Kokiu būdu galima paveikti kito jausmus ir

mintis?
 Aptarkite šunelių daromą įspūdį:
 ką sako gyvūno išvaizda, aplinka?
 ką šuneliui suteikia kilmės dokumentų
turėjimas?
Koks Lietuvos įvaizdis viduramžių
Europoje? (skaitome K. Gudmanto tekstą
„Miškų ir pelkių kraštas“, p. 36)

Kokie svarbiausi įvaizdžio akcentai?

Ko reikėtų vengti pristatant savo šalį
renesansinei Europai?
Pamokos tema

J. Radvano „Radviliada“ –
poetinis Lietuvos pristatymas
renesansinei Europai

Uždavinys:
Išanalizavę tekstą porose gebėsime
sukurti literatūrinę pastraipą apie
renesansinį Lietuvos įvaizdį ir sieti jį
su kontekstu.
 Analizuojame poemos tekstą.
I dalis, 31-96 eilutės

J. Radvano tekstą drauge su

kontekstu rasite „Rašinio gide, p. 32-
33. Atliekate I-II lygio užduotis.
 1. Lietuvos pristatymas pasauliui

Žemė nuo Baltijos iki

Žmonės
Žemė
Juodosios jūros (imperinė
Vytauto laikų Lietuva)
Genties
Vandenys: Aukštos girios, Romėniška ypatumai
1 peizažo
tyros kaip stiklas upės, miškai, pilni Genties
jų daug, ežerai=marios, 2gyvūnų
peizažo Kilmė
lietuvių (šlovinga, įgudusi
elementas
Baltijos jūra. Daug
(elniai,
kilmė ypatumai
kariauti, nebijanti
didžiažuvių. Upės elementas
briedžių, stumbrų.
Lūšių, stirnų, taurų),
mirties, stiprūs
personifikuojamos. apstu medaus. narsiaširdžiai...)

Platūs, našūs laukai, Jos kunigaikščiai

Sąsajos
tampa su
valdovais,
skalsūs derliai,
3 peizažo žemėje
elementas karaliais kitose
kitomis šalimis
lengva išmisti. šalyse.
 2.1.M. Mažvydo lotyniška
„Katekizmo“ epigrama,
skirta LDK

Laimingoji tėvynė didžių valdovų, garsinga

Lietuva, Dievo žodžius gryna priimki širdim,
Kad kai duosi teisme aukštajam apyskaitą savo,
Neprispaustų tavęs pyktis teisėjo baisaus.
2.2
„Čia minimos vietos Renesanso skaitytojui turėjo
priminti kraštus, kuriuos visa Europa laikė
civilizacijos lopšiais. „Kampanijos kloniai" ir
„derlingojo Pešto rožynai" - tai Italija, „Panchajos
Tempėjai" - Arabija, „Alkinojo miškai" - Graikija,
o „persų laukai ir upeliai, turtingi metalo" -
Persija. Paskutinėje šio epizodo eilutėje
Radvanas pažymi, kad kaip tik šitokių vietų
lietuviams gyventi „išmintinga gamta" neskyrusi.“
Kodėl nelepindama savo gyventojų gausiais
ištekliais, gamta elgiasi „išmintingai“.
2.3 Pagoniško mąstymo ženklai

1)

Pasaulio medžio metafora

2) Minimos deivės, gyvenančios ąžuolyne
3) Gamta personifikuojama
 2.4 Ką reiškia lietuvių
kilmės sąsajos su
romėnais?

http://m.ldkistorija.lt/index.php/i
storiniai-faktai/is-kur-atkeliavo
me-lietuviu-kilmes-is-romenu-
 2.5 Kas būdinga peizažo ir žmonių prista-
tymui? Kokiomis priemonėmis jis kuriamas?
Elementas Jų bruožai
Žemė ir laukai Platūs, našūs
Vandenys: Tyros kaip stiklas; vandeniu upės, ežerai
upės, ežerai prilygsta marioms; upes girdo skirtingi šaltiniai;
marios, jūra skaidriausioji upė; upės personifikuojamos:
sesuo Vilija, brolis Nemunas, gražuolė Šventoji
skaistesnė už gintarą
Miškai ir Aukštom karūnom; remia žvaigždynus, šaknimis
girios iki požemio, žvėrių namai; gūdūs, slepiantys
turtus; ąžuolynuose pagoniškos deivės
Dydis: nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Gamta
išmintinga.
Kokių gamtos turtų pilna
Lietuvos krašte?
Kraštas garsėja skalsiais
derliais, (lengva išmisti);
Elnias, briedis ir galiūnas
stumbras, galintis bet ką
liežuviu į orą išmesti,
lūšis, žvitri stirnelė,
tauras.
Čia netrūksta didžuvių;
Ąžuolynai pilni bitučių skysto
nektaro, bėga tyriausias
medus dovanai
valstiečiams.
2.5. Epitetai, apibūdinantys Lietuvos
žmogų
– Garbingos kilmės (iš Romos)
– Įgudę kariauti;
– Narsūs, narsiaširdžiai kunigaikščiai;
– Valdantys žemes, o savo šlove Olimpą
siekią;
– Krašte gyvena kelios tautos: lietuviai,
ryžtingi sūduviai, nebijantys mirties
jotvingiai, klajokliai poloviečiai, sena prūsų
giminė, narsiaširdžių krūtinių alanai, vieno
kilimo su jais gepidai ir kitos dar tautos.
Koks žmogaus santykis su gamta
herojiniuose epuose?

Gamta - piemenų, o ne valstybės

vyrų sfera.
2.6. Koks pasirinkto Lietuvos ir jos
žmonių įvaizdžio sukūrimo tikslas?

Pamąstykite:
 kodėl Radvanas, užuot sekęs tradiciniu
požiūriu į gamtą herojiniuose epuose, gamtos
tapatinimo su atsilikimu, tiek daug dėmesio
skiria gamtos aprašymams, taip priartėdamas
prie viduramžių įvaizdžio?
ką nauja apie Lietuvą galima sužinoti
poemoje?
 Literatūrinio rašinio
pastraipa (150-180 žodžių)
 sukurti teiginį: J. Radvano poemoje kuriamas ...
 įvardyti, kas (kokie vaizdai) padeda pristatyti
Lietuvą;
 paanalizuoti 2 įvaizdžio kūrimo elementus išsa-
miau (kaip? kodėl? kokios priežastys?);
 palyginti su viduramžių Lietuvos įvaizdžiu;
 susieti su žinomais kontekstais ir menine raiška
(ką ji suteikia poetiniam vaizdui?)
 pavartoti mokslo terminus: poemos pasakotojas,
įvaizdis, peizažas, istorinė savimonė, panegirika,
hegzametras;
 apibendrinti pastraipą.