ORGANIZMŲ

DAUGINIMASIS
IR
INDIVIDUALUS VYSTYMASIS
 NELYTINIS DAUGINIMASIS
Ūsais

Svogūnais
Stiebagumbiais

Dalijimasis pusiau

Pumpuravimas
 PROKARIOTŲ LĄSTELĖS
DALIJIMASIS
Prokariotai dauginasi nely-
tiniu būdu, jų ląstelėms
dalijantis pusiau. Toks
dalijimasis vadinamas ski-
limu, nes dukterinės ląs-
telės, abi tokios pat kaip
buvusi motininė. Prieš
dalijimąsi DNR padvigu-
bėja – susidaro dvi chro-
mosomos, prisijungusios
prie plazminės membranos.
Po to ląstelė tįsta, nusi-
tempdama po vieną chro-
mosomą į naujas ląsteles.

200 nm
 DUMBLIŲ DAUGINIMASIS
Haploidinės gametos
Gametų poravimasis
HAPLOIDAS

MITOZĖ

DIPLOIDAS
HAPLOIDINIS
GAMETOFITAS

Zoosporos
MITOZĖ
MEJOZĖ
 ULOTRIKO (daugialąsčio)
DUMBLIO DAUGINIMASIS
Bežiuželinės sporos

Zigota

Gametų susijungimas

Izogametos

Zoosporos
Gametos
Gametos

Gametofitas
PAPRASTOJO PELĖSIO
DAUGINIMASIS
KEPURĖTOJO GRYBO
DAUGINIMASIS
SAMANŲ GYVENIMO CIKLAS
Vandens lašeliai Spermiai

Spermiai APVAISINIMAS
Anteridžiai Gemalas
Kiaušialąstė

SPOROFITAS
Archegonė Diploidas 2n

Gametofitas

GAMETOFITAS
Haploidinis n
Gametofitas
Sporos
MEJOZĖ Sporofitas

Rizoidai

Prodaigis Gametofitas
VALKČIADUMBLIO
DAUGINIMASIS
PAKOMENTUOK SAMANŲ
VYSTYMOSI SCHEMĄ
 AUGALŲ IR GYVŪNŲ
VYSTYMOSI PALYGINIMAS

Zigota Blastomeros Blastulė Gastrulė Suaugęs gyvūnas

Sėklos

Pumpuro
meristemos

Šaknies
meristemos

Zigota Dvi ląstelės Dalijimasis Gemalo vystymasis

 SPORINIAI INDUOČIAI

PATAISAS ASIŪKLIS PAPARTIS

 PAPARČIO GYVENIMO CIKLAS
POLAIŠKIS
Kiaušialąstė
Archegonė
Rizoidai

Dygstanti spora Spermatozoidai

Anteridis
Spora
Gametofitas
Haploidinis n
Mejozė Apvaisinimas
Gemalas
Sporofitas Sporofitas
Diploidinis 2n Zigota
Sporangė

Sporofitas

Paparčio sorai Rizoidai

Šaknys
Šakniastiebis
PAKOMENTUOK PAPARČIO
VYSTYMOSI SCHEMĄ
Sporofitas

Jaunas
augalas

Sorai

Zigota Sporos

Sporinė
Kiaušialąstė
Archegonė
Polaiškis
Spermatozoidai
Sporos
sudygsta
Anteridis
SĖKLINIAI AUGALAI

PLIKASĖKLIAI – augalai
turintys neapgaubtas sėklas.
Jų sėkla – tai subrendęs
sėklapradis. Sėklos paprastai
būna kankorėžiuose.
Jiems priklauso spygliuočių
skyriaus augalai – pušys,
eglės, kadagiai, maumedžiai.
Tai atsparūs aplinkos sąly-
goms augalai, turintys storą
lapų kutikulę.
 PUŠIES GYVENIMO CIKLAS
Moteriškas kankorėžis Megasporangė
Megasporos
GAMETOFITAS

Kiaušinėlis MEJOZĖ Moteriškas gametofitas

MEJOZĖ Archegonė
Vyriškas kankorėžis Kiaušialąstė
Mikrosporos
Mikrosporos
Pušis
Žiedadulkės
SPOROFITAS APVAISINIMAS
Zigota
SPOROFITAS
Gemalas
Sėklos
sparnelis
Sėklos sparnelis Sėkla
Sėkla

