HIGIENOS ĮGŪDŽIAI

dirbantiems su medicininėm atliekom

Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, saugaus darbo

įgūdžių formavimas
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo
reikalavimų aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin.,
2003, Nr. 40 – 1820) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 550

redakcija

Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų
aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja buities, sanitarinių ir
higienos patalpų įrengimą naudojamuose, statomuose ir
įrengiamuose įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos
organizacinės struktūros (toliau – įmonė) pastatuose ar
patalpose.

Buities, sanitarinės ir higienos patalpos skirtos darbuotojų
asmeninei higienai, fiziologinėms reikmėms, poilsiui. Šioms
patalpoms priskiriamos poilsio, persirengimo, drabužių,
avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos,
sanitarinės ir asmens higienos patalpos su dušais,
prausyklomis, tualetais, maitinimo patalpos.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Buities, sanitarinės ir higienos patalpos įrengiamos
vadovaujantis Aprašo nuostatomis, įvertinus:

didžiausią darbuotojų (darbo vietų) skaičių įmonės
pastate, patalpoje ar, kai dirbama pamainomis, pamainoje;

darbo pobūdį:

technologinius procesus:

kurie gali užteršti kūną, darbo drabužius kenksmingomis
cheminėmis medžiagomis, ypač pasižyminčiomis
jautrinančiu, kancerogeniniu, mutageniniu, reprodukcijai
toksišku poveikiu; kurie gali sudaryti šilumos, drėgmės
perteklių darbo vietose; kuriems gali prireikti ypatingų
švaros ir sterilumo sąlygų (pavyzdžiui, maisto, kosmetikos,
farmacijos produktų gamyba);

darbą lauke.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Įmonė gali neįrengti buities, sanitarinių ir higienos
patalpų, jeigu laikantis Apraše nustatytų reikalavimų
sudarytos galimybės užtikrinti darbuotojų asmeninę
higieną, fiziologinius poreikius, poilsį kitomis
priemonėmis (pavyzdžiui, įmonės, veikiančios
visuomeninės paskirties pastate, darbuotojai gali
naudotis bendrosiomis pastato buities, sanitarinėmis ir
higienos patalpomis).

Atstumas nuo darbo vietų patalpose iki tualetų, poilsio
patalpų turi būti ne didesnis kaip 75 metrai, o nuo
darbo vietų lauke – ne didesnis kaip 150 metrų.

Buities, sanitarinių ir higienos patalpų grindys ir sienos
turi būti lygios, lengvai valomos, o dušuose,
prausyklose, tualetuose – ir plaunamos.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas


Buities, sanitarinėse ir higienos patalpose įrengtų šildymo,
vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų našumas, jų
schemos turi atitikti statybos techniniuose reglamentuose
aplinkos ministro nustatytus reikalavimus. Buities,
sanitarinių ir higienos patalpų oro temperatūra turi būti 18–
23 oC, santykinė oro drėgmė – 35–65 procentai, oro
judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu – ne didesnis kaip
0,15 m/s, o šiltuoju metų laikotarpiu – ne didesnis kaip 0,25
m/s.
 Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Dirbtinis apšvietimas turi būti:

asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpų – ne
mažesnis kaip 50 lx;

persirengimo patalpų, dušų, prausyklų, tualetų – ne
mažesnis kaip 100 lx;

poilsio ir maitinimo patalpų – ne mažesnis kaip 200 lx.

Dušų ir tualetų vėdinimo sistemos turi būti atskirtos nuo kitų
pastato patalpų vėdinimo sistemų.

Persirengimo patalpos, dušai, prausyklos, tualetai turi būti
įrengti atskirai moterims ir vyrams arba sudarytos
galimybės tomis pačiomis patalpomis naudotis atskirai
(skirtingu metu).

