CIVILINĖ TEISĖ.

Bendroji dalis
Lietuvos Respublikos civilinė teisė
kaip teisės šaka
• Civilinė teisė –teisės šaka, reglamentuojanti
vienas nuo kito teisiškai nepriklausomų fizinių ir
juridinių asmenų santykius (turtinius; asmeninius
neturtinius, susijusius su turtiniais; kai kuriuos
asmeninius neturtinius).
• Pagrindinė funkcija – reguliuoti civilinės teisės
santykius bei numatyti sankcijas, kuriomis
atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis. Civilinės
teisės sistema sudaryta iš normų, institutų ir
pošakių. Skirstoma į bendrąją ir ypatingąją civilinę
teisę.
 CT RAIDA
Ištakos – nuo Romos civilinės teisės.
• Ius civile – teisė, taikoma piliečiams;
• Ius gentium – regmalentuoja ne Romos
piliečių sntykius.
• Susiformavo Ius praetorium – to meto teisės
taikymo praktika.
 Civilinė teisė Lietuvoje
• Lietuvos civilinės teisės raida neatsiejama nuo Lietuvos
valstybingumo raidos (13 a.).
• Tuo metu pagrindinės Lietuvos civilinės teisės idėjos
perimtos iš Vakarų Europos.
• Svarbiausi Lietuvos teisės šaltiniai, kuriuose buvo
įtvirtintos ir civilinės teisės normos, buvo Kazimiero
teisynas (1468 m.), bei Lietuvos Statutai (1529 m.,
1566 m., 1588 m.).
• Šie aktai buvo reikšmingi ne tik Lietuvos, bet
kaimyninių rytų ir kai kurių vakarinių šalių civilinės
teisės raidai
• Po nepriklausomybės praradimo ir iki jos
atstatymo (1940-1990 m.) Lietuvoje buvo
įvestas Rusijos (RSFSR) civilinis kodeksas (1940
11 30).
• Vėliau, priėmus SSSR civilinių įstatymų
pagrindus, Lietuvoje kaip ir kitose SSSR
respublikose buvo priimtas civilinis kodeksas
(1964 m.).
• 1990 m., vėl atstačius Lietuvos
nepriklausomybę, buvo sukurtos laisvos rinkos
veikimui reikalingos teisinės prielaidos.
• Buvo priimti nauji įstatymai, bei iš esmės
perredaguotas 1964 m. civilinis kodeksas.
• Buvo pradėtas rengti naujas civilinis kodeksas,
kuris priimtas 2000 07 18 ir įsigaliojo nuo 2001
07 01.
• Civilinės teisės reguliuojamus visuomeninius
santykius galima išskirti į tris grupes:

