VANDENS TARŠA

TARŠA

• Tarša – tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Taršos gali būti dviejų
tipų:
• Biologinė tarša – užkrėsta mikroorganizmais, parazitinių kirmėlių kiaušinėliais.
• Fzinė taršai – triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai.
• Cheminė tarša – neorganiniai teršalai (druskos metalai), organiai junginiai (pesticidai).
VANDUO

• Vanduo – būtinas gyvybės šaltinis. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams reikia švaraus geriamojo vandens.
Ūkininkams vanduo reikalingas pasėlių laistymui. Žmonės mėgsta poilsiauti prie upių ir ežerų. 

• Visiškai švarių vandenų nėra, juose yra ištirpusių mineralinių dalelių ir organinių priemaišų, vienur jų
koncentracija didesnė, kitur mažesnė. Užterštais laikomi tie vandenys, kuriuose pakitus cheminiai ar
mechaninei sudėčiai yra sutrikę normalūs gamtiniai procesai ir dėl tos priežasties jie negali būti
vartojami ūkyje ir buityje.
VANDENS TARŠA
VANDENS TARŠA

Pagrindiniai vandens „teršėjai“:

• Komunalinai nutekamieji vandenys
• Naftos išsiliejimai
• Pramonės nutekamieji vandenys
PRAMONĖS TARŠA

• Tai yra labiausiai vandenį teršiantis faktorius. Įvairūs fabrikai leidžia neišvalytas toksiškas nuotekas tiesiai
į upes. Taip pat ir žemės ūkyje naudojamos trašos ir pesticidai galiausiai patenka į vandenį.
• Pramonės nutekamieji vandenys Užteršto nutekamojo vandens sparčiai daugėja, nes vis labiau plečiasi
pramonė, auga miestai, didėja ūkiai. Šiais laikai teršiami ne tik vidaus vandenys, bet ir vandenynai, į
kuriuos patenka pakrančių miestų ir upių atnešami teršalai.
NAFTOS IŠSILIEJIMAI

• Naftos išsiliejimų būna pakankamai daţnai. Šiuo metu naftos gręţimo platformos statomos giliai
vandenyne, kur sąlygos nėra palankios. Dėl menkiausios inžinierių klaidos gali įvykti avariją ir nafta gali
pradėti veržtis į vandenį, taip pat nafta gali išsilieti sugedus/prakiurus ją gabenantiems laivams.
• Dėl naftos išsiliejimų itin kečia visą vandenyno arba jūros augmenija ir gyvunija.
KOMUNALINAI NUTEKAMIEJI VANDENYS

• Labiau išsivysčiose šalyse buitinės nuotekos yra dažniausiai pravaromos pro sudėtingos valymo
įrenginius prieš jas išleidžiant atgal į vandenynus/upes/jūras. Bet mažiau išsivysčiusių šalių gyventojas
visas savo atliekas/fekalijas pilą tiesiai į upe.
TARŠOS PASEKMĖS

• Sublogėjusi žmonių sveikata, didesnis šansas plisti epidemijoms.

• Skursta ar išnyksta vandenyje kai kurios faunos ir floros rūšys
• Atvirieji vandens telkiniai tampa netinkamais ar pavojingais įmonių naudojimui
• Didėja lėšų poreikis vandens telkinių atgaivinimui, kad taptu vėl palankūs įmonių naudojimui
• Gali ištikti ekologinės katostrofos dėl taršos išnykus tam tikroms augalų arba gyvūnų rūšims.
• Kai kurie cheminiai, ypač sieros junginiai pagreitina hidrotechninių įrengimų, tiltų, kitų statinių iš metalo
ir gelžbetonio konstrukcijų koroziją
ŠIŪKŠLIŲ TARŠOS PASEKMĖS
VANDENS UŽTERŠTUMAS VERTINAMAS
PAGAL:

• Gamtinius parametrus
• Teršalų kilmę
• Teršalų pasiskirstymą laike
• Teršalų pasiskirstymą erdvėje
GAMTINIAI PARAMETRAI