Neįgaliems darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos
naudotis visomis patalpomis.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas


Jeigu darbuotojams nėra galimybių pertraukų metu tinkamai
ilsėtis patalpose, kuriose dirbama, turi būti įrengiamos
poilsio patalpos ar vietos. Poilsio patalpų plotas turi būti ne
mažesnis kaip 0,9 kv. metro vienam darbuotojui. Poilsio
patalpose turi būti stalų ir kėdžių su atramomis. Nėščioms,
neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims
turi būti sudarytos sąlygos pailsėti atsigulus.

Poilsio patalpos turi būti įrengtos taip, kad nerūkantieji būtų
apsaugoti nuo tabako dūmų.

Darbuotojams, dirbantiems lauke, kai aplinkos temperatūra
žemesnė nei –10 oC, arba nešildomose patalpose, kai
aplinkos temperatūra žemesnė nei +4 oC, turi būti įrengtos
poilsio patalpos, kurių oro temperatūra turi būti 18–23 oC.

 Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Įmonėse, kuriose darbuotojai dirba vilkėdami
apsauginius darbo drabužius, įrengiamos persirengimo
patalpos ar vietos. Persirengimo patalpų plotas turi būti
ne mažesnis kaip 0,35 kv. metro vienam darbuotojui.
Persirengimo patalpose turi būti įrengtos sėdimos
vietos.

Prie persirengimo patalpų ar jose įrengiamos darbo
drabužių, avalynės ir asmeninių apsaugos priemonių
laikymo patalpos ar vietos. Vienam darbuotojui turi būti
skiriama viena rakinama drabužių spintelė. Kai dirbama
su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, nešvaros
ar drėgmės sąlygomis, kasdieniniams ir darbo
drabužiams turi būti įrengtos atskiros rakinamos
spintelės.

Jeigu darbo drabužiai valomi ar jų užteršimas
šalinamas po kiekvienos darbo pamainos, prie
persirengimo patalpų turi būti įrengtos darbo drabužių
priėmimo ir išdavimo patalpos ar vietos.

Sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo darbuotojų
skaičiaus:

vienas unitazas skiriamas 12 moterų;

vienas unitazas ir vienas pisuaras skiriamas 18 vyrų;

viena rankų praustuvė skiriama 48 vyrams arba moterims.

Jeigu įmonės pastatas daugiaaukštis, tualetai turi būti
įrengti kiekviename aukšte.

Tualete turi būti rankų praustuvė, asmens higienos
priemonių (tualetinio popieriaus, muilo), vienkartinių
rankšluosčių dėtuvė su vienkartiniais rankšluosčiais ar
rankų džiovintuvas, atliekų surinkimo talpykla. Unitazams
atskirti įrengiamos tualeto kabinos.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Atsižvelgiant į darbo pobūdį, įrengiama prausyklos ar
dušai:

prausykloje viena rankų praustuvė skiriama:

darbuotojams, dirbantiems su kenksmingomis cheminėmis
medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius ir
pasižyminčiomis jautrinančiu, kancerogeniniu, mutageniniu,
reprodukcijai toksišku poveikiu;

darbuotojų, dirbančių lauke arba kai patalpų oro
temperatūra darbo vietose yra aukštesnė nei sveikatos
saugos reglamentuose (higienos normose) sveikatos
apsaugos ministro nustatyti reikalavimai;

darbuotojų, dirbančių su kenksmingomis cheminėmis
medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius;
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

vienas dušas skiriamas:

darbuotojams, dirbantiems su kenksmingomis cheminėmis
medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius ir
pasižyminčiomis jautrinančiu, kancerogeniniu,
mutageniniu, reprodukcijai toksišku poveikiu;

darbuotojams, dirbantiems lauke arba kai patalpų oro
temperatūra darbo vietose yra aukštesnė nei sveikatos
saugos reglamentuose (higienos normose) sveikatos
apsaugos ministro nustatyti reikalavimai;

darbuotojų, dirbančių su kenksmingomis cheminėmis
medžiagomis, galinčiomis užteršti kūną, darbo drabužius.