1. Turtiniai.
2. Asmeniniai neturtiniai, susiję su turtiniais.
3. Asmeniniai neturtiniai, nesusiję su turtiniais.
 Turtiniai santykiai
• Turtiniai santykiai yra tokie, kuriuose
dalyvaujama siekiant valdyti, naudoti turtą ar
juo disponuoti (perduoti turtą kitam asmeniui,
atlikti darbą, suteikti paslaugą ir pan.)
• Santykių dalykas yra turtas plačiąja prasme,
t.y. ne tik materialūs daiktai, bet ir
nematerialus turtas – turtinės teisės ir
pareigos, vertybiniai popieriai, pinigai.
 Su turtiniais susiję asmeniniai
neturtiniai santykiai
• Su turtiniais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai yra
tokie, kurių dalykas – intelektinės veiklos rezultatai.
• Pvz.: mokslo, literatūros, meno kūriniai, išradimai,
pramoninis dizainas, kita pramoninė nuosavybė. Šie
santykiai susiję su turtiniais todėl, kad intelektinės
veiklos metu sukūrus kūrinį ar padarius išradimą
atsiranda ne tik
– asmeninės neturtinės teisės (autorystės teisė, teisė į
autoriaus vardą), bet ir
– su jomis susijusios turtinės teisės (teisė į autorinį
atlyginimą, teisė leisti versti kūrinį ir pan.).
 Su turtiniais santykiais nesusiję
asmeniniai neturtiniai santykiai
• Su turtiniais santykiais nesusiję asmeniniai neturtiniai
santykiai - tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl
asmeninių neturtinių vertybių , t.y. teisės ginamų vertybių,
neturinčių piniginės išraiškos, - asmens garbė ir orumas,
privatus gyvenimas, vardas, atvaizdas, asmens neliečiamybė
(kūno, būsto, susirašinėjimo), sveikata, reputacija,privatus
gyvenimas
• Tai nematerialinės vertybės, kurios neįvertinamos pinigais
ar kitu turtu.
• Nuo neturtinių santykių, susijusių su turtiniais, ši santykių
grupė skiriasi ir tuo, kad šios vertybės yra neatskiriamos nuo
asmens. Garbė, orumas, reputacija, kitos vertybės iš esmės
yra paties asmens savybės. Tuo tarpu kūrinys, išradimas turi
objektyvią formą.
 Viešoji ir privatinė teisė
• Pagal visuomeninių santykių reguliavimo metodus yra
skirstoma į 2 stambias atšakas - viešąją ir privatinę teisę.
• Viešoji teisė– teisės normos, kuriomis nustatoma viešosios
valdžios įgyvendimo tvarka, o visuomeniniai santykiai yra
reguliuojami imperatyviai (vyrauja imperatyvinis
reguliavimo metodas). Viešosios teisės šakos - konstitucinė,
administracinė, tarptautinė teisė ir kitos.
• Privatinė teisė – teisės normos, kuriomis reguliuojami
privatiniai teisiniai santykiai (civilinė apyvarta, darbas ir suo
juo susiję santykiai) bei vyrauja dispozityvinis reguliavimo
metodas, t.y. teisinių santykių šalims teisės normomis
užtikrinama galimybė pačioms pasirinkti elgesio variantus,
juos teisiškai įtvirtinti, susitarti dėl jų teisinio privalomumo,
sankcijų ir kitų dalykų.
CT atribojimas nuo kitų teisės šakų
Visos teisės šakos yra atribojamos pagal jų reguliavimo dalyką
ir reguliavimo metodo ypatumus.
• Baudžiamajai teisei būdingas imperatyvus teisinių santykių
reguliavimo metodas – baudžiamosios teisės normos
griežtai draudžia atlikti tam tikras veikas.
• Konstitucinė teisė nustato valstybės sandarą, valstybės
valdžios institucijų formavimo tvarką, funkcijas, tarpusavio
santykius, kontrolę ir pan.
• Administracinė teisė reguliuoja santykius, atsirandančius
valstybės institucijoms įgyvendinant vykdomąją bei
tvarkomąją valdžią.
skiriasi nuo civilinės teisės ne tik pagal savo reguliavimo
metodą bet ir dalyką
• Administracinė teisė, finansų teisė taip pat
reguliuoja visuomeninius turtinius santykius,
pavyzdžiui, tai santykiai susiję su mokesčių,
muitų ar kitų rinkliavų surinkimu, taip pat
santykiai, susiję su valstybės biudžeto lėšų
surinkimu ir paskirstymu. Todėl šios teisės
šakos nuo civilinės teisės atribojamos pagal
reguliavimo metodo ypatumus.
• Administracinės teisės reguliuojamiems
santykiams nebūdingas subjektų autonomijos
(dispozityvumo) principas, šie santykiai
grindžiami valdžios ir pavaldumo –
subordinacijos principu. Šie santykiai
susiklosto viešojo administravimo srityje, t.y.
valstybei, savivaldybėms ar jų institucijoms
arba pareigūnams įgyvendinant valdžios
funkcijas.
Viešoji teisė yra tokia, kuri nustato viešosios
valdžios organizaciją ir reguliuoja atskirų
asmenų santykius su valstybe, o privatinė
teisė reguliuoja atskirų asmenų tarpusavio
santykius.
Viešoji teisė gina viešąjį interesą, o privatinė –
privačių asmenų interesus
Tai, kad teisinio santykio dalyviu yra valstybė ar savivaldybė savaime
