Išankstinio administracinių

ginčų nagrinėjimo ne per teismą

teisinio reguliavimo nuostatos:
teisinis reguliavimas, praktika

Darbą atliko TPOkbns16-3 grupės studentės: Ieva Krušniauskaitė, Irmantė Bučelytė, Vaiva
Radzevičiūtė, Deimantė Dudzinskaitė, Monika Rimkutė, Skaistė Čaplinskaitė
Administraciniai ginčai, kas tai?
Asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas
kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie
administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų
ginčai. (ABTĮ 2 str. 1d. 1p.)
 Ginčų nagrinėjimo tvarka
Lietuvos administracinės justicijos sistemoje bene aktualiausias
neteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucijų
klasifikavimas pagal tai, ar prieš kreipiantis į teismą, būtina
administracinį ginčą išnagrinėti neteisminėje institucijoje. Šiuo
pagrindu skiriama privaloma ir neprivaloma išankstinio
administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Nustatyta,
kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi
būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio
ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti
paduodamas ir administraciniam teismui
 Neprivaloma tvarka
Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos
ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo
teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio
ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą
teismui.
 Privaloma tvarka
Taikant privalomą ikiteisminį administracinio ginčo išnagrinėjimą,
siekiama, kad teismas būtų paskutinė priemonė pažeistoms teisėms
ginti, ir į jį būtų galima kreiptis tik išnaudojus visas kitas prieinamas
teisinės tvarkos atstatymo priemones. Pažymėtina, kad įtvirtinant
privalomą ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą ne per teismą,
privalu laikytis tarptautinių bei konstitucinių tokio teisinio
reguliavimo principų ir pagrindų. Tam, kad reikalavimas išnaudoti
nustatytas ikiteismines administracinio ginčo nagrinėjimo procedūras
nepagrįstai neapribotų ir pernelyg nesuvaržytų asmens konstitucinės
teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, turi būti paisoma esminio
tiek konstitucinėje jurisprudencijoje, tiek Europos Tarybos
deklaruojamo draudimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų
paneigta asmens, manančio, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė
ginti savo teises ar laisves teisme.
 Privalomai išankstinio ginčo ne teismo tvarka
nagrinėjimo institucijose turi būti išnagrinėti
šie ginčai:

