Teisminė Valdžia. Teismų Sistemos. Teisėjai

TEISMINĖ VALDŽIA.
TEISMŲ SISTEMOS.
TEISĖJAI.
VALDŽIŲ PADALIJIMO PRINCIPAS
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (5 str. 1 d.):

„Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos
Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“ .
Konstitucijoje įtvirtinta valdžių tarpusavio stabdžių ir atsvarų

sistema neleidžia vienai valstybės valdžiai dominuoti kitų
atžvilgiu.
Įgyvendinant valstybės uždavinius tarp valstybės valdžių esama

ne tik tarpusavio kontrolės, bet ir bendradarbiavimo, kuris vis
dėlto negali peržengti Konstitucijos numatytų ribų, neturi būti
įsiterpiama į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą.
(A bramavičius A . et al . Lietuvo s teis inės institucijo s. P. 40-41.)
TEISMINĖ VALDŽIA
Teisminė valdžia yra visavertė valstybės

valdžia – instituciškai nepavaldi nei įstatymų
leidžiamajai, nei vykdomajai valdžiai.
Tai, kad teisminė valdžia dažnai vadinama

trečiąja valdžia, anaiptol nereiškia, kad ji yra
trečiaeilė.
(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 44.)

SVARBIAUSI TEISMINĖS VALDŽIOS
POŽYMIAI
 ji yra valstybės valdžia –
„Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu“
(Konstitucijos 109 str. 4 d.).
 jai būdingas kompetencijos išimtinumas –

„Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“
 ji yra nepriklausoma –
„Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi“
 ji vykdoma laikantis įstatymų nustatytos procesinės

tvarkos –
„Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo“
TEISMINĖS VALDŽIOS SAMPRATA
TEISMINĖ VALDŽIA – valstybės valdžios dalis,

kurią vykdo ypatingos valstybės institucijos –
teismai, turintys išimtinę kompetenciją
nepriklausomai nuo politinių valdžių
bei kitų asmenų poveikio
įstatymų nustatyta procesine tvarka
vykdyti teisingumą
nagrinėjamose bylose.
( Abramavičius A. et al. L ietu vos te isinė s institucijos. P. 38.)

TEISMINĖ VALDŽIA
 plačiąja prasme – teismų visuma – jungia visus

teismus
 siaurąja prasme – pavienis teismas – kiekvienas

teismas, net sprendimą byloje priimantis vienas
teisėjas, vykdydamas teisingumą vykdo ir valstybės
valdžią
Tiek atskiro teismo, tiek visos teismų visumos buvimo

prasmė yra teisingumo vykdymas.

TEISINGUMO VYKDYMAS
 Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai

 Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės

pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą
 Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę,

kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų
nepriklausomas ir bešališkas teismas
TEISINGUMO VYKDYMAS
Nors Konstitucija reikalauja užtikrinti, kad visus

ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų
galima spręsti teisme, gali būti nustatyta ir
ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka .
Tačiau tokia tvarka priimtus sprendimus (jei asmuo

vis dėlto mano, kad jo teisės ir laisvės pažeidžiamos)
irgi turi būti galima ginčyti teisme, nes, kaip
pabrėžiama Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje,
asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti .
(Abramavič ius A. et a l . Li etuvos tei si n ės i nsti tuci jos. P . 31.)

TEISINGUMO VYKDYMAS
Kai kurie teisės mokslininkai teisingumo vykdymą

traktuoja itin plačiai – ne vien kaip teismų funkciją,
tačiau ir kaip funkciją, kurią tam tikra apimtimi
atlieka institucijos ar asmenys, kurie ne priima
sprendimą byloje, o tik dalyvauja jį priimant arba
jį vykdo.
Vis dėlto reikėtų įžvelgti griežtą takoskyrą tarp

teisingumo vykdymo kaip išimtinės teismo funkcijos ir
kitų subjektų dalyvavimo teisingumo vykdymo
procese.
(A b ram avi č ius A . et al . Li e t uvos t e is i nė s ins t i tuc i j os . P . 3 3 -3 4 .)

TEISMO SAMPRATA
institucinė prasmė:
TEISMAS – tam tikra institucija
funkcinė prasmė:
TEISMO funkcija – teisingumo vykdymas
procesinė prasmė:
teisingumo vykdymas yra procesas, kurio metu
įvertinamos faktinės bylos aplinkybės,
nustatoma, kokia teisė joms taikytina, o šalys rungiasi
pateikdamos teismui įrodymus ir argumentus
( Abramavičius A. et al. L iet uvos te isin ės institu cijos. P. 28- 29.)

TEISMO SAMPRATA
Teisės aktuose vartojama sąvoka „TEISMAS“

žymi
teisingumo vykdymo
proceso
institucionalizuotą formą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ
SISTEMOS
Teisminę valdžią Lietuvos Respublikoje sudaro

trys teismų sistemos:
bendrosios kompetencijos teismų sistema
specializuotų administracinių teismų sistema
Konstitucinis Teismas
(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 58-59.)

SISTEMOS
Konstitucijos 111 str. 1 d.: Lietuvos Respublikos

teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių
teismai.
Konstitucijos 111 str. 2 d.: Administracinių, darbo,

šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal
įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai.
Konstitucijos 102-108 str. reglamentuojamas

Konstitucinio Teismo sudarymas ir kompetencija.
BENDROSIOS KOMPETENCIJOS
TEISMŲ SISTEMA
Ją sudaro keturios grandys:
apylinkių teismai
apygardų teismai
Apeliacinis teismas
Aukščiausiasis Teismas

TEISMŲ INSTANCIJOS
pirmoji
apeliacinė – čia iš naujo tiriami ir vertinami bylai išspręsti

reikšmės turintys faktai
kasacinė – čia faktai iš naujo nenustatinėjami, sprendžiama

vien dėl teisės taikymo
Instancinės sistemos paskirtis – šalinti žemesnių instancijų

teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas ir
taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus
interesus.
( A b r am a v i č i u s A. e t a l . L i e tu vo s t e i s i nė s i ns ti t uc i jo s . P . 6 0 -6 1 . )
ADMINISTRACINIŲ TEISMŲ
SISTEMA
Ją sudaro dvi grandys:
apygardų administraciniai teismai – nagrinėja

bylas pirmąja instancija
Vyriausiasis administracinis teismas – apeliacinė

instancija apygardų administraciniuose teismuose
išnagrinėtoms byloms

KONSTITUCINIS TEISMAS
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir

kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o
Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai -
neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų

vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymas.
(LR Konstitucijos 1 02 str.)

SISTEMOS
Teismų skirstymas į tris autonomiškas sistemas

nereiškia, kad tos sistemos yra izoliuotos viena
nuo kitos ir kad tarp jų nėra organizacinių ar
funkcinių ryšių.
Kiti teismai, manydami, kad byloje taikytinas teisės

aktas gali prieštarauti Konstitucijai (poįstatyminis
aktas – ir įstatymui), turi sustabdyti bylą ir kreiptis į
Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar tokio
prieštaravimo nėra.
(A b ram avič i us A . et al . Li e t uvos t ei s i nė s i ns t i tuc i j os. P . 6 4 .)