nereiškia, kad šis teisinis santykis yra reguliuojamas viešosios teisės.
Valstybė ar savivaldybės dalyvauja ir privatinės teisės
reguliuojamuose santykiuose (pvz. valstybė nuomoja, parduoda
žemę; valstybės institucijos perka prekes ir paslaugas; valstybė gali
būti bendrovių akcininke). Šiuose santykiuose valstybė dalyvauja
kaip privatinės teisės subjektas, lygiateisis su kitais santykių
dalyviais.
Taigi, kitas svarbus kriterijus, padedantis atskirti privatinę ir viešąją
teisę yra tai, kad privatinės teisės reguliuojamų santykių dalyviai yra
nepriklausomi vienas nuo kito, tuo tarpu viešosios teisės
reguliuojamų santykių dalyvius sieja valdžios – pavadumo santykiai.
Civilinės teisės reglamentavimo
metodas ir principai
 Samprata
• Civilinio teisinio reguliavimo metodas –sistema teisinių
priemonių ir būdų, kuriais civilinė teisė veikia
reguliuojamus visuomeninius santykius.
• Civilinio teisinio reguliavimo metodas - teisės subjektų
juridine lygybe pagrįsta teisinio poveikio būdų ir
priemonių visuomeniniams santykiams sistema,
leidžianti pasireikšti tų santykių dalyvių iniciatyvai ir
dispozityviškumui, įgyjant ir įgyvendinant civilines
subjektines teises, o jas pažeidus, numatanti turtinės
atsakomybės priemones ir teisę turinčiam asmeniu
garantuojanti gynybos priemones, kad pažeistos teisės
bus atstatytos.
• Poveikio būdas: poveikio asmens valiai esmė
(draudimas, paliepimas, leidimas,
rekomendacija).
• Poveikio priemonė: teisinio poveikio būdo
išraiškos forma .
• Pagal poveikio būdą yra skiriami du
pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai:
• dispozityvusis
• imperatyvusis
• Imperatyviojo ir dispozityviojo metodų santykis
charakterizuoja kiekvienos teisės šakos teisinį
reglamentavimo metodą.
• Civilinei teisei būdingas dispozityviojo metodo vyravimas
 Civilinio teisinio reguliavimo metodo
požymiai
1) Teisinė civilinių santykių dalyvių lygybė
Kiekvienas šių santykių dalyvis gali įgyti ir turi
lygias teises. Civilinės teisės reguliuojamų
santykių dalyviai yra nepavaldūs vieni kitiems,
nepriklausomi nuo to, kokias vertybes vienas ar
kitas jų dalyvis turėtų.
Pvz. sudarant sutartis, teisinė lygybė reiškia, kad
sutarties šalys yra nepavaldžios viena kitai ir nei
viena sutarties šalis negali priversti kitos šalies
sudaryti sutartį.
 Civilinio teisinio reguliavimo metodo
požymiai
2) Santykių dalyvių iniciatyva formuojant
santykius
tik patys civilinės teisės subjektai savo valia ir
iniciatyva išreikšdami savo valią sukuria
civilinius teisinius santykius.
 Civilinio teisinio reguliavimo metodo
požymiai
3) Dispozytiviškumas
tai civilinės teisės subjektų galimybė,
neperžengiant įstatymų nustatytų ribų, savo
nuožiūra pasirinkti atitinkamą elgesio variantą:
įgyti vienokias ar kitokias civilines teises ar jų
neįgyti, pasirinkti jų įgyvendinimo būdą,
disponuoti įgytomis subjektinėmis teisėmis.
 Civilinio teisinio reguliavimo metodo
požymiai
4) Turtinė atsakomybė
kai civilinių santykių objektui – turtui –
neteisėtais veiksmais yra padaroma žala,
pažeidėjas yra įpareigojamas atstatyti buvusią iki
pažeidimo turtinę padėtį.
Pagrindinės CT sankcijos yra nuostolių
atlyginimas ir netesybos.
 Civilinio teisinio reguliavimo metodo
požymiai
5) Ieškininė pažeistų teisių gynimo tvarka
tarp šalių, kurių nesieja pavaldumo teisiniai
santykiai, ginčas sprendžiamas išimtinai tik
pačių šalių iniciatyva.
 Civilinio teisinio reguliavimo
metodo požymiai
6) Spragų užpildymas
• Teisės aktų spragų užpildymas yra CT metodo
ypatybė, išplaukianti iš CT visaapimančio
pobūdžio (t.y. nėra spragų):
• Taikoma analogija;
– Negalima taikyti spec. normų.
• Jei nėra – teisės principai.
 Civilinio teisinio reguliavimo
metodo požymiai
• 7) CT prezumpcijos
• Fakto pripažinimas teisėtai patikimu, kol
neįrodyta priešingai (t.y. išankstinis vertinimas).
• Visuotinai žinomi faktai
– Faktai, kuriuos turi žinoti kiekvienas protingas
žmogus (istoriniai faktai, kalendorinės datos).
• Faktai – nepaneigimai, prezumpcijos –
paneigiamos.
 Civilinio teisinio reguliavimo
metodo požymiai
• Bendrosios prezumpcijos: sąžiningumo,
įstatymo žinojimo, asmens, padariusio žalą,
kaltumas.
• Specialiosios prezumpcijos (apie 70):
– Pvz: apraše nurodytas turtas yra tinkamos
kokybės, nesąžiningas įgaliotinis, jei sudarė
sandorį su savo sutuoktiniu).
 Civilinės teisės principai

