Turinys

 Darbo tikslas
 Šviesos lūžis
 Šviesos lūžio dėsnis
 Absoliutusis lūžio rodiklis
 Santykinio ir absoliučiojo lūžio rodiklio sąryšis
 Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo koncentracijos
tyrimas refraktometru
 Uždavinių sprendimo pavyzdžiai
 Tai įdomu!
 Testas
 Naudota literatūra
 Darbo tikslas
 Paaiškinti šviesos lūžio dėsnį, atskleisti santykinio lūžio
rodiklio ir absoliutinio lūžio rodiklio fizikinę prasmę, pagrįsti
šviesos lūžio reiškinio praktinę prasmę.
 Šviesos lūžis
 Žinome, kad, sutikusi savo kelyje neskaidrią kliūtį, veidrodį,
namo sieną, žmogų ir pan. šviesa nuo jos atsispindi. Jei kliūtis
skaidri (stiklas, vanduo, plastikas ir t.t.), nuo jos atsispindi tik
maža dalis šviesos, kita pereina terpių ribą ir patenka į kitą
terpę. Pereidama į kitą terpę šviesa pakeičia savo sklidimo
kryptį.

 Šviesos spindulio krypties pasikeitimas, kai jis pereina iš

vienos skaidrios terpės į kitą, vadinamas šviesos lūžiu.
 Šviesos lūžis
Šviesos lūžį apibūdinančios sąvokos:
Krintantysis spindulys – pirmojoje
terpėje į dviejų terpių ribą krintantis
spindulys.
Kritimo kampas – kampas tarp
krintančiojo spindulio ir statmens,
nubrėžto į terpių ribą per kritimo tašką.
Lūžęs spindulys – į antrą terpę patekęs
spindulys.
Lūžio kampas – kampas tarp lūžusio
spindulio ir minėto statmens.
 Šviesos lūžis
 Krintantysis ir lūžęs spinduliai yra apgręžiami. Jeigu
antrojoje terpėje spindulį nukreipsime į skiriamąjį paviršių
lūžusio spindulio keliu, tai lūžęs jis sklis pirmąja terpe
krintančio spindulio keliu.

 Šviesos spinduliui pereinant iš optiškai tankesnės terpės į

optiškai retesnę, lūžio kampas yra didesnis už kritimo
kampą. Taip lūžta spinduliai, sklisdami, iš vandens
telkinio į orą. Dėl to vandens telkiniai atrodo seklesni.
 Šviesos lūžis
 Šviesos lūžimo kampas priklauso nuo kritimo kampo:
didėjant kritimo kampui, didėja atspindžio ir lūžio kampas.

 Šviesos spinduliui pereinant iš optiškai tankesnės terpės į

optiškai retesnę, lūžio kampas yra didesnis už kritimo kampą.
 Sklisdama statmenai terpių ribai šviesa nelūžta.
 Šviesos lūžio dėsnis
 Krintantysis spindulys, lūžęs spindulys ir per kritimo tašką
nubrėžtas statmuo terpes skiriančiam paviršiui yra vienoje
plokštumoje.
 Kritimo kampo sinuso ir lūžio kampo sinuso santykis toms
dviem terpėms yra pastovus dydis:

Čia: n - santykinis lūžio rodiklis arba antrosios terpės lūžio

rodiklis pirmosios atžvilgiu.
Absoliutusis lūžio rodiklis
 Absoliutusis lūžio rodiklis

Absoliutusis lūžio rodiklis yra vienos terpės savybė, nes

šviesos greitis priklauso nuo terpės, kuria sklinda šviesa,
fizinės būsenos: temperatūros, tankio, mechaninio įtempio.
Jis priklauso ir nuo pačios šviesos savybių: raudonos
šviesos jis mažesnis negu žalios, o žalios - mažesnis nei
violetinės.
Įvairių terpių lūžio rodiklio verčių lentelėse nurodoma,
kuriai šviesai taikoma n vertė, kokia yra terpės būsena.
Oro absoliutusis lūžio rodiklis normaliomis sąlygomis
artimas vienetui: n = 1,000292.
 Kai kurių medžiagų lūžio rodiklis
(geltonai šviesai)

