UŽGAVĖNIŲ PERSONAŽAI IR KAUKĖS

Paruošė mokytoja metodininkė

Dalia Žabaitė
Paskutinė diena prieš gavėnios Užgavėnių šventė
pradžią yra vadinama labai linksma,
Užgavėnėmis. Šios šventės tikslas kiekviename
– išvyti žiemą, prisišaukti krašte švenčiama
pavasarį. Užgavėnės švenčiamos skirtingai. Vis
likus septynioms savaitėms iki
Velykų- nuo vasario 5 iki kovo 6 dėlto niekur
dienos. neapsieinama be
pagrindinių
Užgavėnių atributų
– blynų, Morės
(Magdės, Katrės)
bei persirengėlių.
Pats Užgavėnes
pajusi tik įsijungęs
į šėlstančių
kaukėtų
persirengėlių būrį.
1923 m. Užgavėnių karnavalo dalyviai 1936 m. vasario 25 d. Užgavėnių karnavalo
Salantuose. dalyviai Salantuose prie fotografo Stepono
Nuotrauka iš Lietuvos istorijos instituto Jonučio namo.
Etnologijos skyriaus bibliotekos (b.949). Nuotrauka iš P. Vaniuchino vaizdo archyvo.
 Užgavėnių personažai
Lietuviai senovėje Užgavėnių karnavalo kaukes pasidarydavo patys. Jose atsispindėdavo
žmonių darbštumas ir išradingumas, nors jos būdavo pagaminamos iš paprastų, tuomet
kasdien buityje naudojamų medžiagų: medžio tošies, ratlankių, lentelių, kailio, lino pluošto.
Ne tik kaukės, bet ir
persirengėlių apranga
būdavo ypatinga. Buvo
persirengiama
dideliais, suplyšusiais
rūbais, išvirkščiais
kailiniais, susijuosiama
juostomis, ant galvos
užsimaukšlinama sena
kepurė, užsidedama
kaukė, atspindinti
pasirinktą personažą.
Žydai (pirkliai )- važinėdami po miestą supirkinėja
iš žmonių nereikalingus daiktus: arklių uodegas,
karčius, kiaulių šerius, senus skudurus ir panašiai.
Žydai taip pat pardavinėja įvairias smulkmenas,
reikalingas kasdieniniame gyvenime. Užgavėnių
žydai prie juosmens prisikabina medžiaginius
maišelius, pridėtus molinių puodų šukių ir jais
barškina ieškodami pirkti senmergių (jomis buvo
laikomos iki 20 metų neištekėjusios merginos).

Čigonai- dažniausiai eina siūlydamiesi išburti ateitį, pasakyti

laimę iš delno, bet iš tiesų tik ištepa ranką suodžiais ar aplieja
vandeniu, kurį laiko paslėpę tarp rūbų. Vilki spalvotais
suplyšusiais drabužiais, vyrai- su bizūnais, moterys- su vaiku
(lėle) ant rankų. Jie dažniausiai būna be kaukių, tik veidus
išsiteplioja suodžiais.
Arklys- arklio galva būna pasiuvama iš medžiagos,
ji buvo prikemšama šiaudų, į tą galvą įkišamas
pagalys, kurį vyras apsižergia ir joja, pats apsisupa
apsiaustu, kad tik jo kojos ir arklio galva būtų
matyti. Kartais dar arklys daromas iš medinių
lentučių. Arklys visada sukelia žiūrovams daug
juoko- spardosi, šokinėja, todėl prie jo dažniausiai
būna žmogus, kuris jį prižiūri.

Ožys- griaučiai (rėmas) sudedami iš dviejų lanksčių pusiau

sulenktų lazdelių, galva drožiama iš kelmo ar medžio gabalo.
Aprišta skudurais galva dar išdervuojama, kad niekas ,,ožio”
netampytų už ragų. Rėmas apdengiamas balta drobule,
uodegos vietoje rišamas pantis. Ožys apvelkamas išverstais
kailiniais, o uodega pritaisyta taip, kad visi galėtų ją tampyti,
judinti.
Gervė - jos kostiumas taip pat daromas iš išvirkščių
kailinių. Viena rankovė ištraukiama per kitą ir
paslepiama. Kailiniai užsagstomi virš galvos, per likusią
rankovę iškišamos dvi kartelės ant kurios pritaisoma
gervės galva su snapu. Snapas ilgas, judantis, kad galėtų
įžnybti. Gervė šoka, kinksi, gnaibosi visiems savo snapu.

Giltinė- apsivelka baltais, ilgais marškiniais, veidą

nusitepa baltai, o aplink akis pasidaro juodus ratilus. Jos
dantys būna ilgi, balti ir aštrūs (dažniausiai padaryti iš
medžio). Rankose Giltinė turi medinį dalgį ir ieško ką
,,papjauti“, išsivesti. Giltinė amžinai kovoja su velniu, bet
ir jie sąjungininkai: ką Giltinė nužudys, tą velnias ir
nusineš į pragarą.
Du persirengėliai, be kurių Užgavėnės neįvyktų – Lašininis ir Kanapinis. Lašininis – žiemos įsikūnijimas – visuomet
vaizduojamas storas, riebus; jis simbolizuoja tinginystę, apsileidimą, persivalgymą. Kanapinis – pavasario
įsikūnijimas – lieknas ir išstypęs, pilvą persijuosęs virve. Jis – darbštumo, pasninko simbolis. Žūtbūtinėje kovoje
Kanapinis visuomet nugali Lašininį ir taip paskelbia atėjusį pavasarį, Gavėnią, darbų pradžią ir tinginystės pabaigą.
Persirengėliai eina iš vienų namų į kitus, pakeliui yra vaišinami Užgavėnių valgiais ir gėrimais, taip pat aplaistomi vandeniu.
Jų eisena labai triukšminga, lydima muzikos, juokų ir dainų. Kartu su persirengėliais važinėjasi ir Morė. Ji padaroma su
ilgomis rankomis, kad važiuodama visus ,,pašventintų“.

Šiais laikais persirengėlių būna jau

daug mažiau, tačiau miesto
šventėse, mokyklose ši tradicija vis
dar išlieka gyva. Po pamokų vaikai
persirengę vaikšto nuo durų prie
durų, prašydami skanėstų, pinigų.
Paprastai kiekvienam, atidariusiam
duris, pasakomas trumpi
eilėraštukai:

„Nedaryk svečiam sarmatos

Rieki sūrio, duok arbatos…“

„Mes, čigonai Lietuvos,

Norim blynų ir kavos!
Jei nei blynų, nei kavos,
Tai bent litą iš algos.“
Kaukės kitaip...
 Šaltiniai:
1. https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/u%C5%BEgav%C4%97ni%C5%B3-persireng%C4%97liai-salant
ai-1923-m/10153279288446976/
2. http://salantiskis.blogspot.com/2013/02/uzgavenes-salantuose-anuomet-ir-dabar.html
3. https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/lietuviu-kalba/uzgaveniu-kaukes-ir-ju-prasme
4. https://www.flickr.com/photos/educationworkshops/with/3179044601/
5. https://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/uzgavenes-kviecia-svesti-zemaitijoje.d?id=70299456
6. https://www.laisvalaikiodovanos.lt/blogas/uzgaveniu-tradicijos/
7. https://welovelithuania.com/uzgaveniu-tradicijos-more-gavenas-lasininis-kanapinis-ir-kiek-kartu-reikia-valgyti/