Kristijonas Donelaitis

(1714-1780)

Poema „Metai“
 Kristijonas Donelaitis

• žymiausias Švietimo epochos atstovas

Lietuvoje

• lietuvių grožinės literatūros pradininkas

(sukuria Lietuvą menine prasme)

• klasikas
Poema „Metai“
 Poema „Metai“
Apie 1765-1775 m. poetas sukūrė 4 giesmes ( iš viso 2968
eilutės):
• „Pavasario linksmybės“
• „Vasaros darbai“
• „Rudenio gėrybės“
• „Žiemos rūpesčiai“

Šių giesmių Donelaitis nespausdino. Spėjama, kad jas

skaitydavo bažnyčioje parapijiečiams. Po poeto mirties kūryba
pateko į Karaliaučiaus universiteto prof. Liudviko Rėzos rankas. Šis
1818 metais išleido 4 giesmes, pavadinęs jas „Metais“.
 Žanras
4 dalių epinė POEMA su didaktikos
elementais
Pakartokime:

Poema - (gr. poiēma), poezijos žanras – eiliuotas pasakojamasis kūrinys,

pagrįstas siužetu, charakteriais.

Didaktika – pamokymas, moralizavimas.

Epinė – yra siužetas, turinys, kurį galima papasakoti; veikia veikėjai.

 Eiliavimo būdas
• ,,Metai” parašyti hegzametru.
• Poema ,,Metai” – tai 2968 hegzametro eilutės.

Hegzametras (gr. hexametron < hex 'šeši' + metron 'matas') antikinės eilėdaros
šešių daktilinių pėdų eilutė.

Hegzametru parašyti Homero epai „Iliada“ ir „Odisėja“, Vergilijaus „Eneida“,

„Georgikos”.

K.Donelaičio hegzametro eilutę sudaro 6 kirčiuoti skiemenys.

Pirmasis eilutės skiemuo visada kirčiuotas.

Pvz.: „Ant saulelė, vėl / nuo mūs atstodama ritas“ .

 Metų struktūra
4 ,,Metų” dalys: Visas dalis į vieną kūrinį jungia:

•,,Pavasario 1. Pričkaus – Vyžlaukio

seniūno – paveikslas (visose 4
linksmybės” dalyse pasirodo).
• ,,Vasaros darbai” 2. Gamtos vaizdai – 4 metų
laikai.
• ,,Rudenio gėrybės”
3. Ta pati veiksmo vieta –
• ,,Žiemos rūpesčiai” Vyžlaukis (vyža).
4. Pasakotojo pav. – veikia kaip
atskiras veikėjas visose dalyse.
 Pasakotojas
• Kūrinio pasakotojas nėra pats K. Donelaitis ar
pastorius, tai poeto išgalvotas asmuo.
• Pasakojama 3 asmeniu (tarsi stebint įvykius iš
šalies - „visažinis“ pasakotojas).
• Skirtingose poemos vietose įvairiai galima
pajusti pasakotojo buvimą:
a) jo vaidmenį kartais perima teigiami veikėjai (pvz., Selmas),
b) pamokslaujantis šaltyšius Pričkus.
 Laikas
• Ciklinis (sukimasis ratu).
• Sugrįžimas į pradžią.
 Metų veikėjai
1. Būrai – valstiečiai: 34 vyrai, 15 moterų.

Pagal požiūrį į darbą būrai skirstomi:

• „Viežlybieji “– teigiami

• „Nenaudėliai” - neigiami

2. Ponai – minima 10 ponų; 4 plačiau aprašomi.

3. Kitataučiai.
4. Dievas – vienintelė teisybė, gėris; svarbiausia būrų vertybė.
5. Pasakotojas.
 Tematika
• Poetas vaizduoja 18 a. Mažosios Lietuvos būrų kasdienybę, buitį
(drabužius, darbo įrankius, valgius ir kt.) ir pasaulėžiūrą (ką
galvoja, kaip samprotauja)

• Pasakoja, kaip gyvena Vyžlaukio valsčiaus lietuviai baudžiauninkai.

Tačiau nėra nuoseklaus pasakojimo (siužeto). Poemą sudaro
veikėjų pokalbiai, ilgi monologai, darbai ir papročiai skirtingais
metų laikais (kaip vargsta, ilsisi, kenčia ir linksminasi, triūsia ir
tinginiauja, vaišinasi, pykstasi ir kt.), gamtos aprašymai.

• Kalbama apie santykius su ponais ir kitataučiais.

 Tematika
• Gamta (žemė)
• Tikėjimas (Dievas)
• Darbas (žmogaus vertė)
• Žmogus (žemdirbiškoji žmogaus samprata,
dorybės, žemdirbio gyvenimo būdas)
• Tautiškumas (lietuviškumas)
• Socialinis teisingumas (prigimtinės lygybės
idėja)