Medžiaga Lūžio rodiklis oro atžvilgiu

Deimantas 2,42
Kvarcas 1,54
Ledas 1,31
Rubinas 1,76
Stiklas Nuo 1,47 iki 2,04
Vanduo 1,33

 Medžiaga, kurios lūžio rodiklis didesnis, vadinama optiškai

tankesne. Pavyzdžiui, stiklas yra optiškai tankesnis už ledą
arba vandenį, o vanduo – už ledą.
Santykinio ir absoliučiojo lūžio
rodiklio sąryšis
 Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo
koncentracijos tyrimas refraktometru
Darbo tikslas: Išmatuoti įvairių koncentracijų tirpalų lūžio
rodiklius ir nustatyti nežinomo tirpalo koncentraciją.
Hipotezė: Didėjant tirpalų koncentracijai, didės ir lūžio rodiklis.
Darbo priemonės:
Refraktometras;

Penki skirtingų koncentracijų tirpalai (0%, 1%, 3%, 8%, 10%);

Vienas nežinomos koncentracijos tirpalas;

Šviesos šaltinis.
 Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo
koncentracijos tyrimas refraktometru

Darbo eiga:
Atidarę prizmių kamerą, ant apatinės

prizmės pipete užlašiname 1 - 2 lašus

distiliuoto vandens ir, uždarę prizmių
kamerą, šaltinio šviesą nukreipiame į
viršutinį kameros langelį. Apatinis
langelis uždarytas. Žiūronu randame
ryškiai matomą lūžio rodiklių skalę bei
šviesų ir tamsų regėjimo laukus
skiriančią spektro juostą.
 Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo
koncentracijos tyrimas refraktometru

 Kilnodami kompensatoriaus rankenėlę, panaikiname

spektrinę juostą ir pasiekiame, kad vietoj jos būtų matyti
ryški regėjimo laukus skirianti linija. Slankiodami žiūroną
išilgai lūžio rodiklių skalės, vizuojamąją liniją
sutapatiname su šviesaus ir tamsaus lauko skiriamąja riba ir
ties ja skalėje atskaitome lūžio rodiklio vertę n1’.
 Išmatuojame visų koncentracijų tirpalų lūžio rodiklius
(matuojame taip pat, kaip ir su distiliuotu vandeniu). Po to
nustatome nežinomos koncentracijos tirpalo lūžio rodiklį.
 Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo
koncentracijos tyrimas refraktometru
Darbo rezultatai:
Duomenis surašėme į lentelę:
Eil. Nr. Tirpalo svorinė Lūžio rodiklis
koncentracija, % n1’ ni = ni’+△n

1 z1= 0 n1’= 1,332 n1 = 1,333

2 z2= 1 n2’= 1,3345 n2= 1,3355
3 z3= 3 n3’= 1,336 n3= 1,337
4 z4= 8 n4’= 1,343 n4= 1,344
5 z5= 10 n5’= 1,3445 n5= 1,3455
n zx= ? nx’= 1,34 nx= 1,341
 Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo
koncentracijos tyrimas refraktometru
 Nubraižėme tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo
koncentracijos grafiką:

 Iš grafiko suradome nežinomo tirpalo koncentraciją zx = 6%.

 Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo
koncentracijos tyrimas refraktometru
Išvados:
Tirpalų lūžio rodiklis priklauso nuo koncentracijos: didėjant
tirpalo koncentracijai, didėja ir jo lūžio rodiklis.
Nežinomo tirpalo koncentracija lygi 6 %.
 Uždavinių sprendimo pavyzdžiai
Uždavinys Nr.1
Šviesos greitis skystyje lygus 240000 km/s. Šviesos spindulys krinta į to
skysčio paviršių 30˚ kampu. Koks yra lūžio kampas?
Sprendimas

v = 240000 km/s = 2,4∙108m/s

γ=? α = 30˚
c = 3∙108 m/s
 Uždavinys Nr.2
Berniukas stengiasi pagaliu pataikyti į daiktą, esantį 40 cm gylio upelio
dugne. Nusitaikęs į daiktą, jis smeigia lazda 45° kampu į vandens
paviršių. Kokiu atstumu nuo daikto lazda pataiko į upelio dugną?

h
 Bandymai „Šviesos lūžis“

 Vaizdo medžiaga Nr.1

 Vaizdo medžiaga Nr.2
 Bandymas „Deganti žvakė vandenyje“

 Vaizdo medžiaga
Sukurta puslaidininkinė medžiaga,
laužianti šviesą į priešingą pusę.

 Prinstono universiteto (JAV) mokslininkų

vadovaujama tyrėjų grupė sukūrė puslaidininkinę
medžiagą, kuri laužia šviesą į priešingą pusę nei
kitos natūraliai gamtoje randamos medžiagos. Ši
medžiagos savybė gali gerokai pagerinti
medicininės diagnostikos ar greitų ryšio tinklų
įrangos veikimą.
 Gamtoje sutinkamos medžiagos pasižymi
teigiamais lūžio rodikliais, o Prinstono universiteto
tyrėjų sukurtos medžiagos lūžio rodiklis –
neigiamas.
 Saulės žalieji žybsniai
 Jeigu stebime saulėlydį, tai raudonas Saulės
disko kraštelis, prieš pat jam pranykstant už
horizonto, paskutines pora sekundžių,
nušvinta žalia šviesa. Kodėl gi tai įvyksta? 
• Saulės žalieji žybsniai susidaro esant
dideliam oro temperatūros gradientui, kuris
kaip didinamasis stiklas sustiprina atskirų
šviesos spalvų erdvinį išskaidymą -
Žaliasis saulės žybsnis saulei leidžiantis
raudonieji labiausiai lenkiami už horizonto,
mėlynieji mažiausiai.
• Dėl Rayleigh sklaidos mėlynoji šviesa labai
smarkiai išsklaidoma - jos praktiškai
nelieka saulėlydžio Saulės šviesoje. O dėl
akies maksimalaus jautrumo žaliai šviesai
labiausiai ir pastebime nepasislėpusius
žaliuosius Saulės spindulius už horizonto.
Žaliasis saulės žybsnis kalno šlaite
 Saulės halas
 Saulės halas arba kitaip dar saulės lankas yra optinis reiškinys,
susidarantis lūžus ir atsispindėjus šviesos spinduliams lediniuose debesų
kristaluose.
 Halai atrodo kaip šviesūs ratilai, lankai, stulpai, dėmės aplink Saulę ar
Mėnulį. Ratilo spalvos būna įvairaus ryškumo ir būna rausvos, geltonos,
žalios bei žydros spalvų. Lietuvoje saulės halai susidaro aplink Saulę
40–60 kartų per metus, o aplink Mėnulį - 15–20 kartų.

Saulės halas Mėnulio halas

 Superhalas
 Daugelis mūsų esame matę
vaivorykštės formos ir atspalvių
puslankį aplink tekančią saulę. Tai –
vadinamasis 22° halas. Kai kuriems yra
tekę matyti vadinamuosius saulės
stulpus – kitą saulės halo atmainą.
Tačiau vargu, ar nors vienas iš mūsų
esame matę šį itin retą saulės
fenomeną, kurį vienas fotografas
užfiksavo virš Raudonosios upės
Naujosios Meksikos valstijoje (JAV).
 Fotografui pavyko užfiksuoti visą
puokštę halų vienu metu – ir 22° halą,
ir saulės stulpus, ir saulės fantomą.
 Meteorologai šią nežemišką halų
kaskadą pavadino superhalu.
 Ugnies vaivorykštė
Kai saulė būna aukštai danguje (aukščiau kaip 58° virš horizonto), o jos
spinduliai pereina per permatomus aukštutinius plunksninius debesis
sudarytus iš šešiakampių plokščių kristalų, danguje galite pamatyti
nuostabų gamtos fenomeną, vadinamą ugnies vaivorykšte. Kai saulės
šviesa, keliaudama per tokį kristalą, lūžta, o plunksniniai debesys yra
lygiagretūs žemei, dangus pražysta nuostabiomis spalvomis.
Testas
1. Kodėl, šviesos spinduliui pereinant iš vienos
skaidrios terpės į kitą, pakinta jo kryptis?