Dušuose turi būti tiekiamas šaltas ir karštas vanduo.
Rankų praustuvėse turi būti tiekiamas šaltas vanduo, o
jeigu nustatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintais
visuomenės sveikatos saugos reglamentais (higienos
normomis),– ir karštas.

Jeigu darbuotojų maitinimo negalima organizuoti kitais
būdais (pavyzdžiui, netoliese nėra viešojo maitinimo įstaigų,
darbdavys neorganizuoja transporto parvežti darbuotojus
namo), įmonėje turi būti įrengta darbuotojų maitinimo
patalpa – valgykla, bufetas ar valgymo kambarys.

Valgymo kambario plotas turi būti ne mažesnis kaip 12 kv.
metrų. Valgymo kambarys gali būti sujungiamas su poilsio
patalpomis.

Valgymo kambaryje turi būti praustuvė, maisto šildymo
įrenginys, šaldytuvas, stalai ir kėdės.

Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe
nuostatų paskirtis - nustatyti darbdavio pareigas
apsaugant darbuotojus nuo rizikos, kylančios ar galinčios
kilti dėl cheminių veiksnių, esančių darbo vietoje, poveikio
arba dėl veiklos, susijusios su cheminiais veiksniais.

cheminis veiksnys - cheminis elementas ar junginys,
grynas ar mišinyje, egzistuojantis natūraliai arba
pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant
atliekas, bet kokio darbo proceso metu, pagamintas
tikslingai ar ne, teikiamas rinkai ar ne;

pavojingas cheminis veiksnys – tai: bet koks cheminis
veiksnys, atitinkantis pavojingų cheminių medžiagų
klasifikavimo kriterijus, nustatytus Pavojingų cheminių
medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje
(Žin., 2001, Nr. 16 - 509),

Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

veikla, susijusi su cheminiais veiksniais - bet koks
darbas, kurio metu bent viename procese, įskaitant
gamybą, tvarkymą, laikymą, gabenimą, šalinimą ir valymą,
yra naudojami ar numatyti naudoti cheminiai veiksniai arba
kurio metu susidaro cheminiai veiksniai;

profesinio poveikio ribinis dydis - cheminio veiksnio
darbuotojo kvėpavimo zonos ore vidutinės koncentracijos,
išmatuotos per standartizuotą tyrimo laikotarpį, didžiausias
leistinas dydis;

Darbdavys pirmiausiai privalo nustatyti, kokie pavojingi
cheminiai veiksniai yra kiekvienoje darbo vietoje ir įvertinti
jų keliamą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai,
atsižvelgdamas į:

jų pavojingas savybes;
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

įnformaciją apie saugą ir sveikatą, kurią turi pateikti
tiekėjas atitinkamuose saugos duomenų lapuose; poveikio
dydį, būdą ir trukmę;

darbo su cheminiais veiksniais sąlygas ir veiksnių kiekį;

nustatytus profesinio poveikio ribinius dydžius ir
biologinius ribinius dydžius;

naudojamų ar planuojamų naudoti profilaktinių
priemonių efektyvumą;

atliktų sveikatos patikrinimų išvadas.

Darbuotojų saugai ir sveikatai gresianti rizika, susijusi
su pavojingais cheminiais veiksniais, turi būti šalinama arba
mažinama iki minimumo įgyvendinant šias priemones:
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

darbuotojai būtų aprūpinti tinkamais apsauginiais ar kitais
specialiais drabužiais pagal Darbuotojų aprūpinimo
asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatus
(Žin., 2007 Nr. 123 – 5055)

nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos
priemonėmis Nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka,
išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta, kad
darbuotojas padengia dalį išlaidų už tas asmeninės apsaugos
priemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje, arba
asmeninės apsaugos priemonės susidėvėjo, buvo sugadintos
ar dingo dėl darbuotojo kaltės;