SISTEMOS
Kita svarbi teismų sistemų sąsaja – tie patys
bendrieji teisingumo vykdymo principai:
išimtinė teismų kompetencija vykdyti
teisingumą
teisė į teisminę gynybą
teismų nepriklausomumas, nešališkumas ir
teisminės valdžios savivalda
asmenų lygybė įstatymui ir teismui
teismo proceso operatyvumas
teismo proceso viešumas
valstybinė teismo proceso kalba
teismo sprendimų privalomumas
(LR Teismų įstatymas)
SISTEMOS
Dar viena teisės sistemų sąsaja – dėl teisės aktų
konstitucingumo sprendžia ne vien Konstitucinis
Teismas. Konstitucinis Teismas tiria Seimo, Respublikos
Prezidento bei Vyriausybės išleistų teisės aktų atitiktį
Konstitucijai, taip pat ar atitinka Konstituciją referendumu
priimti teisės aktai.
Tai tik maža dalis valstybėje leidžiamų aktų!
Pagal Konstituciją negalimos tokios teisinės situacijos,
kad nebūtų įmanoma teisme patikrinti, ar Konstitucijai ir
įstatymams neprieštarauja tie teisės aktai, kurių atitikties
Konstitucijai kontrolė nėra priskirta šio Teismo
(Konstitucinio Teismo) jurisdikcijai, inter alia ministrų
teisės aktai, kiti žemesnės galios poįstatyminiai aktai,
taip pat savivaldybių institucijų teisės aktai.
BENDROSIOS
KOMPETENCIJOS
TEISMŲ SISTEMA
TEISMŲ SISTEMA
Ją sudaro keturios grandys:
apylinkių teismai
apygardų teismai
Apeliacinis teismas
Aukščiausiasis Teismas
Kiekvienos grandies bendrosios

kompetencijos teismai turi jiems Teismų
įstatyme bei teismo procesą reglamentuojančiuose
įstatymuose (Civilinio proceso kodekse,
Baudžiamojo proceso kodekse ir kt.) nustatytą
jurisdikciją ir privalo vykdyti tos grandies
teismams priskirtas funkcijas.
(Abramavičius A. et al . Lietuvos teisinės institucijos. P. 111.)
TEISMŲ SISTEMA
Bendrosios kompetencijos teismų sistemoje yra trys

instancijos:
pirmoji
apeliacinė
kasacinė
Kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios

kompetencijos teismas turi atlikti tas funkcijas, kurios
būdingos tos instancijos bendrosios kompetencijos
teismams, bylas spręsti tik griežtai laikydamasis įstatymuose
nurodytų procesinių ir kitų reikalavimų, neperžengdamas
savo jurisdikcijos ribų .
( A b r a m a v ič i u s A . et al . L iet u v o s tei s in ės i n s t i t u c i j o s . P. 1 1 1 . )
TEISMŲ SISTEMA
Žemesnės instancijos teismai nėra pavaldūs
aukštesnės instancijos teismams, o aukštesnės
instancijos teismai negali kištis į žemesne instancija
nagrinėjamas bylas, nurodinėti, kaip jas spręsti.
Tačiau žemesnės instancijos teismų procesinis

savarankiškumas nereiškia, kad jie, nustatydami bei
vertindami faktus ir taikydami teisę byloje, turi
visišką nuožiūros laisvę. Analogiškos bylos turi
būti sprendžiamos taip pat (kitaip būtų nepaisoma
konstitucinio asmenų lygybės teismui principo).
TEISMŲ SISTEMA
Instancinė sistema turi sudaryti prielaidas
formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai)
teismų praktikai. Jurisprudencija turi būti
prognozuojama, o ne netikėta, teisės atžvilgiu
atsitiktinė.
Todėl privalu paisyti precedentų – ankstesnių

teismų sprendimų atitinkamų kategorijų bylose, o ne
konkuruoti su jais. Žemesnės instancijos teismus
saisto aukštesnės instancijos teismų precedentai, o
aukštesnės instancijos teismus saisto jų pačių
sukurti precedentai.

TEISMŲ SISTEMA
Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, bet jų
reikšmės nereikia suabsoliutinti.
Precedentas taikytinas tik toje byloje, kurios

faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į
bylos, kurioje jis buvo sukurtas, faktines
aplinkybes, ir joms taikytina ta pati teisė .
Be to, nuo precedento galima nukrypti ar jį

pakoreguoti, kai „neišvengiama objektyviai būtina“
apsaugoti tam tikras vertybes. Tokį koregavimą būtina
deramai argumentuoti, aiškiai išdėstant motyvus,
pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio
precedento.
(Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d.
nutarimai)
TEISMŲ SISTEMA
Teisminis bylos nagrinėjimas pradedamas pirmosios
instancijos teisme .
Pirmąja instancija bylas nagrinėja apylinkių teismai, o

įstatyme numatytais atvejais – apygardų teismai.
Bylų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reiškia, kad
apeliacine tvarka peržiūrimi neįsiteisėję pirmosios instancijos
teismo priimti sprendimai (nuosprendžiai).
Bylų nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme –

įsiteisėjusių teismo sprendimų (nuosprendžių) peržiūra.
Kasacija yra ypatinga teismo sprendimų teisėtumo kontrolės
forma. Kasacinės instancijos teisme bylai išspręsti
reikšmės turintys faktai iš naujo nenustatinėjami, čia iš
naujo sprendžiama tik dėl teisės taikymo .
(Abramavičius A. et al . Lietuvos teisinės institucijos. P. 111-112.)

TEISMŲ SISTEMA
Apylinkių teismai sudaro bendrosios kompetencijos

teismų sistemos žemutinę grandį.
Apylinkės teismas susideda iš šio teismo

pirmininko, pirmininko pavaduotojo (pavaduotojų) ir
kitų teisėjų.
(L R Teism ų įstaty m o 14 str .)
Apylinkių teismų teisėjų skaičių nustato

Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos
patarimu.
( L R Teism ų įstatym o 12 str . 10 d .)
TEISMŲ SISTEMA
Apylinkės teismas yra pirmoji instancija,
kuri nagrinėja baudžiamąsias, civilines,
administracinių teisės pažeidimų bylas
(įstatymų priskirtas šio teismo kompetencijai),
hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtas
bylas bei su sprendimų ir nuosprendžių
vykdymu susijusias bylas.
Taip pat apylinkės teismo teisėjai atlieka

ikiteisminio tyrimo teisėjo bei kitas apylinkės
teismo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas.
(www.teismai.lt)
TEISMŲ SISTEMA
Nuo 1995 m. veikia penki apygardų teismai:
 Vilniaus
 Kauno
 Klaipėdos
 Panevėžio
 Šiaulių
Apygardų teismai susideda iš teismo pirmininko,

skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų.
Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir
Baudžiamųjų bylų skyrius.
(LR Teismų įstatymo 18 str.)
Apygardų teismų teisėjų skaičių nustato

Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos
patarimu.
(LR Teismų įstatymo 12 str. 10 d.)
TEISMŲ SISTEMA
Apygardos teismas:
1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms,
įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
3) yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų
sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;
4) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas.
Kai apygardos teisme byla nagrinėjama apeliacine

tvarka, įstatymų nustatytais atvejais bylą gali nagrinėti
mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus
trijų teisėjų kolegija.
TEISMŲ SISTEMA
Tam tikras bylas pirmąja instancija nagrinėja tik
Vilniaus apygardos teismas. Tai bylos:
1) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų
įstatyme;
2) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių
ženklų įstatyme;
3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių
prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį,
gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio
valstybėje;
4) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius
įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas
nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.
(LR Civilinio proceso kodekso 28 str.)
TEISMŲ SISTEMA
Lietuvos apeliacinis teismas veikia nuo 1995 m.
Apeliacinio teismo veikla apima visą šalies teritoriją, o
buveinė yra Vilniuje.
Apeliacinis teismas susideda iš šio teismo pirmininko,

skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų.
Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir

Apeliacinio teismo teisėjų skaičių nustato Respublikos

Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu .
Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Įstatymų nustatytais atvejais bylą Apeliaciniame teisme gali
nagrinėti mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų
skyriaus trijų teisėjų kolegija.
(LR Teismų įstatymo 12 str. 10 d., 20 str., 36 str. 4 d.)
TEISMŲ SISTEMA
Apeliacinis teismas:
1) yra apeliacinė instancija byloms dėl

apygardų teismų sprendimų, nuosprendžių,
nutarčių, nutarimų ir įsakymų;
2) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių
ir tarptautinių teismų bei arbitražų sprendimų
pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje;
3) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų
priskirtas funkcijas.
TEISMŲ SISTEMA
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios
grandies bendrosios kompetencijos teismų sistemos
teismas.
Aukščiausiojo Teismo veikla apima visą Lietuvos

Respublikos teritoriją, o buveinė yra Vilniuje.
Aukščiausiasis Teismas susideda iš Aukščiausiojo Teismo

pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas

Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkui .
Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir

(LR Teismų įstatymo 12, 22 str. 1, 2 d.)
TEISMŲ SISTEMA
Aukščiausiasis Teismas:
 yra vienintelis kasacinės inst ancijos teismas įsiteisėjusiems

bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams,
nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių teisės
pažeidimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti;
 nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose
administracinių teisės pažeidimų bylose;
 formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką
aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus;
 vadovaudamasis Europos Sąjungos teisminių institucijų
išaiškinimais, analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos
teismų praktiką taikant Europos Sąjungos teisės normas ir teikia
rekomendacijas dėl Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų ir
Europos Sąjungos teisminių institucijų bendradarbiavimo
užtikrinant vienodą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimą ir
taikymą Lietuvos Respublikoje;
 atlieka ir kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.

TEISMŲ SISTEMA
Kasacijos esmė – įsiteisėjusių teismo

sprendimų peržiūrėjimas tik teisės taikymo
aspektu, iš naujo nenustatinėjant jokių
bylai išspręsti reikšmės turinčių faktų, nes
juos jau yra nustatęs apeliacinės instancijos
teismas.

TEISMŲ SISTEMA
Be Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių,
Aukščiausiajame Teisme sudaromas ir Senatas.
Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų ir
Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, taip pat po
septynis Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų
skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo
darbo stažą turinčius teisėjus.
Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
ADMINISTRACINIŲ
TEISMŲ SISTEMA
SISTEMA
Administraciniai teismai vykdo teisminę valdžios
institucijų kontrolę ir padeda užtikrinti teisėtumą
viešojo administravimo, arba viešojo valdymo,
srityje.
Šią funkciją jie vykdo nagrinėdami skundus dėl
viešojo administracimo subjektų priimtų aktų ir
veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo).
Teisinės valstybės institucinė sąranga turi užtikrinti
žmogaus teisių apsaugą, įskaitant galimybę
privačiam asmeniui ginti teises, pažeistas viešojo
administravimo institucijų ir pareigūnų, kontroliuoti
viešąją administraciją.
(Abramavičius A. et al . Lietuvos teisinės institucijos. P. 125-126.)
SISTEMA
1999 m. sausio 14 d. Seimas išleido
administraciniams teismams steigti skirtų
įsatymų „paketą“.
1999 m. gegužės 3 d. pradėjo veikti trijų

grandžių administracinių teismų sistema:
apygardų administraciniai teismai
Aukštesnysis administracinis teismas
Apeliacinio teismo Administracinių bylų
skyrius
SISTEMA
2000 m. rugsėjo 19 d. Seimas pakeitė Administracinių teismų
įsteigimo įstatymą, Administracinių bylų teisenos įstatymą
išdėstė nauja redakcija. Vietoj Aukštesniojo administracinio
teismo ir Apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus buvo
įsteigtas Vyriausiasis administracinis teismas .
Sukurta dviejų grandžių administracinių teismų sistema :

 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų
administraciniai teismai (pirmoji instancija)
 Vyriausiasis administracinis teismas (apeliacinė
instancija)
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų

administraciniai teismai yra specializuoti teismai,
nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių
teisinių santykių .
SISTEMA
Administracinių teismų kompetencija dvejopa. Jie:
 sprendžia asmenų ginčus su viešąja administracija dėl
jos išleistų administracinių aktų;
 nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų,
kurių atitikties Konstitucijai ir įstatymams nagrinėjimas
nepriskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai,
teisėtumo.
Administracinių teismų kompetencija sprendžiant

asmenų ginčus su viešąja administracija nustatyta:
 Teismų įstatymo 29 ir 31 straipsniuose;
 Administracinių bylų teisenos įstatymo 15-21
straipsniuose.

SISTEMA
Apygardos administracinis teismas yra specializuotas
teismas, kuris įsteigtas skundams (prašymams) dėl viešojo ir
vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų
bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti. Jame
nagrinėjami ginčai viešojo valdymo sferoje, norminių
administracinių aktų teisėtumo klausimai, mokesčių ginčai ir t.
t.
Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip
pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių ir apskričių
administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais
ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka
institucijų priimtų sprendimų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja
instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų
komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio
ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų
sprendimų.
(www.teismai.lt)
SISTEMA
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra
pirmoji ir galutinė instancija administracinėms
byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai, bei
apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo
administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos
teismai.
Be to, įstatymų nustatytais atvejais jis nagrinėja

prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose
administracinėse bylose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip

pat formuoja vienodą administracinių teismų
praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės
aktus bei atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų
priskirtas funkcijas.
(www.teismai.lt)
KOMPETENCIJOS
ATSKYRIMAS
KOMPETENCIJOS ATSKYRIMAS
Pradėjus veikti administraciniams teismams,

neišvengiamai turėjo kilti klausimų dėl jų ir bendrosios
kompetencijos teismų kompetencijos atskyrimo.
Administracinio teismo funkcija tokia pati kaip ir

bendrosios kompetencijos teismo – jis taip pat sprendžia
šalių ginčą, bet (!) – tarp nelygiateisių subjektų.
Vienas iš administracinio teisinio santykio, iš kurio
kyla ginčas, subjektų yra valstybė (savivaldybė),
t.y. viešoji valdžia, kuri, veikdama per savo institucijas
(pareigūnus) imperatyviais sprendimais vienašališkai
nustato asmens teisinę padėtį. Šis santykis yra
subordinacinis.

Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingu mo

bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos
klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų
kolegija , į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko
pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.
Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas motyvuotą nutartį
dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per
Aukščiausiąjį Teismą, o administracinis teismas – per Vyriausiąjį
administracinį teismą.
Specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Specialios
teisėjų kolegijos sprendimas priimamas bendru sutarimu arba
kolegijos narių balsų dauguma; jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,
lemia kolegijos posėdžio pirmininko balsas.
Nutartis dėl bylos rūšinio teismingu mo klausimų sprendimo yra
galutinė ir neskundžiama .
(LR Teismų įstatymo 37 str. 3-5 d.)

Speciali teisėjų kolegija turi teisę

pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras
bendrosios kompetencijos ir
administraciniame teisme nagrinėtinas
bylas.
Svarbiausi bendrosios kompetencijos ir

administracinių teismų kompetencijos
atskyrimo kriterijai yra:
ginčo subjektų teisinė padėtis ir
teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.
KONSTITUCINIS
TEISMAS
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai

ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o
Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai -
neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų

vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymas.
( LR K on s t i t u c i jos 10 2 s t r .)
 Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai.