Moteriškas
Sparnelis kankorėžis
Sparnelis
PAKOMENTUOK PUŠIES
DAUGINIMOSI SCHEMĄ
GAUBTASĖKLIAI AUGALAI
Tai žiediniai augalai.
Jų sėklą gaubia apyvaisis.
Dauguma gaubtasėklių –
žoliniai augalai, bet yra ir
medžių bei krūmų. Pagal
gyvenimo trukmę jie yra:
•Daugiamečiai;
•Dvimečiai;
•Vienamečiai.
ŽIEDO SANDARA
 PIESTELĖS VYSTYMASIS
Piestelė – tai žiedo dalis, turinti vieną ar daugiau vaislapėlių.
Vaislapėliai – pakitę sporofilai, kuriuose yra sėklapradžiai ir
megasporangės. Sporangės

Sporofilas

Vienas suaugęs Trys suaugę

vaislapėlis vaislapėliai
 APDULKINIMAS
Žiedadulkių pernešimas nuo kuokelių ant purkos vadinamas
apdulkinimu. Gali būti kryžminis apdulkinimas, kurį atlieka vėjas, vabzdžiai ir net
paukščiai. Vėjo apdulkinamų augalų žiedai neryškūs, nekvepia, neturi nektaro.
Vabzdžių apdulkinami augalai – ryškiaspalviai, kvapūs, turi nektaro.

Vėjo apdulkinami Vabzdžių apdulkinami Paukščių apdulkinami

žiedai žiedai žiedai
ŽIEDINIO AUGALO KARTŲ KAITA
ŽIEDINIŲ AUGALŲ GYVENIMO CIKLAS
SPOROFITAS 1 Mikrosporos
Diploidas

Endospermo
MEJOZĖ
6
2 3

APVAISINIMAS

Nurodyk, kas pažymėta 5

atitinkamais skaičiais.

Megagametofitas 4
 ŽIEDINIŲ AUGALŲ
APSIVAISINIMAS
Žiediniams augalams
Žiedadulkė
būdingas dvigubas ap- Spermiai
vaisinimas, kai vienas Mikrogametofitas
spermis apvaisina kiau- Dulkiadaigis
šialąstę, o kitas susijun-
gia su dviem poliniais
branduoliais ir susidaro G
endospermo branduolys e
iš jo susidaro maisto m Spermis
Poliniai
a branduoliai
medžiagų atsargos.
l Kiaušialąstė
Iš sėklapradžio išsivysto a Sėklapradis
sėklos luobelė, o iš mez- s
ginės – vaisius.
Mikrofilė
 PAKOMENTUOK ŽIEDINIŲ
AUGALŲ DAUGINIMOSI SCHEMĄ
SĖKLOS SUSIDARYMAS
SĖKLOS DYGIMAS IR AUGIMAS
 AUGALŲ AUGIMAS

Giberelinai tįstamąjį augimą

skatinantys hormonai, kuriems
veikiant ilgėja ląstelės. Išoriškai
paveikus augalą giberelinais
pailgėja augalo stiebas. Jais
paveikti kopūstai gali užaugti
iki 2m aukščio.

Augalas garstyčia Kontrolė Paveiktas giberelinu

 MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ
TRŪKUMAS

Kontrolė Vario Magnio Cinko Chloro

trūkumas trūkumas trūkumas trūkumas
HIDROS DAUGINIMASIS
 PAUKŠČIO KIAUŠINIO SANDARA
Pavasarį, kai gausu maisto paukščiai poruojasi. Kiaušinyje yra trynys,
kuriame yra gemalinis diskas. Trynį gaubia baltymas.