nustatyti asmeninių apsaugos priemonių naudojimo sąlygas,
ypač naudojimo trukmę, atsižvelgdamas į įvertintą riziką, jos
dažnį, kiekvieno darbuotojo darbo vietos charakteristiką ir
asmeninių apsaugos priemonių eksploatacines savybes;
 informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo
vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos
priemonių, turinčių atitikti Nuostatų 7.3 ir 7.4 punktų
reikalavimus, paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos
veiksnių jos saugo. Rengti asmeninių apsaugos
priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei
reikia, demonstravimą. Pagrindinius naudojimosi
reikalavimus įrašyti į darbuotojų saugos ir sveikatos
instrukcijas;
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos
priemonėmis, paženklintomis CE ženklu ir turinčiomis EB
atitikties deklaraciją, įrodančią, kad asmeninė apsaugos
priemonė atitinka techninio reglamento „Asmeninės
apsauginės priemonės“

duoti plovimo, kenksmingumo pašalinimo priemonių, jei
darbai susiję su pavojingų cheminių medžiagų ar jų
preparatų naudojimu, atsižvelgiant į cheminės medžiagos
saugos duomenų lapo informaciją apie medžiagos ar
preparato savybes ir nuorodas dėl kenksmingumo
pašalinimo priemonių naudojimo;
 asmeninė apsaugos priemonė (AAP) –
bet kuri priemonė, skirta darbuotojui turėti
ar dėvėti, siekiant apsaugoti jį nuo rizikos
veiksnių, galinčių kelti grėsmę darbuotojo
saugai ir sveikatai, bei kitas šiam tikslui
skirtas priedas ar reikmuo.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

AAP turi užtikrinti reikiamą apsaugą nuo tų pavojų, nuo
kurių apsaugoti jos yra skirtos.

Kiekviena AAP dalis, kuri liečiasi arba gali liestis prie ją
dėvinčio asmens kūno, turi būti nešiurkšti, be aštrių
briaunų, išsikišimų ir panašių trūkumų, kas galėtų pernelyg
dirginti arba sužeisti naudotoją.

AAP turi būti atitinkamai reguliuojamos ir tvirtinamos
specialiais įtaisais, pritaikant jas prie naudotojo kūno
sudėjimo, arba numatyta galimybė reguliuoti jų dydį.

Veido, akių ar kvėpavimo takų AAP naudotojo regėjimo
laukas ar matomumas turi būti minimaliai ribotas.

Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Apsauginiai akiniai turi būti tokio modelio ir pagaminti
taip, kad nejonizuojančiosios spinduliuotės
spinduliuojamos energijos ryškumo tankis, galintis
naudotojo akis pasiekti per filtrą, sumažėtų ir jokiu būdu
neviršytų didžiausio leistino poveikio dydžio.

dėl spinduliuotės poveikio apsauginiai akiniai neturi prarasti
savo savybių. Visus filtruojančius akinius gamintojas
privalo pažymėti atitinkamu saugos laipsnio numeriu.

Kvėpavimo takų apsauga. AAP, apsaugančios kvėpavimo
takus, turi aprūpinti naudotoją tinkamu kvėpuoti oru, jeigu
aplinkos oras yra užterštas ir (arba) jame nėra pakankamos
deguonies koncentracijos.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Šios rūšies AAP sudedamosios dalys ir medžiagos turi būti
parinktos, suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad
numatytomis naudojimo sąlygomis užtikrintų tinkamą
naudotojo kvėpavimą ir kvėpavimo higieną.

AAP hermetiškumas ir slėgio sumažėjimas įkvepiant, o,
esant filtravimo prietaisams, ir gryninimo našumas turi būti
toks, kad teršalų iš aplinkos oro prasiskverbtų kuo mažiau
ir jie nepakenktų naudotojo sveikatai ar higienai.