 Jų įgaliojimų trukmė – devyneri metai .
 Kas treji metai Respublikos Prezidentas, Seimo

Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas
teikia Seimui po vieną kandidatą į atsilaisvinančią
teisėjo vietą.
 Seimas balsuoja dėl kandidatų paskyrimo teisėjais.
 Buvusių teisėjų niekada negalima paskirti į šias pareigas
dar kartą (išskyrus numatytas išimtis).
Siekiant užtikrinti Konstitucinio Teismo teisėjų

rotaciją (periodišką sudėties atsinaujinimą), pirmą
kartą skiriant teisėjus trys iš jų buvo paskirti
trejiems, trys šešeriems ir trys devyneriems
metams.
Paskirtieji trejiems ar šešeriems metams gali po

trejų metų pertraukos būti paskirti dar vienai
kadencijai (įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 7 str.).
Konstitucinio Teismo kompetencija trejopa:
kontroliuoja teisės aktų atitiktį Konstitucijai

teikia išvadas tam tikrais Konstitucijoje
tiesiogiai nurodytais klausimais
aiškina savo paties aktus

Konstitucinis Teismas – teisinė, ne politinė

institucija, nors jo nagrinėjamos bylos dažnai
turi politinį atgarsį.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais,

Konstitucija priskirtais jo kompetencijai, yra
galutiniai ir neskundžiami.
(LR Konstitucijos 1 07 str.)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės
sistemoje ir konstitucinį teisingumą
spręsdamas,
ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai
neprieštarauja Konstitucijai,
taip pat ar Respublikos Prezidento bei
Vyriausybės aktai neprieštarauja
Konstitucijai arba įstatymams.
(www.lrkt.lt)
Konstitucinis Teismas nevykdo išankstinės

įstatymų konstitucingumo kontrolės. Jis
sprendžia jau priimtų įstatymų bei kitų
teisės aktų konstitucingumo klausimus (a
posteriori kontrolė).
Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada,

kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į
jį su prašymu ištirti įstatymo ar kito teisės akto
atitiktį Konstitucijai.
(www.lrkt.lt)
Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti

teisės akto konstitucingumą turi :
1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė,

ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir
teismai;
2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip
1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai ;
3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo
narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas .
Šiais klausimais Konstitucinis Teismas priima nutarimus.

(www.lrkt.lt)
Konstitucinis Teismas taip pat teikia išvadas :
1) ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per

Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė
leidžia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys
neprieštarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų,
kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs
veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
(w w w . l rk t. l t)
Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali:
Seimas,
o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir
Respublikos Prezidentas.
Prašyti išvados dėl tarptautinės sutarties galima ir

iki jos ratifikavimo Seime. Remdamasis Konstitucinio
Teismo išvadomis, galutinį sprendimą priima Seimas.
(www.lrkt.lt)
TEISMŲ (TEISĖJŲ)
NEPRIKLAUSOMUMAS
TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMAS
Teisingumą pagal teisę gali vykdyti

tik nešališkas ginčo arbitras –
nepriklausomas teismas.

TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMAS
„Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra

nepriklausomi“ (Konstitucijos 109 str. 2 d.).
„Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo “

„Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų

politinių organizacijų veikloje“ (Konstitucijos 113 str.
2 d.).
„Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių

ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir
visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo
ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo
numatytą atsakomybę“ (Konstitucijos 114 str. 1 d.).
TEISMO (TEISĖJO)
NEPRIKLAUSOMUMAS
vidinis nepriklausomumas – reiškia bylą
nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) gebėjimą
visiškai atsiriboti nuo šalių, jų atstovų, teismo
vadovų, giminaičių ir kitų artimų asmenų galimos
įtakos bylos nagrinėjimui ar baigčiai; jis taip pat
suponuoja teisėjo (teisėjų kolegijos) atsiribojimą
nuo savo paties subjektyvių pažiūrų, įsitikinimų,
asmeninių nuostatų ir nuotaikų
išorinis nepriklausomumas – institucinis arba

funkcinis nepriklausomumas: jo esmė –
draudimas bet kokiems asmenims kištis į
teisingumo vykdymą
TEISMŲ INSTITUCINIS
NEPRIKLAUSOMUMAS
Aiškintinas dviem aspektais:
 kaip teismų procesinis nepriklausomumas vykdant

teisingumą, t.y. nepriklausomumas nuo bylos šalių,
jų atstovų, teismo vadovų, kitų teisėjų, politinių, verslo
ir kitų interesų grupių, t.y. nuo išorinių jėgų –
procesinis nepriklausomumas turi užtikrinti, kad
sprendžiant bylas bus vadovaujamasi vien teise
 kaip teisminės valdžios organizacinis

nepriklausomumas, nes teismas gali būti iš tikrųjų
nepriklausomas tik užtikrinus ir jo kaip veikiančios
valstybės institucijos, kaip visos teisminės
valdžios nepriklausomumą nuo kitų valdžių
TEISMO (TEISĖJO)
NEPRIKLAUSOMUMAS
Nepriklausomumas teisėjams būtinas ne dėl
jų asmeninės naudos, bet jų atliekamų
funkcijų nepriklausomumui užtikrinti.
Nepriklausomumas – ne savitikslis dalykas

ir ne privilegija, o teisėjo pareiga,
išplaukianti iš konstitucinės kiekvieno asmens,
manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos,
teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, būtina
pasitikėjimo teismu sąlyga.

TEISMO (TEISĖJO)
NEPRIKLAUSOMUMAS
Kad ir kokias teismų (teisėjų)

nepriklausomumo garantijas
nustatytų statutinė teisė,
teisėjas neturi jomis prisidengdamas
vengti tinkamai atlikti savo pareigas,
aplaidžiai nagrinėti bylas,
neetiškai elgtis
su byloje dalyvaujančiais asmenimis,
pažeisti žmogaus teises ir orumą.
TEISĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMAS
Teisėjų nepriklausomumas nedalomas: visos

jo garantijos glaudžiai susijusios, teisingumo
vykdymui gali būti pakenkta pažeidus bet kurią
iš jų.
Visų teisėjų vienodas teisinis statusas

neleidžia nustatyti nevienodų jų
nepriklausomumo garantijų.
TEISMŲ (TEISĖJŲ)
NEPRIKLAUSOMUMAS
Teismų ir teisėjų nepriklausomumo būklę

apibūdina jo garantijos:
teisėjams
teismams kaip institucijoms bei
visai teisminės valdžios sistemai

TEISMŲ (TEISĖJŲ)
NEPRIKLAUSOMUMAS
Teisėjų asmeninio nepriklausomumo garantijos
(gretintinos su jų pareiga nagrinėjant bylas klausyti tik
įstatymo – vadinamąja jų profesine nepriklausomumo
garantija):
įgaliojimų trukmės ir karjeros garantijos
asmens neliečiamumo garantijos
socialinės (materialinės) garantijos
Garantijų skirstymas į šias tris grupes sąlygiškas.

Be to, pagal Teismų įstatymą (50, 101 str.) gali būti
nustatytos ir kitos teisėjų nepriklausomumo garantijos.
( A b r a m a v i č i u s A . e t a l . L ie t u v o s t e i s i n ė s i n s t i t u c ij os . P . 1 5 0 - 1 5 1 . )
TEISMŲ (TEISĖJŲ)
NEPRIKLAUSOMUMAS
Garantijos teismams kaip institucijoms ir

visai teisminės valdžios sistemai –
tai teisminės valdžios nepriklausomumo

institucinės garantijos.