Gemalinis diskas Viršlukštinė plėvelė

Trynio plėvelė
Lukštas

Polukštinė plėvelė
Vytulys

Oro ertmė
Baltymas

Trynys
 GYVŪNŲ APVAISINIMAS
HERMAFRODITAI IŠORINIS APVAISINIMAS VANDENYJE

Sliekai Žuvys Varliagyviai

V
E
ė
ž
ž
i
l
a
i
i
a
i
VIDINIS APVAISINIMAS
 VARLĖS METAMORFOZĖ

Varlės išleidžia kiaušinius ir spermatozoidus į vandenį, kur ir vyksta

išorinis apvaisinimas. Metamorfozės metu iš vandenyje gyvenančio gyvūno išsivysto
gyvenantis sausumoje.
ŽMOGAUS SPERMATOGENEZĖS
SCHEMA
MITOZĖ
DAUGINIMOSI
FAZĖ MITOZĖ
Spermatogonijos
AUGIMO FAZĖ Pirmos eilės
spermatocitas
Antros eilės MEJOZĖ
spermatocitas Redukcinis
dalijimasis
BRENDIMO
FAZĖ
MEJOZĖ
Ekvatorinis
dalijimasis
Spermatidai

FORMAVIMASIS

Spermatozoidai
 ŽMOGAUS OVOGENEZĖS
SCHEMA
MITOZĖ
DAUGINIMOSI ZONA
MITOZĖ Ovogonijos
Pirmos eilės
ovocitas AUGIMO ZONA
MEJOZĖ
Redukcinis Redukcinis kūnelis
dalijimasis
Antros eilės ovocitas

MEJOZĖ BRENDIMO ZONA

Ekvatorinis
dalijimasis
Redukciniai kūneliai

Subrendusi kiaušialąstė
 LYTINĖS LĄSTELĖS
Spermatozoidų kaklelyje ir uodegėlėje yra mikrovamzdeliai, o apie juos
apsivyniojusios mitochondrijos, kurios teikia energiją reikalingą judėjimui. Vyro
spermoje spermatozoidų būna keli šimtai milijonų, prie kiaušialąstės priartėja keli
šimtai, bet į ją prasiskverbia tik vienas. Kiaušialąstė – ląstelė, turinti trynio.

Uodegėlė

Kaklelis
Spermatozoidas Kiaušialąstė

Galvutė
 VYRO DAUGINIMOSI ORGANAI
Šlapimtakis

Šlapimo pūslė
Sėklinė
Sėklinis latakas pūslelė

Prostata
Tiesioji žarna

Varpa Sėklos išmetimo

latakas
Šlapimo kanalas
Varpos stormens
liauka
Apyvarpė
Sėklidės prielipas

Varpos galvutė
Sėklidė Kapšelis
 VYRŲ SĖKLIDĖS IR SĖKLINIŲ
KANALŲ SANDARA
Į šlapimkanalį

Prielipo galvutė

Sėklidės skiltis

Sėklinis tinklas
Išnešamieji kanalėliai

Tiesusis sėklinis kanalas

Sėkliniai kanalėliai Sėklidės prielipas

Baltyminis apvalkalas
Sėklinis latakas
 MOTERS DAUGINIMOSI
ORGANAI

Kiaušintakis
Kiaušidė

Gimda
Gimdos ertmė
Gimdos kaklelis
Tiesioji žarna
Šlapimkanalis
Makštis
Varputė

Išeinamoji anga
Didžioji lūpa Mažoji lūpa
 KIAUŠIDŽIŲ CIKLAS
Folikului bręstant, oocitas padidėja ir jį apsupa folikulinių ląstelių bei
skysčio sluoksniai. Galų gale įvyksta ovuliacija: subrendęs folikulas trūksta,
išmesdamas oocitą. Visos vieno oocito stadijos vyksta vienoje kiaušidės vietoje.
1. Pirminis Antrinis Tretinis
folikulas folikulas folikulas
Folikulai pradedami
gaminti lytiniai 2. Išsivysto
hormonai Grafo
pūslelė
Epitelis

Stroma
Baltyminis
apvalkalas

3. Ovuliacija
5. Geltonasis 4. Geltonasis
kūnas suyra kūnas gamina
moteriškuosius
lytinius hormonus
APVAISINTO KIAUŠINĖLIO
VYSTYMASIS
 KRŪTIES SANDARA
Moters krūtyje yra iš latakų ir alveolių sudarytos skiltys. Pieną gaminančios
krūties alveolės išklotos pieną gaminančiomis ląstelėmis.

