Konkursas "Fizikos bandymai aplink mus 2016"

Paviršiaus įtemptis.
Paviršiaus įtempties jėga

Darbą parengė:
LSMU gimnazijos III b klasės mokiniai
Laimis Jankus ir Monika Šivickaitė
Mokytoja Salomėja Kukauskienė
Kaunas, 2016
 Turinys
 Darbo tikslas;
 Įvadas;
 Skysčių sandara ir savybės;
 Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė;
 Paviršiaus įtempties jėga;
 Paviršiaus įtempties koeficientas;
 Bandymas Nr.1;
 Bandymas Nr.2;
 Bandymas Nr.3;
 Uždavinys;
 Drėkinimas;
 Kapiliariniai reiškiniai;
 Tai įdomu;
 Testas;
 Naudota literatūra.
 Darbo tikslas
 Supažindinti su skysčių paviršiaus įtempties reiškiniu;
 Paaiškinti paviršiaus įtempties koeficiento priklausomybę nuo terpių
kilmės ir temperatūros;
 Supažindinti su drėkinimo ir kapiliariniais reiškiniais.
 Įvadas
 Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklis, o žmogui jis yra
maisto, švaros, sveikatos bei energijos šaltinis. Su juo
susiduriame kasdien ir taip prie jo pripratome, jog net
nepastebime keistų vandens savybių, o jei ir matome, tai dažnai
nežinome, kodėl taip yra.
 Argi niekada nekilo klausimas, kodėl čiuožikas gali lengvai
bėgioti vandens paviršiumi, o kiti vabzdžiai nuskęsta? Kodėl
drabužius, indus yra geriau plauti su karštu, o ne šaltu vandeniu?
Kodėl rasos lašeliai yra rutulio formos? Ir kt.
 Kad galėtume atsakyti į šiuos gyvenimiškus ir, atrodo, labai
paprastus klausimus pirma išsiaiškinkime, kaip atsiranda
paviršiaus įtempties jėga.
 Skysčių sandara ir savybės
 Skysčiuose molekulės išsidėstę arti viena kitos. Todėl skysčiai yra mažai
spūdūs. Molekulės gali judėti viena kitos atžvilgiu, nors jos dažniau tik
svyruoja. Kai skystis neteka, jo molekulės peršoka iš vienos
pusiausvyros padėties į kitą visomis kryptimis vienodai.
 Veikiamas išorinės jėgos (pavyzdžiui, sunkio), skystis ima tekėti
išlaikydamas savo tūrį ir įgydamas indo formą. Toks jis yra dėl to, kad
molekulės peršoka iš vienos padėties į kitą jėgos veikimo kryptimi.
 Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė

Skysčio viduje esančią molekulę
gretimos molekulės veikia traukos
jėgomis, kurios kompensuojasi.
Molekulę, kuri yra skysčio paviršiuje, veikia ne
tik skysčio, bet ir oro molekulės. Kadangi
pastarųjų poveikis jai yra silpnesnis negu
gretimų skysčio molekulių, tai ją veikiančių
jėgų atstojamoji nelygi nuliui. Ji nukreipta
žemyn, į skystį.

Molekulinių jėgų veikiamas paviršiaus sluoksnis slegia skystį, sudarydamas

molekulinį slėgį.
 Skysčių paviršiaus įtempties jėgų
kilmė
 Molekulinis slėgis nepaprastai didelis: vandenyje jis siekia apie 1,1
GPa. Būtent todėl skysčiai nekeičia tūrio slegiami - jie jau yra
suslėgti milžiniško savo paties molekulinio slėgio.
 Jis veikia tik vidinių skysčio sluoksnių molekules, sudarydamas
plėvelės įspūdį. Dėl šios plėvelės vandens paviršiumi gali bėgti
čiuožikas ir kiti vandens gyvūnėliai, ant vandens laikosi adata.
 Molekulinis slėgis sudaro skysčio paviršiaus įtempimą.
Skysčių paviršiaus įtempties jėgų kilmė

Kiekviena skysčio paviršiaus sluoksnio molekulė, veikiama

molekulinio slėgio, turi potencinės energijos. Žinome, kad kiekviena
sistema savaime pereina į tokią būseną, kurioje jos potencinė energija
yra mažiausia. Kuo mažesnis paviršiaus plotas, tuo mažesnė jo energija
ir stabilesnė būsena. Mažiausias yra rutulio paviršiaus plotas. Todėl
skysčio lašai bei rasa turi rutuliukų formą.
 Paviršiaus įtempties jėga
 Jėga, kuri veikia skysčio paviršiaus liestinės kryptimi statmenai
linijai, ribojančiai tą paviršių, ir stengiasi sumažinti jį iki
minimumo, vadinama paviršiaus įtempties jėga.
 Paviršiaus įtempimas yra jėga, kuria besistengdamas susitraukti
paviršius veikia jį ribojantį kontūrą.
 Paviršiaus įtempties koeficientas

