Vytautas Mačernis – tai jauniausias

literatūros klasikas, naujosios lietuvių

poezijos pradininkas, vienas pačių
reikšmingiausių savo kartos poetų.
Jis gimė Žemaitijos vidury, netoli
Žemaičių Kalvarijos (Šarnelės kaime),
gausioje šeimoje. Mačernio
ryškiausias vaikystės prisiminmas
buvo senolė kuri jį labai mylėjo,
prižiūrėjo ir užaugino.
Tėvas buvo aistringas, linksmas, draugiškas
mėdžiotojas, tačiau anksti mirė, nes buvo
subadytas jaučio.
Motina nelabai mylėjo Vytauto, nes ji laukė
dukters.
Vytautas Mačernis išsiskyrė savo vienatviškumu,
uždarumu, rimtumu, susikaupimu. Nemėgo
linksmintis su draugais. Jis jausdavosi tuščias
leisdamas laiką su kitais .
Septintoje klasėje Mačernis savo eilėraščius jau
skelbė moksleivių spaudoje, savo poezijos
neslėpė, dalijo draugams, skaitė per literatūros
vakarus.

Žuvo nuo atsitiktinio sviedinio skeveldros

Žemaičių Kalvarijoje 1944 m. spalio 7 d.