PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS

VIEŠOJO VALDYMO SISTEMOS

ANALIZĖ
 ĮVADAS
Darbo tikslas - Išanalizuoti Prancūzijos Respublikos viešojo valdymo sistemą.

Darbo Uždaviniai:

1. Pristatyti Prancūzijos Respubliką;

2. Pristatyti valdymo formos ypatumus;

3. Išskirti ir apibendrinti valdžių padalijimo principo institucijas

4. Atskleisti decentralizuotos Prancūzijos valdymo sistemą;

5. Išanalizuoti atrankos į valstybės tarnybos praktiką Prancūzijoje.

Darbo objektas – Prancūzijos viešojo valdymo sistema.

Geografija
Prancūzija
1. 2017 metais Prancūzijoje gyveno 64 938 716
gyventojai;
2. Valstybės plotas yra 551 695 km2;
3. Prancūzija yra viena iš Europos Sąjungos įkūrėjų,
NATO narė.
Valdžia

1. Prezidentas Emmanuel Macron

2. Valdymo forma – parlamentinė
respublika
Ekonomika
1. 1744,4 mlrd. dolerių BVP
2. Prancūzija pagal eksporto apimtis 2003 m. užima penktą vietą.
3. Minimalus valandinis užmokestis 8,71 €
 Decentralizuoto valstybinio valdymo sistema:
Prancūzijos vietos valdžios sistema yra sudaryta iš trijų pagrindinių lygmenų:
1) 13 regionų, kuriems vadovauja piliečių tiesiogiai renkamos tarybos ir tarybų
renkami prezidentai;
2) 96 departamentų ir 6 užjūrio departamentų, kuriems vadovauja piliečių tiesiogiai
renkamos generalinės tarybos ir tarybų renkami prezidentai
3) 36 700 komunų, kurioms vadovauja piliečių tiesiogiai renkamos tarybos ir tarybų
renkami merai.
 Regionai
Regionams vadovauja šešeriems
metams renkamos tarybos.
Pagrindinės regionų funkcijos –
teritorijų planavimas ir ekonomikos
plėtra. Kitos funkcijos – švietimo,
kultūros paveldo, pavojingų atliekų,
upių laivybos, sporto, turizmo,
transporto ( traukinių, mokyklinių
autobusų, tarpmiestinio transporto),
regionų kelių tvarkymo klausimai.
 Departamentai

Departamentams vadovauja tarybos, pagal Rinkimų kodeksą,

renkamos šešerių metų kadencijai.
Departamentų vietos valdžia paprastai veikia socialinių reikalų
(motinos ir vaiko sveikatos, socialinės pagalbos vaikams), kultūros,
švietimo (koledžai), sporto, saugumo (gaisro, gelbėjimų, nusikaltimų
atvejais), turizmo, transporto (mokyklos transportas neįgaliems
vaikams), departamento kelių tvarkymo srityse.
 Komunos

Komunoms vadovauja šešeriems metams renkamos municipalitetų tarybos ir merai.

Viešosios municipalitetų tarybų ir komunų bendradarbiavimo įstaigos daro įtaką
urbanizacijos procesams ( rengia miestų planus, išduoda leidimus statyboms). Jų
balsas svarus ir priimant sprendimus sanitarijos, vandens tiekimo klausimais. Jos
tvarko socialinius reikalus – steigia atitinkamus centrus, sprendžia kultūros, buitinių
atliekų rinkimo ir tvarkymo, švietimo ir mokyklų, prekybos uostų, prieplaukų,
vandens, potvynių valdymo, sporto, saugumo (municipalinė policija), miesto
transporto, komunos kelių tiesimo klausimus.
 IŠVADOS
1. Apibendrinus daroma išvada, jog Prancūzijos decentralizacijos sistema yra
vertikaliai padalyta į tris pagrindinius lygius: komunos, departamentai ir regionai.
Komunos atsakingos už beveik visus gyvenimo klausimus, regionai ir departamentai
turi atskirą atsakomybių sąrašą, tačiau ir bendrų atsakomybių, tokių kaip: kultūra,
sportas, turizmas.