 Paviršiaus įtempties jėgos F, kuri veikia ilgio l paviršiaus kontūrą,

modulio ir to ilgio santykis vadinamas paviršiaus įtempties koeficientu ir
žymimas raide σ (tariama „sigma“):

σ = F/l
 Jo matavimo vienetas yra niutonas metrui (N/m).
 Paviršiaus įtempties koeficientas priklauso nuo besiribojančių terpių
kilmės ir temperatūros.
Paviršiaus įtempties koeficientas

Medžiaga σ, N/m
Acetonas 0,024
Benzinas 0,029
Gyvsidabris 0,470
Muilo tirpalas 0,040
Pienas 0,046
Vanduo 0,072
Žibalas 0,024
 Paviršiaus įtempties koeficientas

 Didėjant temperatūrai paviršiaus įtempio

koeficientas σ mažėja, o kritinėje
temperatūroje σ = 0 N/m, nes šioje
temperatūroje išnyksta skirtumas tarp skysčio
ir jo sočiųjų garų, kartu išnyksta ir paviršius,
skiriantis abi būsenas.
 Temperatūrai mažėjant paviršiaus įtemptis
didėja. Štai kodėl drabužius, indus yra geriau
plauti su karštu, o ne šaltu vandeniu.
 Paviršiaus įtempties koeficientas
 Vandens paviršiaus įtemptis priklauso nuo priemaišų, pavyzdžiui,
valgomoji druska arba cukrus paviršiaus įtemptį didina, kitos,
pavyzdžiui, alkoholis, muilas, skalbimo priemonės ir kt. medžiagos
– mažina.
 Esant mažesniam vandens paviršiaus įtempiui vanduo lengviau
įsiskverbia į mažesnius plyšelius bei tarpelius, tad lengviau
sudrėkina medžiagą ir tai leidžia lengviau pašalinti dėmes.
BANDYMAS Nr.1
 Vandens paviršiaus įtemptis
 Tikslas: Pademonstruoti skysčio paviršiaus įtemptį.
 Hipotezė: Moneta, kuri bus įmesta į vandenį, nenuskęs dėl vandens paviršiaus įtempties, o vėliau – įpylus
indų ploviklio, kuris mažina paviršiaus įtemptį – nuskęs.
 Priemonės:
• Vanduo;
• Moneta;
• Indelis;
• Indų ploviklis.
 Bandymo eiga ir rezultatai:
• Vaizdo medžiaga: https://youtu.be/spZLs3PA5jI
 Išvados:
• Dėl vandens paviršiaus įtempties, moneta, įmesta į vandenį, nenuskendo;
• Įpylus į vandenį indų ploviklio, moneta nuskendo, nes jis sumažino vandens paviršiaus įtemptį.
BANDYMAS Nr.2
 Paviršiaus įtempties jėga
 Tikslas: Suprasti skysčio paviršiaus įtemptį.
 Hipotezė: Įmerkus rėmelį į muilo tirpalą, žiedo viduje susidarys plėvelė. Joje atsidūręs
siūlas bus neįtemptas. Pradūrus plėvelę - siūlas išsitemps.
 Priemonės: žalvarinė arba aliuminė viela, šilkinis siūlas, plokščias stiklinis indas,
pincetas ir muilo tirpalas.
 Bandymo eiga ir rezultatai:
• Vaizdo medžiaga: https://youtu.be/zi6BCaOa40Q

 Išvados: Dėl paviršiaus įtempties jėgos siūlas įsitempė.

BANDYMAS Nr.3
 Kūno judėjimas veikiant skirtingam skysčio
paviršiaus įtempiui
 Tikslas: Įrodyti, kad egzistuoja skirtinga paviršiaus įtemptis.
 Hipotezė: Paveikus išorine jėga (į muilo tirpalą pamirkyta adata) degtukai greitai atsiskirs ir
judės į priešingas puses.
 Priemonės: vanduo, indelis, muilo tirpalas, adata, degtukai, metalinis lankelis arba sąvarželė.
 Bandymo eiga ir rezultatai:
• Vaizdo medžiaga: https://youtu.be/aG8RXjajqgo
 Išvados:
• Degtukai greitai atsitraukė į priešingas puses, veikiami išorinės jėgos;
• Jeigu kūną supa skirtinga paviršiaus įtemptis, kūnas juda į tą pusę, į kurią paviršiaus įtemptis
yra didesnė. Dėl šios priežasties degtukai greitai atsiskiria ir juda į skirtingas puses.
Uždavinys
Koks vandens paviršiaus įtempties koeficientas, jei iš 2 mm skersmens
pipetės išlašėjo 80 lašų vandens, kurių bendra masė 3,7 gramo?