TEISĖJŲ ASMENINIO
NEPRIKLAUSOMUMO
GARANTIJOS
TEISĖJŲ ĮGALIOJIMŲ TRUKMĖ
IR KARJERA
Teisėjų korpusas –
šalies teismų teisėjų visuma.
Teisėjų korpuso formavimas:

siaurąja prasme – apima
- pretendentų į teisėjus atranką
- teisėjų skyrimą
plačiąja prasme – apima dar ir teisėjų
paaukštinimą, perkėlimą ir atleidimą

IR KARJERA
Teisėjų karjera –
jų karjera teisminės valdžios sistemoje .
Teisėjais Lietuvoje gali būti

tik Lietuvos Respublikos piliečiai,
esantys nepriekaištingos reputacijos,
turintys teisinį išsilavinimą,
bei teisinio darbo stažą.
Teisėjas negali neturėti Konstitucijoje ir įstatymuose

nustatytų piliečio teisių ir laisvių.
Teisėjui keliami ne tik profesiniai, bet ir aukšti etiniai
reikalavimai.
(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 153-156,160.)
IR KARJERA
Teisėjas – ypatingas valstybės pareigūnas,

nepriskirtinas prie valstybės tarnautojų.
Išskirtinis teisėjo statusas sietinas su

svarbiausia jo pareiga – vykdyti teisingumą.
Be šios, jis privalo atlikti ir kitas pareigas,

įstatymu priskirtas teismo, kuriame jis dirba,
kompetencijai.
IR KARJERA
Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar

skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar
kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse.
Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo,

išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už
pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir

kitų politinių organizacijų veikloje.
(LR Konstitucijos 113 str.)
IR KARJERA
Teisėjų valdžios vykdant teisingumą

simboliai yra mantija ir ženklas su
Lietuvos valstybės herbu.
Paskirtam teisėjui išduodamas teisėjo

pažymėjimas. Jį pasirašo Respublikos
Prezidentas arba Seimo Pirmininkas.
(LR Teismų įstatymo 42 str. 1, 2 d.)
IR KARJERA
Visi teisėjų profesinės karjeros elementai – labai

svarbūs teisėjų nepriklausomumo aspektu.
Labai svarbu:
teisėjo veiklos vertinimas remiantis objektyviais
kriterijais
ir specialios nepriklausomos teisėjų institucijos
dalyvavimas priimant sprendimus visais teisėjų
profesinės karjeros klausimais.

IR KARJERA
Lietuvoje dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir
atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria
speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija .
(L R K o n stitucij o s 112 str . 5 d .)
Institucijos pavadinimas Konstitucijoje nenurodytas. Teismų

įstatyme ji pavadinta Teisėjų taryba.
Jos patarimas – tai pritarimas : jo negavęs Respublikos

Prezidentas negali paskirti, paaukštinti, perkelti ar atleisti
iš pareigų jokio bendrosios kompetencijos ar specializuoto
teismo teisėjo (Institucija nedalyvauja tik skiriant
Konstitucinio Teismo teisėjus – juos skiria Seimas).
(Abr am avičiu s A. et al . L ietu v o s teisin ės in stitu cijo s. P . 162.)

IR KARJERA
Asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65

metų amžiaus.
Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai

baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas
pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo
įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus
baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus
atidėtas.
IR KARJERA
Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti

pareigas, prisiekia jį paskyrusiems
Respublikos Prezidentui arba Seimui.
Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.
Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo.
Respublikos Prezidentui ar Seimui teisėjas

prisiekia vieną kartą, jeigu teisėjo įgaliojimai
nebuvo nutraukti.
(LR Teismų įstatymo 59 st.)
IR KARJERA
Teisėjo atleidimas iš pareigų

ir
Teisėjo pašalinimas iš pareigų
 netapatūs institutai!

(LR Teismų įstatymas)
IR KARJERA
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš
pareigų įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme
nustatyto pensinio amžiaus;
3) dėl sveikatos būklės;
4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į
kitą darbą;
5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;
6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
Teisėjas, nesutikdamas su atleidimu iš pareigų, turi teisę

per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į
Vilniaus apygardos teismą.
(LR Konstitucijos 115 str., LR Teismų įstatymo 90 str.)
IR KARJERA
Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat
Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų
Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą,
taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas,
Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso
tvarka.
(LR Konstitucijos 116 str.)
Seimo nutarimu teisėjui pradėjus Seime apkaltos

procesą, teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki Seimo
sprendimo apkaltos procese priėmimo. Jei Seimas
apkaltai nepritaria, šio teisėjo įgaliojimai
atnaujinami ir jam sumokamas atlyginimas už
įgaliojimų sustabdymo laiką.
TEISĖJŲ ASMENS NELIEČIAMUMAS
IR ATSAKOMYBĖ
Keliant aukštus reikalavimus teisėjams privalu
užtikrinti, kad jie nepatirs neteisėto ar nepagrįsto
nei privačių asmenų (jų grupių), nei viešosios
valdžios institucijų (pareigūnų) persekiojimo.
Dauguma teisėjų asmens neliečiamumo garantijų yra

tiesiogiai susijusios su ypatumais traukiant teisėjus
keturių rūšių atsakomybėn:
baudžiamojon
administracinėn
civilinėn
drausminėn
IR ATSAKOMYBĖ
Teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka , gali būti suimtas
arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp
Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu , išskyrus
atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką
(in flagranti).
Dažnai vartojama sąvoka „teisėjo imunitetas nuo

baudžiamosios jurisdikcijos“ (arba „teisėjo imunitetas nuo
baudžiamosios atsakomybės“, arba tiesiog „teisėjų
imunitetas“) reiškia ne nusikalstamą veiklą padariusio teisėjo
atleidimą a priori nuo baudžiamosios atsakomybės, bet tai, kad
teisėjai baudžiamojon atsakomybėn traukiami ypatinga, kitokia
nei kiti asmenys, tvarka. Tas imunitetas nėra absoliutus.
IR ATSAKOMYBĖ
Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar

tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo
asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba
kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje
apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo
asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių
daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus
įstatymų nustatytus atvejus.
IR ATSAKOMYBĖ
Konstitucinio Teismo teisėjai turi iš esmės tokias
pačias asmens neliečiamumo garantijas kaip bendrosios
kompetencijos bei administracinių teismų teisėjai.
Bet vienu atžvilgiu jų imunitetas platesnis:

kitų teismų teisėją tarp Seimo sesijų galima patraukti
baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip suvaržyti jo
laisvę, jei yra Respublikos Prezidento sutikimas,
o Konstitucinio Teismo teisėjo tarp Seimo sesijų
negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn,
suimti, negalima kitaip suvaržyti jo laisvės
Respublikos Prezidento sutikimu – joks subjektas neturi
įgaliojimų sutikti ar nesutikti, kad tai būtų padaryta.
IR ATSAKOMYBĖ
Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už
kurį numatyta laisvės nevaržanti nuobauda,
traukiamas administracinėn atsakomybėn
bendra tvarka. Apie šį teisėjo padarytą
administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs
pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai.
Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už