A. Pakinta šviesos dažnis;

B. Pakinta šviesos spindulio energija;
C. Pakinta šviesos bangos periodas;
D. Pakinta šviesos sklidimo greitis.

Ats.: D
2. Kuris spindulys yra lūžęs spindulys?

A. A;
B. B;
C. C;
D. D.

Ats.: D
3. Kodėl vandenyje daiktą matome aukščiau nei jis yra
iš tikrųjų?

A. Dėl šviesos atspindžio;

B. Nes šviesa išsklaidoma;
C. Dėl šviesos lūžio;
D. Dėl šviesos difrakcijos.

Ats.: C
4. Kodėl sėdėdami prie laužo už jo esančius daiktus
matome virpančius?

A. Dėl nevienodos daiktų apšvietos;

B. Dėl šviesos išsklaidymo;
C. Kintant oro temperatūrai kinta ir jo lūžio rodiklis;
D. Nes pastoviai kinta į daiktus krintančių spindulių kampas.

Ats.: C
5. Kodėl žvaigždės mirga?

A. Žvaigždžių mirgėjimas regimas dėl šviesos lūžio vienodo

tankio atmosferos sluoksniuose;
B. Žvaigždžių mirgėjimas regimas dėl šviesos lūžio
skirtingo tankio atmosferos sluoksniuose;
C. Todėl, kad oro molekulės labai lengvai sklaido mėlyną
šviesą;
D. Dėl šviesos dispersijos.

Ats.: B
6. Ką rodo absoliutinis lūžio rodiklis?

A. Kiek kartų šviesos greitis sumažėja konkrečioje terpėje

lyginant su šviesos greičiu kitoje terpėje;
B. Kiek kartų šviesos greitis padidėja konkrečioje terpėje
lyginant su šviesos greičiu kitoje terpėje;
C. Kiek kartų šviesos greitis padidėja konkrečioje terpėje
lyginant su šviesos greičiu tuštumoje;
D. Kiek kartų šviesos greitis sumažėja konkrečioje terpėje
lyginant su šviesos greičiu tuštumoje.

Ats.: D
 7. Kurioje medžiagoje šviesos greitis didžiausias?

A. Vandenyje; B. Deimante; C. Rubine; D. Lede.

Ats.: D
8. Kaip pasikeičia šviesos sklidimo greitis, jei jis
pereina iš tankesnės skaidrios terpės į retesnę?

A. Sumažėja;
B. Padidėja;
C. Sumažėja du kartus;
D. Šviesos sklidimo greitis yra pastovus.

Ats.: B
9. Kokiais atvejais kritimo kampas lygus lūžio
kampui?

Ats.: A
10. Iš vienos terpės į kitą pereinančio spindulio kritimo
ir lūžimo kampo sinusų santykis lygus n. Kam lygus šis
santykis, kai spindulio kritimo kampas padidės
dvigubai?

A. n/4;
B. 2n;
C. 4n;
D. n.

Ats.: D
 Naudota literatūra
 Fizika. Vadovėlis 10 klasei. Vladas Valentinavičius.
 Fizikos uždavinynas 7-10 klasei.  S. Jakutis, L. Ragulienė, J. Sitonytė,
V. Šlekienė.
 Fizikos uždavinynas 9-12 klasei. A. Rymkevičius, P. Rymkevičius. 
 www.google.lt
 www.youtube.com