Šonkauliai
Riebalinis
audinys
Tarpšonkauliniai
raumenys

Krūtinės
raumenys
Pieno
latakas
Spenelis

Mazgeliai

Skiltis su alveolėmis Jauniklių maitinimas pienu – vienas iš

žinduolių požymių
 GYVŪNO INDIVIDUALAUS
VYSTYMOSI ETAPAI
Ektoderma Mezoderma Nervinis Nervinės
Chorda vamzdelis raukšlės

Entoderma
Apvaisinimas Blastulė Gastrulė Neuruliacija Nervinės Organogenezė
raukšlės

Gyvūnų pirmųjų trijų vystymosi stadijų baigmę nulemia trynio kiekis.

Neuruliacijos metu tiesiai virš nugarinės stygos išsivysto nervinis vamzdelis.
Neuruliacijos stadijoje visų chordinių gemalų skerspjūvis atrodo panašiai.
 GEMALŲ PANAŠUMAS

Žuvis Driežas

Triušis Žmogus

Gemalo stadijoje visų chordinių gyvūnų gemalai yra panašūs, turi

uodegas, žiaunas, panaši galvos forma. Tik vėlesnėse stadijose išryškėja
atitinkamo gyvūno požymiai.
 ŽMOGAUS GEMALO
LĄSTELIŲ VYSTYMASIS

Dviejų ląstelių stadija Keturių ląstelių stadija Aštuonių ląstelių stadija

 ŽMOGAUS GEMALO
VYSTYMASIS

3 savaitės 7 savaitės 3 mėnesiai 4 mėnesiai

Trečiąją savaitę pradeda vystytis nervų sistemos dariniai, o vėliau širdis. Ji

toliau vystosi ketvirtąją savaitę, čia pilnai susiformuoja virkštelė, galima atskirti
besiformuojančias akis, ausis. Trečią - ketvirtą mėnesį vaisiaus dydis labai išauga,
galima nustatyti lytį.
RANKŲ FORMAVIMASIS
 VAISIAUS PADĖTIS MOTINOS
KŪNE
Dešimtą savaitę placenta būna
pilnai susiformavusi. Ji turi
Placenta
vaisiaus pusę, sudarytą iš
choriono, ir motinos pusę
sudarytą iš gimdos audinių.
Motinos ir vaisiaus kraujas
nesimaišo, apykaita vyksta per
plazminę membraną. Tarp
vaisiaus ir placentos yra
Virkštelė
virkštelė, kurioje yra arterijos
ir venos, kurios perneša
atliekas į placentą, o iš jos Gimdos sienelė
paima deguonį ir maisto
medžiagas. Makštis
NAUJAGIMIO MOMENĖLIAI
VAISIAUS VYSTYMASIS
 NAUJAGIMIŲ HEMOLIZINĖ
GELTA

Pirmasis nėštumas su Rh teigiamu kūdikiu pavaizduotas a ir b

piešiniuose.
Antrasis nėštumas su Rh teigiamu kūdikiu pavaizduotas d piešinyje.
 ŽMOGAUS CHROMOSOMOS
Žmogus turi 46 chromosomas arba 23 poras.

Centromera

Chromatidė
Seserinės chromatidės
 ŽMOGAUS KARIOTIPAS
Chromosomos išdėstytos poromis pagal dydį, centromeros padėtį. Dauno
sindromui būdingas platus, apvalus veidas, siauros akys. Protinis atsilikimas,
padidėjęs liežuvis. Dauno liga sergančiųjų kariotipe yra papildoma 21-a chromosoma.

Sveiko žmogaus kariotipas Dauno sindromu sergančio kariotipas

 GONOSOMINĖS LIGOS
Šioms ligoms būdingus pakitimus gali sukelti
aneuploidijos, o taip pat ir struktūriniai pakitimai, kai pakinta
viena chromosoma.

SVEIKA TERNERIO KLAINFELTERIO SVEIKAS

MOTERIS SINDROMAS SINDROMAS VYRAS
 HEMOFILIJOS GENO
PERDAVIMAS
Sveika moteris
Hemofilikas vyras

Spermatozoidai

Kiaušialąstė

Dukros nešiotojos
Sūnūs sveiki