kurį numatyta laisvę varžanti nuobauda, traukiamas
administracinėn atsakomybėn gavus Seimo, o tarp
Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą. Apie
šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį
užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų
tarybai.
IR ATSAKOMYBĖ
Anksčiau Teismų įstatyme buvo įtvirtintas ir teisėjų
imunitetas nuo administracinės atsakomybės:
teisėjas negalėjo atsakyti administracine tvarka, o
padariusiam administracinį teisės pažeidimą teisėjui
buvo taikoma drausminė atsakomybė.
Tačiau konstitucinio pagrindo nustatyti teisėjų

imunitetą nuo administracinės atsakomybės nėra ,
išskyrus atvejus, kai administracinė atsakomybė susijusi
su teisėjo laisvės suvaržymu.
Administracinę atsakomybę drausmine paverčiantis

teisinis reguliavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu
Konstitucijai Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 17
d. nutarimu.
IR ATSAKOMYBĖ
Ypatingas teisėjo statusas lemia jo civilinės

atsakomybės ypatumus.
Vadinamoji netiesioginės civilinės atsakomybės

doktrina teigia, kad dėl to, jog teisėjas veikia
valstybės vardu, tą žalą turi atlyginti valstybė .
Omenyje turima teisėjo civilinė atsakomybė už

žalą, kurią jis gali padaryti vykdydamas savo
funkcijas.
IR ATSAKOMYBĖ
Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų
nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai,
jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo
pareigūno kaltės.
Atlyginama ne vien turtinė, bet ir neturtinė žala .
Valstybė, atlyginusi žalą, atsiradusią dėl teisėjų tyčinių

veiksmų, įgyja atgręžtinio reikalavimo (regreso)
teisę įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų
nustatyto dydžio sumas.
Detaliau šiuos santykius reguliuoja žalos, atsiradusios

dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir
atstovavimo valstybei įstatymas.
IR ATSAKOMYBĖ
Teisėjams nustatyta ir drausminė atsakomybė.
Tinkamas šio instituto įgyvendinimas padeda išlaikyti

racionaliai ribotą teisėjų nepriklausomumą : viena
vertus, neleidžiant į jį kėsintis, kita vertus, neleidžiant
teisėjui veikti contra legem, kai tai nepateisinama, ar
ultra vires.
Konstitucinio Teismo teisėjų negalima patraukti

drausminėn atsakomybėn, bet jiems pats Konstitucinis
Teismas gali taikyti materialines sankcijas.
Drausminės atsakomybės taikymas kitų teismų

teisėjams – teisminės valdžios institucijų kompetencija.
IR ATSAKOMYBĖ
Teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme
už:
 teisėjo vardą žeminantį poelgį
 kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą
 įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos
apribojimų nesilaikymą
( Ab r a m av ič ius A . e t al . L ietuv o s teis in ės ins tituc i jo s . P. 190. )
Teisėjų etikos ir drausmės komisija – teismų savivaldos

institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo
klausimus.
Teisėjų drausmės bylas ir jų prašymus dėl teisėjo garbės

gynimo nagrinėja Teisėjų garbės teismas – teisminės
valdžios savivaldos institucija.
(A b r a m av ičiu s A . et a l . L ietuv o s te is inė s ins tituc ijo s . P. 193- 194 . )
TEISĖJO SOCIALINĖS GARANTIJOS
Valstybė privalo nustatyti tokias teisėjų socialines

(materialines) garantijas, kurios atitiktų teisminės
valdžios ir teisėjo konstitucinį statusą ir jam einant
pareigas, ir nutrūkus jo įgaliojimams, jo orumą,
funkcijas ir atsakomybę.
Įstatymuose įtvirtintos šios teisėjų socialinės garantijos:
 atlyginimas
 valstybinė pensija
 išeitinė išmoka
 atostogos
 mokymas ir kvalifikacijos kėlimas
 žalos ar patirtų išlaidų atlyginimas
TEISĖJŲ VEIKLOS VERTINIMAS
Teismų veiklos efektyvumas ir kokybė priklauso ir

nuo to, ar (ir kaip) yra vertinamas ir kaip
vertinamas teisėjų ir teismų vadovų funkcijų
vykdymas.
Teisėjų veikla vertinama siekiant išsiaiškinti

teisėjų, taip pat teismų pirmininkų, pirmininkų
pavaduotojų, skyrių pirmininkų turimų profesinių
žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir
įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti
administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti,
nustatyti stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis
ir juos skatinti tobulinti profesinius gebėjimus.
(LR Teismų įstatymo 91 1 str. 1 d.)
Teisėjų veiklos vertinimo rūšys yra šios:

1) periodinis teisėjų veiklos vertinimas;
2) neeilinis teisėjų veiklos vertinimas.
Pirmą kartą teisėjo veikla vertinama praėjus

trejiems metams nuo jo paskyrimo į teisėjo
pareigas.
Po to teisėjo veikla vertinama periodiškai kas

penkeri metai.
(LR Teismų įstatymo 91 2 str.)
Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas

atliekamas paties teisėjo prašymu arba kai ne
vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai.
Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas taip pat

atliekamas sprendžiant teisėjo paaukštinimo ar
teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo,
skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų
laikui klausimus, išskyrus atvejus, kai po
paskutinio periodinio ar neeilinio teisėjo veiklos
vertinimo praėjo mažiau nei treji metai.
TEISMINĖS VALDŽIOS
NEPRIKLAUSOMUMO
INSTITUCINĖS
GARANTIJOS
TEISMŲ FINANSAVIMAS IR
APRŪPINIMAS
Vienas iš teismų nepriklausomumo aspektų – jų

finansavimas ir materialinis techninis
aprūpinimas.
Teismai finansuojami iš valstybės biudžeto,

o įstatymų nustatytais atvejais – ir iš kitų
valstybės finansinių šaltinių.
Kiekvienas teismas turi savo atskirą išlaidų
sąmatą.

APRŪPINIMAS
Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje

pabrėžiama, kad teismų veiklos negalima
laikyti teisingumo ar kuriai nors kitai
ministerijai priskirta valdymo sritimi;
vykdomosios valdžios institucijos gali turėti
tik įgaliojimus, skirtus sudaryti sąlygas
teismams veikti.

APRŪPINIMAS
Daugiausia įgaliojimų materialiai ir

techniškai aprūpinant teismus ir valdant jų
finansus turi pati teisminė valdžia: teismo
materialinį techninį aprūpinimą pagal patvirtintą
išlaidų sąmatą organizuoja ir užtikrina teismo
kancleris, o teismų centralizuotą aprūpinimą
reikiamu inventoriumi ir paslaugomis organizuoja
ir užtikrina Nacionalinė teismų
administracija.
APRŪPINIMAS
Kėsinimusi į teisėjo ir teismų nepriklausomumą laikomi
mėginimai mažinti ne tik teisėjo atlyginimą ar kitas socialines
garantijas, bet ir teismų finansavimą.
Kita vertus, teismų finansavimą galima mažinti, jei

valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis,
kai objektyviai trūksta lėšų teismų materialiniams bei
finansiniams poreikiams užtikrinti.
Bet tokių priemonių imtis galima tik įstatymu ir tik laikinai;

finansavimo negalima sumažinti taip, kad teismai negalėtų
vykdyti teisingumo arba jų galimybės tai daryti būtų suvaržytos.
APRŪPINIMAS
Teismų materialinis techninis aprūpinimas

turi atitikti mokslo ir technikos pažangą,
atsižvelgiant į valstybės ekonomines
galimybes, o valstybė yra įsipareigojusi
finansinėmis ir organizacinėmis techninėmis
priemonėmis užtikrinti tinkamas teisėjų ir teismų
darbo sąlygas.