 Mokestiniai ginčai - ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir

mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto
tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį
mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti
mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo
atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą);
 Ginčai dėl VĮ Registrų centro teritorinio skyriaus priimtų
sprendimų - Asmuo, nesutikdamas su VĮ Registrų centro teritorinio
skyriaus sprendimu, skundą VĮ Registrų centrui paduoda per vieną
mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo
priėmimo dienos;
 Ginčai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertė - skundai
pateikiami turto vertintojui - VĮ Registrų per tris mėnesius nuo
nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymo. Nesutikdamas su VĮ
Registrų centro sprendimu, asmuo per 20 dienų nuo jo gavimo dienos
gali su skundu kreiptis į Vilniaus apygardos administraciniam teismui;
 Ginčai dėl įgaliotų institucijų sprendimų, veiksmų, neveikimo,
susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, iki apskrities viršininko
sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo - Skundus dėl
žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės
privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų
dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki
sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo
neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės
tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai;
 Ginčai dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo - Skundas
dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo gali būti paduodamas ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo
gavimo dienos Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos.
 Ginčus dėl muitų teisės aktų taikymo - skundai dėl teritorinių
muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo
pateikiami Muitinės departamentui prie Finansų ministerijai ne
vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas
asmuo gavo sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo
nepriėmimas, – nuo tos dienos, kurią baigiasi šio Įstatymo
nustatytas sprendimo priėmimo terminas;
 Ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos
pažeidimo;
 Dėl mokesčių inspekcijos sprendimų ar veiksmų (neveikimo),
mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus
mokestinius ginčus;
 Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau
VSDFV) ir jos teritorinių skyrių sprendimų ar pareigūnų veiksmų
(neveikimo) teisėtumo.
 Vyriausioji administracinių gičų
komisija
1. Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka
nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio
administravimo subjektų (ministerijų, departamentų, inspekcijų,
tarnybų, komisijų ir kitų valstybės institucijų) priimtų individualių
administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų
subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus
veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo;
2. Komisija nagrinėja ginčus, jei fizinis ar juridinis asmuo kreipėsi į
centrines valdymo institucijas dėl informacijos pateikimo, tačiau
įstatyme nustatytu laiku jos negavo ar gavo neišsamią, taip pat jei
buvo visiškai atsisakoma pateikti informaciją;
3. Komisija taip pat nagrinėja ginčus, dėl terminų, procedūrų ir
pareigų nevykdymo, nagrinėjant asmenų skundus (prašymus) viešojo
administravimo centrinėse institucijose.
 Administracinių ginčų komisijos ar kitos
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo
tvarka sprendimo apskundimai
Institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą
ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis,
nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos
sprendimu
Pasinaudojus įstatymų numatyta privaloma ar neprivaloma
ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka: į administracinį teismą
galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo
dienos. Taip pat numatyta, kad tais atvejais, kai administracinių
ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo
tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja,
skundas (prašymas) dėl pažeistos teisės gali būti paduodamas
administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios
turėjo būti priimtas sprendimas.
 Principai taikomi dėl išankstinio
administracinių ginčų nagrinėjimo ne per
teismą tvarkos
 Teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principas;
 Teisminės gynybos prioriteto principas;
 Reikalavimas sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis principas.
 SVARBU
Išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo
tvarka, skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui
paduodamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjui teisines pasekmes
sukelia centrinio viešojo administravimo subjekto (institucijos)
priimtas sprendimas, t. y. centriniam viešojo administravimo
subjektui panaikinus ar pakeitus (iš dalies) teritorinio viešojo
administravimo institucijos sprendimą. Jei centrinis viešojo
administravimo subjektas palieka galioti teritorinės institucijos
priimtą sprendimą, laikoma, kad teisines pasekmes sukelia
teritorinės institucijos priimtas sprendimas ir skundas turi būti
paduodamas apygardos administraciniam teismui pagal šios
institucijos buveinės vietą.
Tais atvejais, kai yra neprivaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka,
asmuo gali pasirinkti, kur kreiptis - į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo
instituciją ar tiesiogiai į administracinį teismą.
Teismų praktika
 BYLA A-502-1192-10

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, teismo posėdyje rašytinio

proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant
administracinę bylą, skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Šiaulių skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir
nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo

priteisimo tenkintino iš dalies.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas,
turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 2 dalyje
numatyta, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę
reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo)
surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas;
gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir
dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už
kiekvieną proceso dieną – išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso
šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo
išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje
numatyta, jog dėl išlaidų atlygininimo suinteresuota šalis teismui
pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Byloje
nustatyta, kad pareiškėja, pateikdama prašymą dėl atstovavimo išlaidų,
patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
priteisimo, šios nuostatos paisė, t. y. kartu su prašymu ji pateikė bylos
metu atliktų darbų ataskaitą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė: pareiškėjos prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo
tenkinti iš dalies.
 Byla AS-520-667-12

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija teismo posėdyje rašytinio

proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus
miesto skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

