynų
šaltinių vandenį, neprisodrintą
angliarūgštės. Prisodrintas angliarūgštės
vanduo inkstus dirgina.
 Mineralinės medžiagos turinčios įtakos
inkstų akmenų susidarymui – nėra įrodyta
Kietas vanduo

 Kietas vanduo sveikatai nėra

kenksmingas.
 Neįrodyta, kad kietas vanduo sukelia
akmenligę, netgi atvirkščiai, kai kurie
autoriai teigia, kad tose rajonuose, kur
vanduo minkštas, inkstų akmenligė
gyventojų tarpe labiau paplitusi, negu
ten, kur vanduo kietas.
Mineraliniai vandenys –
klasifikacija, skirtumai (1)
 Šaltinio vanduo yra originalios
cheminės sudėties požeminis vanduo,
susidaręs neužterštoje aplinkoje. Jis,
kaip ir natūralus mineralinis vanduo,
fasuojamas gavybos vietoje,
neapdorojant dezinfekcinėmis
medžiagomis.
Mineraliniai vandenys –
klasifikacija, skirtumai (2)
 natūralus mineralinis vanduo
Originali cheminė kompozicija, kurią nulemia
jame ištirpusios mineralinės
medžiagos,mikroelementai ar kitos
sudėtinės dalys, lemiančios vandens
teigiamą poveikį žmogaus organizmo
fiziologinėms funkcijoms;
Esmines natūralaus mineralinio vandens
savybes apibūdinančių požymių pastovumą
turi užtikrinti patikimai nuo taršos apsaugota
žemės gelmių aplinka.
Mineraliniai vandenys –
klasifikacija, skirtumai (3)
 mineralizuotas geriamasis vanduo
Iš įvairių rūšių vandens ir mineralinių
medžiagų pagamintas vanduo.
Apdorotas dezinfekcinėmis
medžiagomis, prisotintas angliarūgšte
arba be angliarūgštės.
Maisto priedai

 Dažikliai;
 Konservantai;

 Antioksidantai;

 Tirštikliai;

 Saldikliai;

 Skonio stiprintojai;
Saldikliai – sacharinas E 954
 Sacharinas 500 kartų saldesnis už
cukrų (2 g sacharino = 1 kg cukraus);
 Sacharinas turi kartoką prieskonį;
 Sacharinas yra pašalinamas per
inkstus;
 Sacharinas eksperimentiniams
gyvūnams sukelia šlapimo pūslės
vėžį;
 PSO rekomendacija – paros dozė
2,5mg/kg kūno masės;
Saldikliai – ciklamatas E 952
 Ciklamatas 30 kartų saldesnis už
cukrų (34 g ciklamato = 1 kg cukraus);
 Ciklamatai, veikiant žarnyno m/o,
metabolizuojami į cikloheksaminą,
kuris yra mutageniškas,
kancerogeniškas ir teratogeniškas;
 Ciklamatai sukelia šlapimo pūslės
navikus eksperimentiniams
gyvūnams;
Saldikliai – sacharinas E 954

 Kanadoje sacharino vartojimas yra

uždraustas;
 JAV nuo 2000 metų įpareigojo
gamintojus informuoti apie sacharino
daromą žalą ir su ja susijusią riziką.
Gėrimai su saldikliais
Mityba, sergant inkstų ligomis -
nerekomenduojama
•   Sūrūs patiekalai ir užkandžiai, visi
konservuoti patiekalai, išskyrus vaisių
ir uogų konservus.
•   Aštrūs patiekalai ir prieskoniai,
pipirai, garstyčios, actas, marinatai.
•   Dešros, dešrelės, rūkyta ir sūdyta
mėsa bei žuvis.
•   Visi alkoholiniai gėrimai, alus.
Pabaiga

Ačiū už dėmesį