Muitinės veikla

tarptautinėje logistikoje
Sudarykite šių sąvokų žodynėlį:
• Eksportas
• Importas
• Reeksportas
• Reimportas
• Tranzitas
• Kvota
• Muitų tarifas
• Lengvatinė prekių kilmė
• Nelengvatinė prekių kilmė
 MUITINĖ IR MUITINĖS PROCEDŪROS
• Tarptautinėje prekyboje muitinė atlieka lemiamą vaidmenį ne tik taikydama pagreitintus tarpuskaitos
procesus, bet ir įgyvendindama veiksmingą kontrolę, kuri užtikrina pajamas, nacionalinių įstatymų laikymąsi ir
visuomenės saugumą ir apsaugą. Muitinių procedūrų veiksmingumas daro didelę įtaką tautų ekonomikos
konkurencingumui ir tarptautinės prekybos augimui bei pasaulinės rinkos plėtrai.
• Muitinės procedūra – tai specialių sąlygų ir reikalavimų rinkinys, kuriame yra muitų, mokesčių, apribojimų ir
draudimų taikymo tvarka prekėms ir transportui, transporto ir prekių statusui, priklausomai nuo muitinės
sienos kirtimo užduočių ir jų taikymo ES muitų teritorijoje ir už jos ribų.
• Įvairios muitinės procedūros taikomos atsižvelgiant į priežastis, kodėl prekės importuojamos, eksportuojamos
ar vežamos tranzitu. Anksčiau buvo taikomos aštuonios muitinės procedūros, naujasis 
Sąjungos muitinės kodeksas nustato tris pagrindines muitinės procedūrų grupes:
- laisvą apyvartą;
- prekių išvežimas iš Sąjungos muitų teritorijos ir
- specialiosios procedūros.
•
Specialiosios muitinės procedūros apima daugumą procedūrų, kurios anksčiau buvo reguliuojamos pačios:
- tranzitas (išorinis ir vidinis tranzitas);
- konkretus naudojimas (laikinasis įvežimas ir galutinis vartojimas);
- perdirbimas (laikinasis įvežimas perdirbti ir laikinas išvežimas perdirbti);
- sandėliavimas muitinės sandėliuose ir laisvosiose zonose.
 Produkto aprašymas ir kodavimo sistema
tarptautinėje logistikos veikloje
• Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema yra standartizuota
prekių klasifikavimo tarptautinėje prekyboje sistema. Tai yra
tarptautinių klasifikavimo taisyklių ir statistinės informacijos apie
prekes, įvežamas į užsienio prekybą, rinkinys.

• ES šalys detalizuoja nomenklatūrą iki 8 ar 10 skaitmenų kodų.

Kombinuotoji nomenklatūra

• Kombinuotoji nomenklatūra buvo sukurta vadovaujantis Tarybos

reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei
dėl Bendrojo muitų tarifo. Ji yra kasmet atnaujinama ir paskelbiama
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
• Kombinuotąja nomenklatūra remiamasi apskaičiuojant importo
(eksporto) muitų bei mokesčių dydį ir kaupiant Bendrijos prekybos
statistikai naudojamus duomenis apie prekes.
• 2021 m. taikoma Kombinuotosios nomenklatūros versija, patvirtinta 2020
m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/1577.
 PREKIŲ KILMĖ IR JOS NUSTATYMAS
Kilmės įgijimas
1. Tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies
ar teritorijos kilmės prekėmis.

2. Laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje,

yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis
esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui
pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba
kuris buvo svarbus jo gamybos etapas.
 Kilmės įrodymas
1. Jeigu pagal muitų teisės aktus prekių kilmė nurodoma muitinės
deklaracijoje, muitinė gali reikalauti, kad deklarantas įrodytų prekių kilmę.

2. Jeigu prekių kilmės įrodymas pateikiamas pagal muitų teisės aktus arba pagal kitus
konkrečias sritis reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus, muitinė gali, kilus pagrįstoms
abejonėms, reikalauti bet kokių papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad prekių kilmė
nurodyta pagal atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles.

