Parkinsono liga

Aušra Lekauskaitė
Slaugos ir rūpybos katedra
• Parkinsono liga – tai • Liga pavadinta vardu anglų
lėtinė progresuojanti gydytojo Džeimso Parkinsono,
neurologinė liga, kai kuris 1817 m. savo straipsnyje
nyksta tam tikros „Esė apie drebantįjį paralyžių“
galvos smegenų aprašė tokių pacientų
srities, dalyvaujančios simptomus
kontroliuojant
judesius, ląstelės,
todėl labiausiai
sulėtėja ir pasunkėja
judesiai
Žymesni žmonės, sirgę ir sergantys
Parkinsono liga

Popiežius Jonas Paulius II

• Mohamedas Ali
• Robi Williams
• Michael J. Fox
• Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės
medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas
nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios
tam tikros galvos smegenų zonos ląstelių
nykimo
 PL priežastis nėra aiški

• Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi

genetinį polinkį susirgti šia liga
• Diskutuojama toksinių pesticidų
(mangano, gyvsidabrio, anglies
monoksido), imuninių pokyčių, galvos
smegenų traumų, rūkymo bei kitų
faktorių įtaka šios ligos išsivystymui
 Galimos priežastys, sąlygojančios
antrinio parkinsonizmo vystymąsi
• kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti
psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui,
vartojimas
• apsinuodijimas anglies monoksidu
(smalkėmis), manganu
• galvos smegenų traumos
• augliai
• kitos retesnės nervų sistemos ligos
 Simptomai

• Kalbos sutrikimas • Galvos ir galūnių

• Pusiausvyros drebėjimas
sutrikimai • Orientacijos
• Judesių sulėtėjimas pablogėjimas
• Eisenos pasikeitimai • Rijimo sutrikimas
• Galūnių bei kūno • Sulėtėjęs mąstymas
sukaustymas
Klinikinėje praktikoje žinomos dvi
Parkinsono ligos formos

• drebėjimo – kai vyrauja drebėjimas

• rigidinė - kai dominuoja padidėjęs raumenų
tonusas ir nejudrumas
• tačiau dažniausiai būna mišri forma, kai yra ir
drebėjimas, ir nejudrumas
 Diagnostika

• specifinių testų nėra

• pagrindiniai klinikiniai simptomai
• laboratoriniai kraujo ir kiti tyrimai
• galvos smegenų kompiuterinė ar
magnetinio rezonanso tomografija
 Gydymas
• Vaistai, kurių nuolat atsiranda naujų, skiriami
tuomet, kai liga pradeda trukdyti darbinei ir
kasdienei veiklai (antiparkinsoniniai vaistai,
vitaminai A, B6, B12, B16, C)
• Funkciniam pajėgumui išlaikyti svarbi
fizioterapija, nuolatiniai fiziniai pratimai,
masažas, logopedinė terapija
• Chirurginis gydymas siūlomas tuo atveju, kai
ligos simptomai mažai reaguoja į gydymą
vaistais
Tai levodopos (L-dopos, t.y. medžiagos, iš kurios
nervų sistemoje pasigamina dopaminas)
preparatai

• Kai kuriems asmenims, ypač didesnėmis

dozėmis arba derinant su kitais
medikamentais, šie vaistai gali sukelti
pašalinių reiškinių: nevalingus judesius
(diskinezijas), ištinkančius galūnėse, liemenyje
ar veide (primena grimasas)
• kartais ligoniai gali girdėti ar matyti nesamus
dalykus (haliucinacijos)
• Dopamino poveikį imituoja jo receptorius nervų
sistemoje stimuliuojantys vaistai:

bromokriptinas
pramipeksolis
ropinirolis

• Taip pat skiriami dopamino veikimą sustiprinantys

arba jo antagonistus neutralizuojantys preparatai
(entakaponas, amantadinas, rečiau triheksifenidilis,
biperidenas) bei kiti medikamentai, pvz., selegilinas
 Pagrindiniai slaugos principai
• Akcentuoti, kad negalima nutraukti ir keisti
medikamentinio gydymo be gydytojo žinios
• Rekomenduoti kasdienę mankštą, kuri didina
ištvermingumą ir gerina savijautą. Pratimų
išmokys slaugytoja ar kineziterapeutas
• Jei vargina drebėjimas, reikia mokyti
atsipalaiduoti, giliai pakvėpuoti; pasakyti, kad
vengtų kofeino; reguliariai mankštintųss; gerai
pailsėtų
• Vaikščiojimui reikia turėti porą gerų batų žema pakulne ir
gera pėdos atrama; vengti sportinių batelių su rumbuotais
padais. Reikia stipriau kilnoti kojas ir mosuoti rankomis;
žengti lyg lipant per rąstą. Treniruotis eiti ilgais
žingsniais. Stovėti tiesiai, laikant galvą iškeltą. Jeigu
reikia apsisukti, nesisukti ant vienos kojos, o eiti ratu, kol
atsisukama į reikiamą padėtį
• Jeigu sustingo, nebandyti eiti, o prispausti kulnus prie
grindų; stovėti tiesiai, neatsilošti; žiūrėti tiesiai, pasirinkti
taikinį ir eiti į jį, ypač žengiant pro duris. Jeigu eina su
kitu žmogumi, duoti jam ranką ar įsikibti į parankę.
Reguliariai mankštintis, tai padės išlaikyti pusiausvyros
pojūtį
• Jei ypač pasunkėjęs rašymas, pabandyti rašyti dideliu
rašikliu ar pieštuku. Kartkartėmis pakelti ranką, ištiesti
per alkūnę, pajudinti pirštus. Bandyti spausdinti
mašinėle ar kompiuteriu
• Verčiantis lovoje ant šono, pirmiausiai pasukti galvą;
pasispiriant priešinga koja, pasukti šlaunis; tada
viršutine ranka siekti ta pačia kryptimi. Kai nori
atsisėsti, atsigulti veidu į lovos kraštą; padėti abi rankas
ant lovos ties krūtine, atsistumti jomis, nuo lovos
krašto nuleisti kojas. Keliantis iš lovos, pirmiausia
atsisėsti nuleidžiant kojas, paskui statyti abi kojas ant
grindų; rankomis atsiremiant palei šlaunis, lėtai keltis.
Lengviau judėti padeda lovos turėklai ar skersinis virš
lovos. Atlasinė patalynė sumažina trintį. Turėti naktinę
lempą
• Jei vargina kritimai, pašalinti iš kelio kilimėlius arba
kitas kliūtis kojoms namų viduje ir jų aplinkoje; jei
reikia, naudotis lazdele. Vengti kopėčių arba kėdės
aukštai esantiems daiktams pasiekti. Prieš atsikeliant iš
lovos arba kėdės, stabtelti minutei sėdimoje padėtyje;
jei pajaučia svaigimą, sustoti arba atsisėsti
• Įsigyti rūbus, kuriuos lengva užsivilkti, pvz., sportines
kelnes, nertinį, t.p. batus su lipdukiniais užsegimais
• Stiprinti veido judesius sakant, pvz., abėcėlę, garsiai
skaitant. Stengtis tarti aiškiai, mintis reikšti
trumpomis, glaustomis frazėmis
• Valgyti, padėjus indus ant neslystančio patiesalo;
naudoti maisto smulkintuvą, kad nereikėtų
pjaustyti peiliu. Valgyti mažais kąsniais, gerai
sukramtyti, atsargiai ryti. Dažnai užgerti.
Maitintis laiku, tuo pačiu metu. Nuryti seiles prieš
įsidėdami maistą į burną
• Pašalinti iš vonios kambario slidžius kilimėlius,
užkloti plyteles neslystančia danga, vonioje
patiesti guminį kilimėlį; įsirengti stiprias rankenas
prie vonios, tualeto

• Sergant sunkesne ligos forma, ligoniams reikia

skirti lengvesnį darbą, dažniausiai tuomet
paskiriama III invalidumo grupė
 Tarpusavio pagalba
• Lietuvoje veikia 1997 m. įkurta Lietuvos Parkinsono
liga sergančiųjų draugija, vienijanti per 300 narių.
Draugijos įkūrėjas – Kauno medicinos universiteto
docentas Vytautas Mildažis
• Lietuvoje sergantieji PL turi gerų galimybių gydytis,
ir tai didele dalimi esąs aktyvios draugijos nuopelnas.
Lietuvoje registruoti beveik visi veiksmingiausi
vaistai nuo šios ligos, ligoniams sudarytos galimybės
gydytis namuose, reabilitacijos bazėse