APRŪPINIMAS
Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytos

Konstitucinio Teismo finansavimo ir
aprūpinimo garantijos suformuluotos gana
lakoniškai. Nustatyta, kad šis Teismas
finansuojamas iš valstybės biudžeto užtikrinus
jam galimybę nepriklausomai ir deramai atlikti
„konstitucinės priežiūros funkcijas“.

ADMINISTRAVIMAS TEISMUOSE
Teismų nepriklausomumas suponuoja jų

organizacinį savarankiškumą.
Jokia vykdomosios valdžios institucija ar

pareigūnas negali kištis į teismo funkcijų
vykdymą ar organizuoti teismų vidaus
darbo.

Tačiau
teismų administracinis savarankiškumas
nėra absoliutus!
Teismai turi būti administruojami ir jų darbas

organizuojamas neperžengiant tų ribų,
kurias nubrėžia Konstitucija, įstatymai ir
teisminės valdžios savivaldos institucijų
teisės aktai.
Organizacine prasme teismas yra teisėjų, teismo

tarnautojų ir darbuotojų, užtikrinančių tinkamą
teismo funkcionavimą ir padedančių teisėjams
vykdyti teisingumą, visuma, kuriai būdingas tam
tikras struktūrinis susiskirstymas ir administracinis
pavaldumas.
Administravimo teismuose institutą sudaro

teisinio reguliavimo, įtvirtinančio teismų vidaus
reikalų organizavimo tvarką, visuma.
(A br a m av i č i us A. et a l . Lietuv o s teis i n ės i ns ti tu c ij o s . P. 218. )
Administravimas teismuose yra:

vidinis
išorinis
Vidinis administravimas – tai teismo pareigūnų

organizacinė veikla ir šios veiklos priežiūra atitinkamame
teisme.
Vidinio administravimo subjektai – teismo pirmininkas,

pirmininko pavaduotojai ir skyrių pirmininkai.
( A b r a m a v i č i u s A . e t a l . L ie t u v o s t e i s i n ė s i n s t i t u c ij os . P . 2 1 9 - 2 2 4 . )
Išorinis administravimas – tai aukštesniųjų

teismų pareigūnų vykdoma žemesniųjų teismų
administracinės veiklos priežiūra ir Teisėjų
tarybos vykdoma visų teismų administracinės
veiklos priežiūra.
Ji nereiškia žemesnės grandies teismų

administracinio ar organizacinio pavaldumo
aukštesnės grandies teismams.
(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 224-2 25.)
Išorinį administravimą atlieka aukštesniųjų grandžių

teismų vadovai ir Teisėjų taryba:
1) apylinkių teismų – atitinkamo apygardos teismo

pirmininkas;
2) apygardų administracinių teismų – Vyriausiojo
administracinio teismo pirmininkas ;
3) apygardų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas ;
4) Apeliacinio teismo – Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas;
5) visų teismų – Teisėjų taryba.
( LR T ei s m ų į s t a t y m o 104 s t r . 1 d. )
Jie yra išorinio administravimo subjektai .

( Ab r a m a v i č i u s A. e t a l . Li et uv os t ei s i n ės i n s t i t u c i jos . P. 224. )
TEISMINĖS VALDŽIOS SAVIVALDA
Teisminės valdžios nepriklausomumas suponuoja jos

savivaldą, kuri privalo užtikrinti, kad teisėjai
deramai atliks savo pareigas, o kiekvienas neteisėtas
ar neetiškas teisėjo poelgis bus deramai įvertintas.
(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 224 .)
Teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali

galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus
įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe
spręsti teismų veiklos klausimus.
Teismų savivaldos principas derinamas su
visuomenės dalyvavimu teismų savivaldos
institucijų veikloje.
Teisminės valdžios savivaldos institucijos:

1) Visuotinis teisėjų susirinkimas;
2) Teisėjų taryba;
3) Teisėjų garbės teismas.
Teisėjų taryba ir Teisėjų garbės teismas už

savo veiklą yra atskaitingi Visuotiniam
teisėjų susirinkimui.
Teismų savivaldos institucijoms funkcijas

įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų
administracija.
Tam tikriems klausimams rengti, iš anksto
svarstyti ar spręsti Teisėjų taryba gali
sudaryti nuolatines arba laikinąsias
komisijas.
Teisėjai gali laisvai vienytis ir jungtis į

teisėjų asociacijas ar kitas nepolitines
organizacijas, atstovaujančias teisėjų
interesams.
Visuotinis teisėjų susirinkimas –

aukščiausia teismų savivaldos institucija.
Visuotiniame teisėjų susirinkime

dalyvauja visi Lietuvos teisėjai.
! Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo reglamentas !

Visuotinis teisėjų susirinkimas:
1) tvirtina Visuotinio teisėjų susirinkimo darbo

reglamentą;
2) tvirtina Teisėjų etikos taisykles;
3) renka ir atšaukia Teisėjų tarybos narius, kurie
pagal pareigas nėra Teisėjų tarybos nariai;
4) išklauso Teisėjų tarybos veiklos ataskaitą;
5) išklauso Teisėjų garbės teismo veiklos
ataskaitą;
6) svarsto ir sprendžia kitus teismų veiklos
klausimus.
Eilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas paprastai

šaukiamas kovo pirmąjį penktadienį ne rečiau kaip
kartą per dvejus metus. Prireikus Teisėjų tarybos ar
trečdalio visų Lietuvos teisėjų iniciatyva gali būti
šaukiamas neeilinis Visuotinis teisėjų susirinkimas.
Visuotinis teisėjų susirinkimas yra teisėtas, jeigu

jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Lietuvos
teisėjų.
Visuotinio teisėjų susirinkimo sprendimus vykdo

teismų savivaldos institucijos, teisėjai ir
Nacionalinė teismų administracija.
(LR Teismų įstatymo 118 str. 1, 2, 4, 7 d.)
Teisminės valdžios savivalda nefunkcionuotų, jei

nebūtų sudaryta jos nuolat veikianti, kitaip
tariant, vykdomoji institucija.
Pagal Konstituciją būtina sudaryti specialią

įstatymo numatytą teisėjų instituciją,
patariančią Respublikos Prezidentui dėl
teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar
atleidimo.
Teisėjų taryba yra konstitucinė institucija,

nors jos tikslus pavadinimas Konstitucijoje ir
nenurodytas.
Formuluotė „teisėjų institucija“ suponuoja jos
kolegialumą ir tai, kad ji turi būti sudaryta iš
teisėjų.
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos

institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų
nepriklausomumą.
Teisėjų tarybą sudaro dvidešimt trys nariai :

1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas,
Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas;
2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai:
po tris – iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo
ir Vyriausiojo administracinio teismo, po vieną – iš
kiekvieno apygardos teismo, vienas – nuo visų
apygardos administracinių teismų ir po vieną – nuo
kiekvieno apygardos teismo veiklos teritorijoje
esančių visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras
Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka
atitinkamų teismų atstovai.
Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas

teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų
teisėjo darbo stažą arba kuriam buvo taikyta
drausminė nuobauda.
Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri

metai.
Teisėjų tarybos kompetencija

– LR Teismų įstatymo 120 str.
! Teisėjų tarybos darbo reglamentas !
Tarybos patarimas Respublikos Prezidentui yra

ne kas kita kaip pritarimas jo iniciatyvai: jo
negavęs Respublikos Prezidentas negali
paskirti jokio bendrosios kompetencijos ar
specializuoto teismo teisėjo, paaukštinti,
perkelti ar atleisti jo iš pareigų, išskyrus iš
pačios Konstitucijos kylančias išimtis.

