AVIACINĖS

EKSPLOATACIN
ĖS MEDŽIAGOS
T310B005

7 Paskaita
KTK lektorius
2021-03-01 Dainius Lukavičius
 Aviacinės alyvos ir tepalai

Pagrindinė paskirtis tepalų ir alyvų įvairiuose mechanizmuose

naudojimas yra trinties tarp mechanizmo detalių sumažinimas ir greito
susidėvėjimo išvengimas.

Mažinant trinti mechanizme padidėją jo efektyvumas ir resursai.

Be to tepimas padeda atvėsinti mechanizmo detales, apsaugo paviršius
nuo korozijos, pašalina dilimo produktus ir kitas mechanines
priemaišas.
.

2
Tam, kad tinkamai parinkti tepalus pirmiausia reikia gerai žinoti trinties
proceso metu vykstančius virsmus, sąlygas kuriose tepalai bus
naudojami, mechanizmo veikimo ypatumus, tepalo sudėti ir galimą
deviacija nuo pradinės sudėties.
.

3
Šiuolaikinėje technikoje naudojami įvairių tipų ir agregatinės būsenos
tepalai:
• Skystieji - ;
• Kietieji - ;
• Dujiniai -
• Mišrūs -

4
Tepalų funkcijos
Mechanizmuose tepalai atlieka labai svarbias, mechanizmui
„gyvybiškai“ reikšmingas funkcijas:
• Mažina trintį tarp detalių;
• Apsaugo detales nuo dilimo;
• Pašalina mechanizmo darbo metu susidariusią šilumą ;
• Apsaugo detales nuo korozijos;
• Sandarina plyšius tarp detalių;
• Pašalina dilimo produktus iš mazgų;
• Gali būti hidraulinio mechanizmo darbinis kūnas;

5
Tepalų savybėms keliami reikalavimai

Tepalų kokybė turi tiesioginę įtaką orlaivio jėgainės ar kitų

mechanizmų bei agregatų tinkamam ir saugiam veikimui, todėl tepalų
savybėms keliami tam tikri reikalavimai:
• Geras tepimas;
• Kuo mažesnis leidžiamas klampumas
• Lėkšta temperatūros – klampumo charakteristika
• Staigus klampumo didėjimas didėjant slėgiui;
• Terminis ir oksidavimosi stabilumas;
• Mažas korozijos katalizatorių ir iniciatorių arba medžiagų galinčių
jais virsti kiekis.
6
Tepalų savybėms keliami reikalavimai

• Žema kietėjimo temperatūra;

• Aukšta pliūpsnio temperatūra;
• Skystųjų tepalų „siaura“ frakcinė sudėtis;
• Homogeniškumas (kietųjų priemaišų bei vandens nebuvimas,
atsparumus putojimui)
• Minimalus higroskopiškumas;
• Radiacinis atsparumas;
• Netoksiškumas

7
Trinties jėga
Rimties trinties jėga, arba dar vadinama statinės
trinties jėga – didžiausia trinties jėga tarp dviejų
paviršių. Ji atsiranda, kai tie paviršiai yra ties
slydimo vienas kito atžvilgiu riba.

Judėjimo (dinaminė) trinties jėga dar skirstoma

į smulkesnes:
• Slydimo – atsiranda tarp slystančių paviršių.
• Riedėjimo – tarp riedančių vienas kito
atžvilgiu. Ji įprastai yra mažesnė nei slydimo
trintis.

8
Trinties jėga
Rimties trinties jėga, arba dar vadinama statinės trinties jėga – didžiausia
trinties jėga tarp dviejų paviršių. Ji atsiranda, kai tie paviršiai yra ties
slydimo vienas kito atžvilgiu riba.

Judėjimo (dinaminė) trinties jėga dar skirstoma į smulkesnes:

• Slydimo – atsiranda tarp slystančių paviršių.
• Riedėjimo – tarp riedančių vienas kito atžvilgiu. Ji įprastai yra
mažesnė nei slydimo trintis.