1. Pareiškėjas, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, išsiuntė skundą, kuriame

prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministerijos (NŽT),Vilniaus miesto skyriaus (atsakovas) 2 raštus. 2) įpareigoti
atsakovą atlikti veiksmus: parengti išvadą neatlygintinai gauti žemės sklypus, esančius
( - ).
2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu,
atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nesilaikė
tai bylų kategorijai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos
išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
3. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio
teismo nutarties dalį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne
kartą išaiškinęs (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis), kad skundų nagrinėjimo tvarka
gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais
atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų
nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų
kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taip pat yra
išaiškinęs, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai
ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte –
įstatyme.
5. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis,
numato kad skundus nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos teritoriniai padaliniai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių
padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), skundžiami Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali
būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
6. Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui spręsti Žemės
reformos įstatyme yra aiškiai nustatyta privaloma išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto
skyriaus raštą turėjo apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos vadovui. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pačiame skundžiamame
rašte yra aiškiai nurodyta, jog „vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės
reformos įstatymo 18 straipsniu per 20 darbo dienų šis atsakymas gali būti
skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
direktoriui“
7. Pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, kad prieš kreipdamasis į administracinį
teismą raštą apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos vadovui, nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei
apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu.
8. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą
nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą
tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti
nagrinėti pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė pareiškėjo atskirąjį
skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį palikti
nepakeistą.
10. https://e-teismai.lt/byla/97827149842712/AS-520-667-12
Byla Nr. AS15-339/2006
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos
administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal
pareiškėjos skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo
atlikti veiksmus.
1. Pareiškėja Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydama
pripažinti, kad atsakovas Biržų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas,
Administracija) nepateikė išsamaus atsakymo prašymą, įpareigoti Administraciją per 30
dienų nuo Biržų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos
(toliau – ir Komisija) sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjai atsakymą į jos prašymą,
ar statiniai (kiemo aikštelė, tvora), esantys ( - ), Biržuose, buvo Biržų rajono
savivaldybės nuosavybė ar uždarosios akcinės bendrovės „Biržų butų ūkis“ nuosavybė,
bei pateikti informaciją, kada ir kam šis turtas perduotas. Pareiškėja skunde taip pat
prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir paaiškino, kad. raštu kreipėsi į atsakovą dėl
informacijos suteikimo, tačiau Administracija rašte pateikė tik dalį prašytos
informacijos. Pareiškėja nurodė, kad ji manė, jog Komisija yra kompetentinga spręsti dėl
prašytos informacijos nesuteikimo kilusį ginčą, todėl pateikė skundą Komisijai, kuri
sprendimu Nr. VAGK-7 atsisakė priimti skundą kaip nepriskirtiną Komisijos
kompetencijai.
2. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi
neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
3. Atskiruoju skundu skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties
dalis, kuria neatnaujintas terminas paduoti skundą dėl Administracijos įpareigojimo suteikti
pareiškėjai informaciją, pareiškėja taip pat prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo nuo
skundo priėmimo svarstymo stadijos.
4. Pareiškėja skunde iš esmės suformulavo du reikalavimus: pripažinti atsakovo veiksmus
neteisėtais ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus. Pirmosios
instancijos teismas nustatė, kad skundo reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus
neteisėtais nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, o dėl kitos skundo dalies
praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Nors iš pareiškėjos
atskirojo skundo turinio ir jame suformuluoto prašymo matyti, kad pareiškėja nesutinka tik
su ta Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta
priimti pareiškėjos skundą dėl termino praleidimo, tačiau atskirajame skunde suformulavo
prašymą perduoti nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo svarstymo stadijos ne minėtą
dalį, o bylą. Pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų dėl
pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas padarė
išvadą, kad pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą pripažinti, jog Administracija
nepateikė išsamaus atsakymo į jos prašymą, atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų
administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija toliau nagrinės, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi
pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą
suteikti informaciją, kurios, pareiškėjos nuomone, Administracija nesuteikė.
5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju
nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad
atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų
nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus
administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti
ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu
atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo
gavimo dienos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi kilusio ginčo esmę
ir pareiškėjos skunde suformuluotą reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti
veiksmus.
6. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip,
skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį
nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie
veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du
mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas
reikalavimo įvykdymo terminas.
7. Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo atsisakyti priimti minėtą pareiškėjos
skundo reikalavimą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes taikytinas skundo
padavimo terminas buvo nepraleistas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties
dalis dėl termino praleidimo ir atsisakymo šiuo pagrindu priimti pareiškėjos skundo
dalį negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjos atskirasis
skundas tenkinamas ir pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti
veiksmus priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
naujo (ABTĮ 151 str. 2 p.).
8. teisėjų kolegija nutarė, pareiškėjos atskirąjį skundą tenkinti. 1. Panevėžio apygardos
administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį pakeisti.
2. Panevėžio apygardos administracinio teismo. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti
pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti Biržų rajono savivaldybės administraciją per
30 dienų nuo Biržų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos
sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjai atsakymą į jos prašymą, ar statiniai (kiemo
aikštelė, tvora), esantys ( - ), Biržuose, buvo Biržų rajono savivaldybės nuosavybė ar
uždarosios akcinės bendrovės „Biržų butų ūkis“ nuosavybė, bei pateikti informaciją,
kada ir kam šis turtas perduotas, panaikinti ir šio pareiškėjos M. V. skundo reikalavimo
priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. https://eteismai.lt/byla/240175245287360/AS-57-520/2016
Dėkojame už dėmesį!