Teisėjų garbės teismas – dar viena teisminės

valdžios savivaldos institucija.
Teisėjų garbės teismas nėra konstitucinė
institucija: pagal Konstituciją jo gali ir nebūti.
Nepaisant pavadinimo, Konstitucijos prasme jis
nėra teismas – teisingumą vykdanti institucija.
Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės

bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės
gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos
institucija.
Teisėjų garbės teismas sudaromas Teisėjų

tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių . Į
Teisėjų garbės teismo narius du kandidatus skiria
Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Seimo
Pirmininkas, šešis šio teismo kandidatus – Teisėjų
taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas
Teisėjų garbės teismo nariais skiria visuomenės
atstovus. Po vieną narį iš Aukščiausiojo Teismo,
Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio
teismo, tris narius iš visų apygardų teismų,
apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų
teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba.
Nacionalinė teismų administracija –

ne teisminės valdžios savivaldos
institucija, o biudžetinė įstaiga, tačiau
jos svarba teisminės valdžios savivaldai
neabejotina, nes kaip tik jai keliama
daugiausia su teisminės valdžios
aptarnavimu susijusių uždavinių.
Nacionalinė teismų administracija įgyvendina

šiuos uždavinius:
1) padeda užtikrinti teismų ir teisėjų
nepriklausomumą, teismų organizacinį
savarankiškumą;
2) pagal kompetenciją užtikrina teismų ir teismų
savivaldos institucijų glaudžius tarpusavio ryšius;
3) padeda teismų savivaldos institucijoms
įgyvendinti pavestas funkcijas;
4) pagal kompetenciją užtikrina sklandų teisėjų
korpuso formavimą;
5) organizuoja ir užtikrina centralizuotą teismų
materialinį techninį aprūpinimą;
Nacionalinė teismų administracija įgyvendina

šiuos uždavinius:
6) užtikrina teisėjų pensinį aprūpinimą;
7) siekdama užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės
lėšų valdymą ir naudojimą, organizuoja teismų
vykdomų valstybės biudžeto programų projektų ir
programų sąmatų projektų rengimą, įgyvendina
teismų investicijų projektus (investicijų programas);
8) kuria ir įgyvendina bendrosios teismų
informacinės sistemos strategiją;
9) siekia, kad Lietuvos Respublikos teismų sistema
veiktų efektyviai.
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija –
tai visuomeninė organizacija, profesiniu
pagrindu ir savanoriškumo principu jungianti
apie 80 procentų Lietuvos bendrosios
kompetencijos, administracinių teismų ir
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
teisėjų.
Lietuvos Respublikos Teisėjų Asociacijos

(LRTA) steigiamasis susirinkimas įvyko 1993
metų rugsėjo 17 dieną Vilniuje.
www.lrta.lt
Asociacijos tikslai bei veiklos sritys ir rūšys nurodyti
Asociacijos įstatuose:
puoselėti ir plėtoti teismo ir teisėjų nepriklausomumą,

stiprinti teisėjų ir teismų savivaldą;
padėti teisėjams įgyvendinti jų teises;

bendradarbiauti su teisininkų organizacijomis Lietuvoje ir

kitose šalyse, dalyvauti rengiant bei tobulinant teisės
aktus, susijusius su teismo ir teisėjų veikla;
kelti teisėjų profesijos prestižą ir puoselėti teisėjų korpuso

tradicijas;
dalyvauti teisėjų profesinio tobulinimo veikloje.

www.lrta.lt
Asociacijos veiklos būdai:
teisėjų konferencijų, seminarų, diskusijų
organizavimas,
aktualių klausimų svarstymas visuotiniame narių
susirinkime ir valdyboje,
nutarimų, rezoliucijų ir pareiškimų priėmimas bei
jų įgyvendinimas.
www.lrta.lt
AČIŪ, KAD KLAUSĖTE!
Gražios dienos!

Teisminė Valdžia. Teismų Sistemos. Teisėjai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Teisminė Valdžia. Teismų Sistemos. Teisėjai

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Teisminė Valdžia. Teismų Sistemos. Teisėjai

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

TEISMINĖ VALDŽIA.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (5 str. 1 d.):

Konstitucijoje įtvirtinta valdžių tarpusavio stabdžių ir atsvarų

Įgyvendinant valstybės uždavinius tarp valstybės valdžių esama

Teisminė valdžia yra visavertė valstybės

Tai, kad teisminė valdžia dažnai vadinama

(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 44.)

 jai būdingas kompetencijos išimtinumas –

 ji vykdoma laikantis įstatymų nustatytos procesinės

TEISMINĖ VALDŽIA – valstybės valdžios dalis,

( Abramavičius A. et al. L ietu vos te isinė s institucijos. P. 38.)

 plačiąja prasme – teismų visuma – jungia visus

 siaurąja prasme – pavienis teismas – kiekvienas

Tiek atskiro teismo, tiek visos teismų visumos buvimo

(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 37.)

 Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai

 Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės

 Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę,

Nors Konstitucija reikalauja užtikrinti, kad visus

Tačiau tokia tvarka priimtus sprendimus (jei asmuo

(Abramavič ius A. et a l . Li etuvos tei si n ės i nsti tuci jos. P . 31.)

Kai kurie teisės mokslininkai teisingumo vykdymą

Vis dėlto reikėtų įžvelgti griežtą takoskyrą tarp

(A b ram avi č ius A . et al . Li e t uvos t e is i nė s ins t i tuc i j os . P . 3 3 -3 4 .)

( Abramavičius A. et al. L iet uvos te isin ės institu cijos. P. 28- 29.)

Teisės aktuose vartojama sąvoka „TEISMAS“

(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 29.)

Teisminę valdžią Lietuvos Respublikoje sudaro

bendrosios kompetencijos teismų sistema

specializuotų administracinių teismų sistema

(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 58-59.)

Konstitucijos 111 str. 1 d.: Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 111 str. 2 d.: Administracinių, darbo,

Konstitucijos 102-108 str. reglamentuojamas

Ją sudaro keturios grandys:

(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 60.)

apeliacinė – čia iš naujo tiriami ir vertinami bylai išspręsti

kasacinė – čia faktai iš naujo nenustatinėjami, sprendžiama

Instancinės sistemos paskirtis – šalinti žemesnių instancijų

Ją sudaro dvi grandys:

apygardų administraciniai teismai – nagrinėja

Vyriausiasis administracinis teismas – apeliacinė

(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 61.)

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir

Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų

(LR Konstitucijos 1 02 str.)

Teismų skirstymas į tris autonomiškas sistemas

Kiti teismai, manydami, kad byloje taikytinas teisės

(A b ram avič i us A . et al . Li e t uvos t ei s i nė s i ns t i tuc i j os. P . 6 4 .)

Kiekvienos grandies bendrosios

Bendrosios kompetencijos teismų sistemoje yra trys

Kiekvienas tam tikros instancijos bendrosios

Tačiau žemesnės instancijos teismų procesinis

Todėl privalu paisyti precedentų – ankstesnių

(Abramavičius A. et al. Lietuvos teisinės institucijos. P. 111-112.)

Precedentas taikytinas tik toje byloje, kurios

Be to, nuo precedento galima nukrypti ar jį

Pirmąja instancija bylas nagrinėja apylinkių teismai, o