3. Jei to reikia dėl su prekyba susijusių aplinkybių, Sąjungoje gali būti išduotas kilmę
įrodantis dokumentas, kuris išduodamas laikantis paskirties šalyje ar teritorijoje
galiojančių kilmės taisyklių arba bet kurio kito metodo, pagal kurį nustatoma šalis, kurioje
prekės buvo pagamintos arba kurioje buvo atliktas paskutinis esminis jų pakeitimas.
PREKIŲ
KILMĖ IR
JOS
NUSTATYM
AS
 EKSPORTAS
• Kas yra eksportuojamos prekės?
• Eksporto procedūra taikoma kai Sąjungos prekės išgabenamos iš Sąjungos muitų
teritorijos į trečiąsias šalis arba išgabenamos į specialiąsias fiskalines teritorijas
(DA 134 str.). Šiuo atveju turi būti pateikta elektroninė eksporto deklaracija.
• Taip pat muitinės formalumai taikomi (elektroninė eksporto deklaracija
pateikiama) ir šiais atvejais:
• - prekėms, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra (SMK 269
str. 2 (a) punktas);
• - prekėms, išvežamoms iš Sąjungos muitų teritorijos po to, kai joms buvo
įforminta galutinio vartojimo procedūra (SMK 269 str. 2 (b) punktas);
• - orlaivių ir laivų atsargos (SMK SMK 269 str. 2 (c) punktas).
• Kas yra eksportuotojas?
• Eksportuotojo apibrėžtis pateikta DA 1 str. 19) punkte ir rubrikoje „Muitinės kodekso komiteto pranešimai apie
SMK, jo įgyvendinimo ir deleguotojo aktų bei pereinamojo laikotarpio deleguotojo akto pakeitimus“: pokyčiai,
susiję su eksporto procedūrų taikymu (anglų k.).
• Kas yra eksporto deklaracija?
• Elektroniniai standartinės eksporto muitinės deklaracijos duomenys, atitinkantys reikalavimus, nustatytus TA 9
priedo C1 priedėlio II antraštinės dalies A skirsnyje ir D1 priedėlyje bei MDAS Verslininko sąsajos
specifikacijoje, paskelbtoje rubrikoje „Verslininko sąsajos specifikacija“. Eksporto duomenų rinkiniams
taikomos pereinamosios priemonės.
• Verslo atsiųsti eksporto deklaracijos duomenys apdorojami MDAS.
• Kada galima pateikti popierinę eksporto deklaraciją (taikyti grįžtamąją eksporto procedūrą)?
• Jeigu asmuo neturi galimybių pateikti eksporto deklaracijos naudodamasis automatinio duomenų apdorojimo
techninėms priemonėmis ir yra gavęs muitinės sutikimą taikyti grįžtamąją procedūrą, jis turi deklaruoti prekes
raštu, pateikdamas popierinę eksporto deklaraciją.
• Kaip atliekama eksporto procedūra?
• Pirmiausia muitinės formalumai atliekami eksporto įstaigoje, o paskui išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos
muitinės įstaigoje. Eksportuojamos prekės, užbaigus formalumus eksporto įstaigoje, gabenamos į išvežimo
muitinės įstaigą (IA 329 str.). Išvežimo muitinės įstaigai kartu su prekėmis turi būti pateiktas Eksporto lydimasis
dokumentas. Plačiau apie keitimąsi elektroniniais pranešimais tarp Lietuvos muitinės ir verslo eksporto atveju
rasite 2009 m. birželio 26 d. Muitinės departamento generalinio direkroriaus įsakyme Nr. 1B-362.
 IMPORTAS
Norint, kad ne Sąjungos prekės patektų į Sąjungos rinką ar galėtų būti naudojamos arba
vartojamos Sąjungos muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms, toms prekėms įforminama
išleidimo į laisvą apyvartą procedūra.
Išleidimas į laisvą apyvartą – tai viena iš Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinės
procedūrų.
Šios procedūros tikslas – atlikti visus reikiamus importo formalumus taip, kad prekės galėtų būti
parduodamos ES rinkoje taip pat, kaip kad parduodamos ES pagamintos prekės.
Išleistos į laisvą apyvartą ne Sąjungos prekės įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą.
Prekių išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, kad:
- sumokami nustatytieji importo muitai ir mokesčiai;
- pritaikytos užsienio prekybos politikos priemonės, draudimai ir apribojimai; ir
- atlikti kiti nustatyti prekių importo formalumai.
Muitai ir mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti išleidžiant prekes į laisvą apyvartą nustatomi
Bendruoju muitų tarifu bei nacionaliniais teisės aktais (PVM ir akcizai).
• Kas yra LITAR?

• Lietuvos Respublikos integruotas tarifas (LITAR) yra informacijos apie ES muitus ir

nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir
apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė.