Sprendimas

σ-?
 Drėkinimas
 Skysčio lašeliai ne visada būna rutulio formos. Kai lašelis susiliečia su kietojo
kūno paviršiumi, jo forma pasikeičia. Šis pasikeitimas priklauso nuo
medžiagos, iš kurios pagamintas kietasis kūnas.
 Kai skysčio molekulių sąveikos jėgos yra mažesnės už skysčio ir kietojo kūno
molekulių sąveikos jėgas, sakoma, skystis drėkina, kai didesnės – nedrėkina.
 Drėkinimas yra skysčio laisvojo paviršiaus išlinkimas prie kietojo kūno
paviršiaus dėl skysčio ir kietojo kūno molekulių sąveikos.
 Tas pats skystis vienus kūnus drėkina, o kitų ne. Pavyzdžiui, vanduo drėkina
medį ir stiklą, tačiau nedrėkina plastilino, vaško ir parafino.
 Drėkinimas

 
 Drėkinimas
 Geras drėkinimas svarbus dažant paviršius, klijuojant, skalbiant, prausiantis.
Jis aktualus ir kosmetikoje, nes įvairūs kremai bei losjonai turi gerai drėkinti
veido odą.
 Drėkinimo reiškiniu pagrįstas naudingųjų iškasenų sodrinimo būdas,
vadinamas flotacija.
 Nedrėkinimo reiškiniu pagrįsta hidroizoliacinių medžiagų gamyba. Iš tokių
medžiagų gaminami skėčiai, siuvami lietpalčiai, striukės. Jos taip pat
naudojamos statybose.
Papildomas slėgis (Laplaso slėgis)
Kapiliariniai reiškiniai
 Kapiliariniai reiškiniai
 Kapiliarinius reiškinius kasdien stebime gamtoje, technikoje ir
buityje. Po visą žmogaus ir gyvūnų organizmą tankiai išsišakojusiais
kapiliarais nuolat cirkuliuoja kraujas ir maisto medžiagos. Dėl
kapiliarinių reiškinių vanduo iš dirvožemio per šaknis ir kamieną
pakyla į medžių lapus.
 Kapiliarų yra ir statybinėse medžiagose: betone, plytose ir kt.
 Kapiliarinė struktūra taip pat būdinga sugeriamam popieriui,
kempinėms, rankšluosčiams ir kt.
Tai įdomu!
 Vandens lašelis tarsi ant delno
 Filmuotoje medžiagoje vaizduojamas bandymas, kurio metu
vandenis lašelis dėl paviršiaus įtempties bus aiškiai matomas ant
vandens, tarsi ant lygaus, kieto paviršiaus.

 Vaizdo medžiaga:
https://www.youtube.com/watch?v=ynk4vJa-VaQ
 Povandeninis filmavimas kosmose

 KS įgulos nariai Steve Swanson, Reid Wiseman ir Alexander Gerst

eksperimentą su vandeniu ir kamera atliko 2014 metų vasarą, 40-osios
ekspedicijos darbo metu.
 Vaizdo medžiaga: https://www.youtube.com/watch?v=9ZEdApyi9Vw
https://www.youtube.com/watch?v=bxE09URykdg
 Vandens burbulas kosmose
 Ore kybantis vandens burbulas pasirinktas todėl, kad Tarptautinės
kosminės stoties astronautai galėtų ištirti vandens paviršiaus tempimo
fenomeną mikrogravitacijoje.
 Vaizdo medžiaga: https://www.youtube.com/watch?v=bKk_7NIKY3Y
 Driežas, kuris geba bėgti vandeniu

 Tikriausiai ne vienas iš mūsų esame matę driežą, tačiau ar matėte jį

bėgantį vandeniu?
 Dažniausiai kyla klausimas: kaip jie tai geba padaryti? Visa paslaptis
tame, kad jie bėga taip greitai, jog jų kojoms atsimušus į vandenį
atsiranda burbulas, nuo kurio jie atsispiria prieš jam subliūkštant.
 Vaizdo medžiaga: https://youtu.be/sIvjZt0991g
 Robotas – vandens čiuožikas
 Šiuolaikinių robotų kūrėjai dažnai sau kelia užduotį sukurti aparatus,
nenusileidžiančius savo tikriesiems analogams – vabzdžiams, žuvims ir kt.,
kurie naudojami kaip prototipai. Vienas iš paskutinių tokių darbų yra meniškas
vandens čiuožiko, kuris vandens paviršiuje gali keisti padėtį, modelis.
 Vaizdo medžiaga: https://www.youtube.com/watch?v=756Tk9y0aNg
 Skysčio paviršiaus įtempties matavimas
urotensiometru