Teisės principai - tai:

• teisėje išreikštos pagrindinės idėjos ir pradmenys,
• išplaukiantys iš generalinių teisingumo ir laisvės idėjų ,
• atspindintys visuomenės dėsningumus,
• apsprendžiantys teisės turinį ir išreiškiantys teisės esmę.

• Principai- tai bendrosios, pagrindinės civilinės teisės

nuostatos, išreiškiančios civilinės teisės reguliavimo
esmę.
 Konstitucinių principų prioritetas
• Teisės principai – tai teisės sistemos pamatinės
nuostatos, kuriomis yra grindžiama teisinė praktika ir
teisinis reguliavimas bet teisės realizavimas. Jie užtikrina
teisės normų vieningą visumą .
• Konstitucinių principų vieta yra ypatinga – jie
legitimuoja teisės aktuose nustatytą reguliavimą, visus
teisinius sprendimus, daro juos teisėtus, arba atvirkščiai
– prieštaravimas šiems principams daro teisinį
reguliavimą neteisėtu ir anuliuoja jo teisinę galią.
 Civilinės teisės principai
• Pirmiausia principai turi tokią reikšmę:
a) Civilinių teisinių santykių subjektai, patys
nusistatantys tarpusavio teises ir pareigas, savo
tarpusavio santykius privalo reglamentuoti
nepažeisdami civilinės teisės principų
b) įstatymų leidėjas leisdamas įstatymus,
nustatančius civilinės teisės normas, privalo
paisyti civilinės teisės principų;
c) Civilinės teisės normas būtina aiškinti remiantis
civilinės teisės principais (teisės spragų
užpildymas, kolizijų šalinimas ).
 Principų skirstymas
• Principai skirstomi į :
• bendruosius (konstitucinius)
• šakinius
• institucinius.
• Visų grandžių principus sieja subordinacinės
priklausomybės ryšiai. Žemesnės pakopos principai
yra aukštesnės pakopos principų konkretizavimas ir
plėtojimas.
 Principų funkcijos
• Reguliavimo
• Interpretavimo (Teisės normų ir sutarčių aiškinimo)
• Kolizijų šalinimo
• Teisės spragų užpildymo
• Pastarųjų dviejų funkcijų nereikėtų traktuoti kaip savarankiškų civilinės
teisės principų funkcijų.
• Teisės spragų užpildymas, taikant teisės analogiją yra civilinio teisinio
reglamentavimo ypatumas. Todėl teisės spragų užpildymas yra sudėtinė
reglamentavimo funkcijos dalis. Kolizijų šalinimas taip pat nėra
savarankiška funkcija. Kolizijos nustatomos ir pašalinamos CK teisės normų
aiškinimo būdu, todėl ir ši taip vadinama funkcija, mūsų nuomone, patenka
į interpretavimo funkciją.
Atskirų civilinės teisės principų turinys
Subjektų lygiateisiškumo principas