AAP turi būti pažymėtos gamintojo identifikavimo ženklu ir
informacija apie šios priemonės konkrečias
charakteristikas, naudojimo instrukcija. Jeigu AAP yra
filtravimo įtaisų, instrukcijoje turi būti nurodytas ir naujų
neišpakuotų filtrų naudojimo laikas.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Apsauga nuo sąlyčio su oda ir akimis. AAP,
saugančios viso kūno ar jo dalies paviršių nuo sąlyčio su
pavojingomis medžiagomis ir infekcijų sukėlėjais,
numatytomis naudojimo sąlygomis turi apsaugoti nuo tokių
medžiagų įsiskverbimo ar difuzijos pro apsauginį sluoksnį.

AAP sudedamosios dalys ir medžiagos turi būti parinktos,
suprojektuotos ir įkomponuotos taip, kad kuo geriau
užtikrintų visišką hermetiškumą, arba, jei negalima to
padaryti, ribotą hermetiškumą, dėl kurio reikėtų apriboti
naudojimo laiką.

Kai tam tikroms pavojingoms medžiagoms arba infekcijų
sukėlėjams dėl jų natūralių sąvybių būdinga didelė skvarba,
ribojanti AAP teikiamos apsaugos trukmę, AAP turi būti
išbandytos standartiniais metodais ir nustatoma
efektyvumo klasė
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas


Darbuotojas privalo:

nepradėti dirbti be asmeninių apsaugos priemonių, kai to
reikalauja darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės
aktai, tarp jų įmonės vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės
aktai, ir naudoti jas viso darbo proceso metu;

rūpestingai prižiūrėti ir naudoti pagal paskirtį asmenines
apsaugos priemones, laiku pranešti darbdaviui ar
darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai
apie jų susidėvėjimą, užterštumą, netinkamumą naudoti;

pasinaudojęs asmenine apsaugos priemone, grąžinti ją į
tam skirtą vietą;
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas
•
Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe
nuostatų (toliau – nuostatai) paskirtis – nustatyti
darbdavio pareigas apsaugant darbuotojus nuo rizikos,
kylančios ar galinčios kilti dėl cheminių veiksnių,
esančių darbo vietoje, poveikio arba dėl veiklos,
susijusios su cheminiais veiksniais.
•
Ten, kur darbo vietoje yra arba gali būti kancerogenų ar
mutagenų, šie nuostatai taikomi tiek, kiek darbo su
kancerogenais ir mutagenais nereglamentuoja
Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų
poveikio darbe nuostatai.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003.Nr.70 –
3170) 11 straipsnis. Darbdavio parietal Darbdavio pareiga yra
sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo
sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos
saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio
Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje
nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės
finansuojamos darbdavio lėšomis.

18 straipsnis. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių
medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų poveikio

Įmonių patalpos, kuriose vykdoma bet kokia veikla, susijusi su
pavojingomis cheminėmis medžiagomis bei preparatais ir
biologinėmis medžiagomis, privalo būti pažymėtos specialiais
įspėjamaisiais ir (ar) įpareigojančiais ženklais. Naudojant pavojingą
cheminę medžiagą, privaloma vadovautis informacija ir reikalavimais,
nurodytais saugos duomenų lape. Jį gamintojas pateikia kartu su
realizuojama pavojinga chemine medžiaga, preparatu ar biologine
medžiaga.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kur
naudojamos pavojingos cheminės medžiagos bei
preparatai ir biologinės medžiagos, privalo būti
įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės.
Įmonės padaliniuose ir (ar) darbo vietose, kuriose
yra degių, sprogių ar galinčių sukelti gaisrą,
pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų ir
biologinių medžiagų, privalo būti įrengtos
specialios sistemos, skirtos tokių pavojingų
cheminių medžiagų bei preparatų ir biologinių
medžiagų kiekiui darbo aplinkoje registruoti,
darbuotojams apie kilusį pavojų saugai ir sveikatai
įspėti.
 Tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės
neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo cheminių
medžiagų bei preparatų ir biologinių medžiagų galimo
poveikio, darbuotojai, dirbantys su cheminėmis
medžiagomis bei preparatais ir biologinėmis
medžiagomis, privalo būti aprūpinami atitinkamomis
asmeninės apsaugos priemonėmis.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