Vaizdo medžiaga:
https://www.youtube.com/watch?v=Ml99i17zMnA#t=12
TESTAS
1. Į popierinę dėžutę įpylus vandens jos sienelės įlinks į
vidų. Kodėl?
A.
Dėžutės sienelės įlinks dėl paviršiaus įtempties jėgų poveik
io.
B. Skysčių sudėtyje yra specialiųjų medžiagų, kurios įtempi
a dėžutės sieneles.
C. Skystis yra tankesnis.
2. Iš čiaupo laša vanduo. Ar vandens lašų masė
priklauso nuo temperatūros? Kodėl?
A. Vandens lašų masė priklauso nuo temperatūros.
Didėjant temperatūrai didėja įtempimo koeficientas, taip
pat ir masė.
B. Vandens lašų masė nepriklauso nuo temperatūros.
C. Vandens lašų masė priklauso nuo temperatūros. Didėjant
temperatūrai mažėja įtempimo koeficientas, taip pat ir
masė.
3. Ar muilo burbulo paviršiuje yra sritis, kurioje
burbulo plyšimas labiausiai tikėtinas?
A. Muilo burbulo paviršiuje nėra srities, kurioje burbulo
plyšimas yra labiausiai tikėtinas.
B. Dėl sunkio jėgos tirpalas teka į apatinę burbulo dalį, o
viršutinėje jo lieka mažai, todėl viršutinė burbulo sritis yra
silpniausia.
C. Dėl sunkio jėgos tirpalas teka į apatinę burbulo dalį, o
viršutinėje jo lieka mažai, todėl apatinė burbulo sritis yra
silpniausia.
4. Jei ligoniui paskirti lašai bus lašinami prikūrentoje
patalpoje, lašų skaičių reikės padidinti ar sumažinti?
A. Pakilus temperatūrai lašo masė bus didesnė ir lašų
skaičių teks sumažinti.
B. Pakilus temperatūrai paviršiaus įtempties koeficientas
sumažėja, todėl prikūrentoje patalpoje lašo masė bus
mažesnė ir lašų skaičių teks padidinti.
C. Temperatūros padidėjimas neturi įtakos lašo masei, todėl
lašų skaičius nepakis.
5. Kaip skysčio pakilimo aukštis priklauso nuo kapiliaro
skersmens?
A. Pakilimo aukštis yra tiesiogiai proporcingas kapiliaro
skersmeniui.
B. Skysčio pakilimo aukštis nuo kapiliaro skersmens
nepriklauso.
C. Pakilimo aukštis yra atvirkščiai proporcingas kapiliaro
skersmeniui.
6.Kokios formos yra rūką sudarantys lašeliai? Kodėl?
A. Rūką sudarantys lašeliai yra rutulio formos, nes tokio
lašo paviršiaus energija yra mažiausia.
B. Rūką sudarantys lašeliai yra rutulio formos, nes tokio
lašo paviršiaus energija yra didžiausia.
C. Rūką sudarantys lašeliai neturi formos.
7. Paaiškinkite, kaip sugeria skysčius merlinis tvarstis,
sugeriamasis popierius?
A. Sugeriamasis popierius skysčius sugeria dėl sunkio
jėgos poveikio.
B. Drėkinantis skystis įtraukiamas į kapiliarus – audėklo ir
popieriaus poras.
C. Merlinis tvarstis skysčius sugeria dėl sunkio jėgos
poveikio.
8. Kodėl paveikus vandenį indų plovikliu, ji nuskęsta?
A. Pakito monetos svoris.
B. Indų ploviklis pažeidė plėvelės įspūdį.
C. Tinka abu variantai.
9. Mažas rutuliukas įgyja lašelio formą dėl paviršiaus
įtempties jėgos. Kaip tokią formą įgytų didelis skysčio
kiekis?
A. Veikiamas didelio greičio.
B. Krisdamas ore.
C. Būdamas erdvėlaivyje, nesvarus.
10. Kiek kartų pakis kapiliare skysčio pakilimo aukštis,
jei sistemą su kapiliaru pastatysime lifte, kylančiame su
pagreičiu a = 0,5 g?
A. h1/h2 =1.
B. h2/h1 = 1,5.
C. h1/h2 =1,5.
 Naudota literatūra
 Palmira Pečiuliauskienė. Fizika. Išplėstinis kursas.
Vadovėlis XI klasei. Antroji knyga.
 Aldona Kairienė ir Elvyra Kalinkevičienė. Kokybiniai
fizikos uždaviniai XI – XII klasei.
 www.google.lt
 www.youtube.com
Ačiū už dėmesį!