• Civilinėje teisėje šis principas įgyvendinamas nustatant

lygų visų fizinių asmenų civilinį teisnumą (CK 2.4 str. ).
(CK 2.76 str.)
• Draudžiama teisės aktuose diskriminavimo tikslais
nustatyti skirtingas teises, pareigas ar privilegijas
pavieniams juridiniams asmenims) nustatant, kad
valstybė, savivaldybės ir jų institucijos civiliniuose
santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais
asmenimis (CK 2.36 str.)
• šeimos teisėje -sutuoktinių teisės ir atsakomybė yra
lygios (3.26 str.).
 Nuosavybės neliečiamumo principas
• Įtvirtintas LR Konstitucijos 23 str., detalizuojamas CK 4.93
str. 4.100 straipsniuose.
• Esmė: Nuosavybė iš savininko prieš jo valią neatlygintinai
gali būti paimta tik teismo sprendimu ar nuosprendžiu (kaip
sankcija), o visuomenės poreikiams ji gali būti paimama tik
išimtiniais atvejais, įstatymų nustatyta tvarka ir teisingai
atlyginant turto rinkos kainą pinigais.
• Esant šalių susitarimui gali būti atlyginama ir natūra, t.y.
perduodant kitą turtą.
• Laikinai pasinaudoti svetimu daiktu galima tik įstatymų
nustatytais atvejais ir tik visuomenės poreikiais.
 Sutarties laisvės principas
• Sutarties šalių laisvė apsispręsti sudaryti ar
nesudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją
sudaryti.
 Nesikišimo į privačius santykius
principas
• Realizuodamas šį principą CK konkretizuoja
konstitucijos nuostatas, įtvirtinančias žmogaus
asmens neliečiamumą, jo orumo gynimą,
draudimą su žmogumi, be jo žinios ir laisvo
sutikimo, atlikti mokslinius ar medicinos
bandymus, Žmogaus privatus gyvenimo
neliečiamybę, asmens susirašinėjimo, pokalbių
telefonu ir kitokio susižinojimo slaptumą,
šeimyninio gyvenimo slaptumą. Šias teises
pažeidžiantys veiksmai yra pagrindas pareikšti
ieškinį dėl turtinės ir neturtinės (t.y. moralinės)
žalos atlyginimo.
 Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių
principas (perimtas iš ES teisės, Vokietijos )
• Tuomet, kai teisinė sistema asmenį įtikina, kad jis veiks vadovaudamasis galiojančiais
įstatymais gali siekti tam tikrų tikslų, tai tokio asmens lūkesčiai, turi būti apsaugoti.
• Tačiau šis principas taikomas jei asmuo veikė”protingai ir nuovokiai“ (t.y. negalėjo ir
neturėjo numatyti, kad bus priimtas aktas priešingas jo lūkesčiams) ir jei lūkesčiai buvo
teisėti.
• Asmens teisių ir pareigų negalima nustatinėti pagal teisės normas, kurių nebuvo, kai tos
teisės ir pareigos atsirado.
• CK 1.7 str. nustato, kad Galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai
ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, kad Civiliniai įstatymai ir kiti
civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.
• CK 1.8 str. 3 d. nustato, kad neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t.
y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančių normų.
• Kalba turi būti suprantama. Draudžiama pernelyg dažnai keisti įstatymus, verslo sąlygas
ir pan. Asmenys, turi būti garantuoti, kad ateity santykių reglamentavimas drastiškai
nepasikeis.
Proporcingumo (perimtas iš ES teisės,
Vokietijos)
• Principas reikalauja, kad naudojamos
priemonės atitiktų tą tikslą, kurio jomis
siekiama.
• Išimtys iš bendrų taisyklių turi būti adekvačios
keliamiems tikslams. Sankcijos turi būti
adekvačios pažeidimo sunkumui (teismas gali
sumažinti netesybas iki nuostolių sumos,
kompensacija už padarytą žalą neturi būti
pasipelnymo šaltiniu).
 Neleistinumo piktnaudžiauti teise
principas
• LR CK 1.137 str.:

Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas,

asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo
taisykles ir geros moralės principus bei veikti
sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Šiuolaikinė teisė paneigė vergvaldinės Romos teisėje

galiojusį principą: qui suo jure utitur, neminem laedit
(lot. Tas kas naudojasi savo teise, niekieno interesų
nepažeidžia.)
• Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama
įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis,
kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų
asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar
darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų
subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems
asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti
civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja
subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
• Civilines teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kada
šios teisės įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai,
viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės
moralės principams.
 Visokeriopos civilinių teisių teisminės
gynybos principas
• Apie ieškininę civ. teisių gynimo tvarką
 Civilinio kodekso normų aiškinimo
principai
• 1. Siekiant užtikrinti šio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių
suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į šio
kodekso sistemą bei struktūrą.
• 2. Šiame kodekse vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų
bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar
žodžių junginys vartojamas specialiąja – teisine, technine ar kitokia
reikšme. Jeigu bendrinė ir specialioji žodžio reikšmės nesutampa,
pirmenybė teikiama specialiajai žodžio reikšmei.
• 3. Nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į šio kodekso
ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius.
CK 1.9 straipsnis.