• Kas sudaro?
• Integruotą tarifą sudaro nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikoje
galiojantys Europos Bendrijos integruoto tarifo TARIC duomenys, papildyti nuo
2004 m. gegužės 1 d. galiojančiais duomenimis apie muitinės administruojamus
nacionalinius mokesčius (akcizą ir PVM).

• https://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/tarifinisreguliavimas/muitaimokesciai
• Kodėl naudinga?
• LITAR yra instrumentas, skirtas ES tarifinės ir kai kurios netarifinės
informacijos bei nacionalinių mokesčių (akcizo bei PVM) tarifų informacijos
paieškai, tačiau kompiuterinė duomenų bazė nėra teisės aktas, todėl LITAR
neturi juridinio statuso. Norintys pasitikslinti muitų ar mokesčių tarifus bei
jų taikymo sąlygas turėtų ieškoti atitinkamo teisės akto (ES reglamento,
Lietuvos Respublikos akcizų ar pridėtinės vertės mokesčio įstatymų ir pan.).
• MAPS-web
• LITAR (pasirinkus nuorodą „Mokesčių apskaičiavimo modeliavimas“) galima
rasti ir Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemą (MAPS-web), kuri
suteikia galimybę pagal pateiktus prekę aprašančius bei prekės muitiniam
įforminimui reikalingus duomenis gauti informaciją apie prekei nustatytus ir
LITAR integruotus importo/eksporto draudimus bei apribojimus ir
apskaičiuoti prekei taikytinus mokesčius.
 TIR procedūra
• TIR procedūra Sąjungos muitų teritorijoje gali būti taikoma tik prekių
vežimui tranzitu, kuris pradedamas arba baigiamas ne Sąjungos muitų
teritorijoje arba vykdomas tarp dviejų Sąjungos muitų teritorijos vietų per
trečiosios šalies teritoriją.
• TIR gabenimas – krovinio gabenimas automobilių transportu nuo išvykimo
muitinės iki paskirties muitinės pagal TIR konvencijos nustatytą TIR
procedūrą.
• TIR operacija – dalis TIR gabenimo, vykdomo TIR Konvencijos
susitariančiojoje šalyje nuo išvykimo ar įvažiavimo (tarpinės) muitinės iki
paskirties ar išvažiavimo (tarpinės) muitinės.
• Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos 
pažintinis/mokomasis puslapis apie TIR.
• Kaip atliekama tranzito procedūra?
• 1. Muitinės formalumai išvykimo muitinės įstaigoje: išvykimo muitinės
įstaiga, įforminusi TIR knygelę ir elektroninius duomenis ir priėmusi
sprendimą išleisti prekes:
• - siunčia deklaruotai paskirties įstaigai elektroninį pranešimą apie
numatomą atvykimą (IE001). Deklarantas elektroniniu pranešimu (IE029LT)
informuojamas apie prekių išleidimą;
• - vežėjui išduoda Tranzito lydimąjį dokumentą arba, kai būtina,
tranzito/saugumo lydimąjį dokumentą, kuris privalo lydėti prekes į paskirties
įstaigą, bei įformina atitinkamus TIR knygelės lapus;
• 2. Muitinės formalumai paskirties muitinės įstaigoje: paskirties muitinės
įstaiga, atlikusi muitinį įforminimą, siunčia išvykimo muitinės įstaigai
elektroninį pranešimą apie atvykimo užregistravimą (IE006) bei tikrinimo
rezultatų elektroninį pranešimą (IE018) bei įformina TIR knygelės žaliąjį lapą.
• 3. Kai TIR procedūra neužbaigta:
• Reglamento (ES) 2015/2447 2 skyriaus 2 skirsnio 5 poskirsnyje
reglamentuota Sąjungos/bendrosios tranzito procedūros (toliau –
tranzito procedūra) užbaigimo kontrolė. Jeigu vykdant tranzito procedūrą
tranzito lydinčiojo dokumento 50 langelyje „Vykdytojas“ yra nurodyta
Jūsų įmonė, per išvykimo įstaigos nustatytą tranzito terminą neužbaigus
TIR procedūros Jums tenka įsipareigojimai, numatyti Reglamento (ES)
952/2013 233 str. Teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje priklauso
išvykimo įstaiga, įforminusi TIR procedūrą, nustatyta tvarka pradeda
tyrimą ir informuoja Jus raštu pateikdama nustatytos formos pranešimą.
• Daugiau: https://lrmuitine.lt/web/guest/872