• fizikinius: temperatūra, spalva, suspenduotos dalelės ir kt.;

• mikrobiologinius: mikroorganizmai, bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt.;
• cheminius: neorganiniai teršalai (druskos, sunkieji metalai), organiniai teršalai (pesticidai,
angliavandeniai ir kt.);
TERŠALŲ KILMĖ

• urbanistiniai: buitiniai nutekamieji vandenys, liūčių sukeltos nuoplovos, buitinių atliekų sąvartynai ir t.t.;
• pramoniniai: kietos ir skystos technologinės atliekos (cukraus, popieriaus gamyba ir kt.), produkcijos
sandėliavimas (anglaivandeniliai, pramoninės atliekos), naudingųjų iškasenų gavyba (karjerai, šachtos);
• teršalai, susidarantys dėl intensyvių žemės ūkio kultūrų auginimo technologijų (trąšos, augalų apsaugos
priemonės), organinių trąšų barstymas, žemės ūkio produktų perdirbimas (skerdyklos ir kt.);
TERŠALŲ PASISKIRSTYMA LAIKE

• nuolatiniai: netinkamai sandėliuojamų ar palaidotų atliekų išplovimas ir teršalų skverbimasis į

vandeningus grunto sluoksnius;
• atsitiktiniai: kanalizacijos tinklų avarijos, avariniai cisternų išsiliejimai ir kt.;
• sezoniniai: augalų apsaugos priemonės jų naudojimo laikotarpiu, medžiagos, apsaugančios autostradas
nuo apledėjimo ir t.t.;
TERŠALŲ PASISKIRSTYMA ERDVĖJE

• difuzinis: naudojant žemės ūkio chemines priemones;

• lokalizuotas: pramoninėse aikštelėse, sandėliuose, urbanistinės atliekos;
• linijinis: palei autostradas, geležinkelius, upes ir kt.
KAIP SUMAŽINTI TARŠA?

• Šviesti ir sudaryti sąlygas žmonės nepilti atliekų/fekalijų į vandens telkinius.

• Prieš išpilant nuotekas valyti jas: biologiniu, cheminiu ir mechaniniu budu.
• Riboti įstatymais ir saikingai naudoti trašas bei pesticidus.
• Stengtis rušiuoti savo atliekas.
• Naudoti mažiau įvairių chemikalų buityje.
NUOTEKŲ VALYMAS: MECHANIŠKAI

• Mechaninis valymas (Mechaninio valymo įrenginiuose yra sulaikomi stambiausi ir sunkiausi nuotekų
teršalai. Mechaninio valymo įrenginiai – grotos, smėliagaudės, sėsdintuvai.)
NUOTEKŲ VALYMAS: BIOLOGIŠKAI

• Biologiniam nuotekų valymui panaudojami mikroorganizmai, kurių yra ir gamtinėje aplinkoje. Tai
aerobiniai (gyvenantys aplinkoje, kurioje yra deguonies) ir anaerobiniai (gyvenantys aplinkoje, kurioje
nėra deguonies) mikroorganizmai. Biologinio valymo metu žūsta daug nuotekose esančių patogeninių
(ligas sukeliančių) mikroorganizmų, tačiau labai daug jų išlieka.
NUOTEKŲ VALYMAS: CHEMIŠKAI

• Atliekamas po mechaninio nuotekų valymo. Cheminio valymo metu į nuotekas dedami skiediniai su
juose ištirpintais chemikalais. Cheminio valymo metu cheminės medžiagos reaguoja su nuotekų
teršalais. Dėl to jie sukimba kuokštėmis, nusėda ant rezervuaro dugno ir pašalinami.
STRAIPSNIAI

•  https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/kokia-zala-daro-tarsa.d?id=56830077
• http://www.sumtp.lt/vandens-uztersimas/
• https://roslekas.wordpress.com/tag/naftos-issiliejimas/
• http://nuotekuvalymoirenginiaikainos.lt/nuoteku-valymo-budai/
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!