21 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai

28 straipsnis. Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis
 Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo
vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos
technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos
procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos
veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti
medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus
tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.
 Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo
rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos
priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik
įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad
apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos
priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti
papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos
norminių teisės aktų reikalavimus.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

33 straipsnis. Darbuotojo pareigos

darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių
dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos
instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;

tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos
priemones;

46 straipsnis. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė
Darbdaviui atstovaujantis asmuo kuris pažeidė darbuotojų
saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino
saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako
įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojui, kuris pažeidė
darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus
kuriuos privalėjo vykdyti ir su jais buvo supažindintas
taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas

Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos
priemonėmis nuostatai ( Žin., 2007 Nr.123 – 5055)

Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos
priemonėmis nuostatų priedai septyni: 1 priedas - Rizikos
veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos
priemones darbo vietoje ( galva - kaukuolė, ausys, akys,
kvėpavimo takai, veidas, visa galva; viršutinės galūnės –
plaštaka, ranka nuo plaštakos iki peties; apatinės galūnės
– pėda, koja nuo pėdos iki klubo; kitos – oda, liemuo, -
pilvas, poodiniai audiniai, visas kūnas, kitos – veikia tam
tikri įvairūs veiksniai tai dujos, skysčiai, vibracija, triukšmas
ir t.t.) 2 priedas - Rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant
asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelės
pildymo ir asmeninių apsaugos priemonių parinkimo
metodika
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas
• 3 priedas – Darbo aplinkos veiksnių sąrašas ( fizikiniai,
cheminiai, biologiniai, ergonominiai) fizikiniai - elektrostatinis
laukas; elektromagnetinis laukas (pramoninio, radijo
dažnio); Spinduliai: jonizuojantieji; nejonizuojantieji
(šviesos, infraraudonieji, ultravioletiniai, lazeriniai ir kt.).
cheminiai veiksniai – aerozoliai, skysčiai, dujos;
biologiniai veiksniai - mikroorganizmai: kenksmingos
bakterijos, kenksmingi virusai, kenksmingi grybeliai;
baltyminiai preparatai; natūralūs organizmo komponentai -
amino rūgštys, vitaminai ir kt.)
• 4 priedas - Darbuotojams nemokamai išduodamų
asmeninių apsaugos priemonių sąrašas Eil. Nr.
Darbuotojo pareigos, darbo vieta, pareigos Asmeninės
apsaugos priemonės pavadinimas, tipas, markė, paskirtis
ir t.t. Tinkamumo naudoti terminas
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas
•
5 priedas - Nebaigtinis asmeninių apsaugos priemonių
sąrašas (galvos, klausos, akių ir veido, kvėpavimo takų,
plaštakų ir rankų,pėdų ir kojų, odos, viso kūno) 6 priedas
-Nebaigtinis darbų arba darbo sektorių, kuriuose gali reikėti
asmeninių apsaugos priemonių, sąrašas 7 priedas -
Darbuotojų asmenininių apsaugos priemonių apskaitos
kortelė: Eil. Nr. Asmeninės apsaugos priemonės
pavadinimas, tipas, markė, paskirtis ir t. t. Pagrindas
išduoti Kiekis Mato vienetas Tinkamumo naudoti terminas
• Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo,
įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin.,2002m. Nr.64 –
2569)
•
Kolektyvinės ir asmeninės apsaugos
priemonės, saugaus darbo įgūdžių formavimas
• Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų
darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos
prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar
planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad
darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji
būtų kiek įmanoma sumažinta.
• 261 straipsnis. Darbo vietų įrengimas Kiekvieno
darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir
nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos
ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
• 262 straipsnis. Darbo priemonės Konkrečios darbo
priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi
darbo priemonės dokumentuose. Juos kartu su darbo
priemone privalo pateikti gamintojas.