9
Trintis
Sausa – aprašyta Amontonio dėsniu, kuris nusako, kad trinties
koeficientas nepriklauso nuo medžiagų sąlyčio ploto;

jeigu N1=N2 tai F1=F2

10
Trintis
Ribinė trintis – kai tarp besitrinančių detalių yra labai plonas tepalo
sluoksnis tačiau dėl paviršių nelygumų atsiranda tiesioginis kontaktas.
Ribinė trintis atsiranda esant labai dideliems apkrovimams. Dažniausiai
tokia trintis būna startuojant mechanizmams. Reikalingi specialūs tepalų
priedai tokiai trinčiai pašalinti.

Skystoji trintis – kai besitrinantys paviršiai yra atskirti vienas nuo kito
skystu tepalo sluoksniu. Tokios trinties koeficientą nusako tepalo
kinematinis klampumas, judančiu dalių greitis viena kitos atžvilgių tepalo
sluoksnio storis ir kontakto plotas.

11
Tepalų kategorijos (grupės)

• Skysti tepalai – kurie yra normaliomis sąlygomis skystoje fazėje;

• Konsistenciniai arba plastiniai tepalai;
• Kietieji – pvz. grafitas, molibdeno disulfidas, žėrutis ir kiti gali būti
naudojami ir kaip atskiri tepalai ir kaip plastinių tepalų priedai.

Pagal kilmę tepalai skirstomi į naftos, gyvulinės, augalinės kilmės ar

sintetinius.

12
Tepalų paskirtis

Priklausomai nuo panaudojimo srities tepalai skirstomi į kategorijas:

• Žemo klampumo ir užšalimo temperatūros turbininių reaktyvinių
variklių alyvos;
• Vidutinio ir žemo klampumo padidinto tepumo turbininių reaktyvinių
variklių alyvos;
• Ypatingo valymo aviacinių stūmoklinių variklių alyvos; Sraigtasparnių
reduktorių ir transmisijų padidinto tepumo įvairaus klampumo alyvos
• Žemo klampumo ir užšalimo temperatūros ypatingo valymo prietaisų
tepalai

13
Tepalų kontroliniai parametrai
• Tankis – nustatomas laboratorijos sąlygomis

• Pliūpsnio temperatūra – mažiausia temperatūra, iki kurios reikia

pašildyti produktą, kad standartinėmis sąlygomis iš jo išsiskyrę garai
akimirksniu užsiliepsnotų, jei yra liepsnos šaltinis. Patraukus liepsnos
šaltinį degimo procesas gali užslopti;

• Degimo temperatūra - temperatūra, kurioje garai (išsiskiriančios

dujos) toliau dega bent 5 sekundes ir be pradinio liepsnos šaltinio.

14
 Tepalų kontroliniai parametrai
• Peleningumas – pelenų susidarymas. Pelenai tai nebedegantis likutis,
liekąs visiškai sudegus kurui ar degiai medžiagai, degiam objektui.
Pelenus sudaro nedegios ir nelakios (neišgaravusios degimo metu)
mineralinės medžiagos. Šiuos medžiagos, paveiktos aukštos
temperatūros, gali sudaryti šlaką.

• Koksavimasis – tirštų sunkiųjų frakcijų išsiskyrimas į apnašas ar

nuosėdas;

• Mechaninės priemaišos – dulkės, smėlis, purvas, dilimo produktai

esantys nuosėdose ar sudarantys emulsija.
15
Ar turite klausymų?

16
 2
𝑆=𝜋 𝑅
   
R
Žinių
Nežinia Žinios
prieaugis
1 9,86 6,28
2 12,56 12,56
3 28,26 18,84
4 50,24 25,12
5 78,5 34,1
6 113,04 37,68
7 153,86 43,96
...... ........ ..........
17