INFORMACINĖS

TECHNOLOGIJOS
Pagrindinės IT sąvokos

2
Informacija
 Informacija – tai visuma žinių apie kokius nors faktinius
duomenis (aplinkos reiškinius, visuomenės procesus,
techninius objektus ir kt.) ir jų tarpusavio ryšius.
 Taip vadinamas ir pranešimas, perduodamas žodžiu,
raštu ar kitokiu būdu.
 Informacijos terminas naudojamas ir norint apimti visus
įmanomus faktų, įvykių, kompiuteriu pagrįstoje sistemoje
esančių sąvokų pateikimo būdus.
 Informacija hierarchijoje užima vietą tarp duomenų ir
žinių.

3
Duomenys
 Duomenys – skaičiai, struktūrinis tekstas, garsai,
vaizdai.
 Mes keičiame duomenis į informaciją, įvairiais būdais
suteikdami jiems vertę. Štai keletas būdų:
• konteksto suteikimas: žinome, kokiam tikslui duomenys
surinkti
• kategorijų suteikimas: žinome duomenų analizės elementus
ar pagrindinius komponentus
• apskaičiavimas: duomenys gali būti matematiškai ar
statistiškai analizuojami
• pataisymas: klaidos iš duomenų pašalintos
• koncentravimas: duomenys gali būti sutrumpinti

4
Žinios
 Žinios – tai nepastovus apipavidalintos
patirties, vertybių, kontekstinės informacijos
mišinys.
 Informacija – žaliava žinioms gauti, žinių
pusfabrikatis; tuo tarpu duomenys – tai
informacijos pusfabrikatis.
 Informacijos technologija (IT) – informacijos
kaupimo, laikymo, apdorojimo ir pateikimo
būdų bei priemonių visuma.

5
Informacijos matavimo vienetai (1)
 Visi kompiuteriai dirba dvejetainėje skaičiavimo sistemoje,
kurioje tėra du skaitmenys – 0 ir 1.
 Informacijos kiekis, kurį galima išreikšti 0 arba 1, laikomas
informacijos vienetu – bitu (b, angl. bit). Tai mažiausias
informacijos vienetas.
 Vieną baitą (B, angl. byte) sudaro 8 bitai. Tiek pakanka vienam
teksto simboliui užkoduoti.
 Kilobaitas (KB) atitinka 1024 baitus.
 Megabaitas (MB) lygus 1024 KB.
 Gigabaitas (GB) – 1024 MB.
 Terabaitas (TB) – 1024 GB.
6
Informacijos matavimo vienetai (2)
 Skaičiams koduoti naudojama nuo 1 iki 8
baitų.
 Teksto simboliams –1 arba 2 baitai.
 Garsams –2 baitai.
 Kiekvienam vaizdo ekrane taškui (dar
vadinamam pikseliu) – nuo 1 iki 4 baitų.

7
Failai ir aplankai
• Failu (rinkmena, byla, angl. file) vadinamas tam
tikro tipo duomenų rinkinys, turintis jam suteiktą
pavadinimą bei prievardį (plėtinį, tipą, angl. file
extension) ir laikomas išorinėje kompiuterinėje
laikmenoje.
• Failuose būna programų tekstai ir vykdymui
parengti programų kodai, tekstiniai ir skaitmeniniai
duomenys ir kt.
• Failo didumas priklauso nuo jame saugomo
duomenų rinkinio sudėtingumo bei apimties.
• Aplanku (katalogu, angl. folder) vadinama tam
tikra disko dalis, turinti savo vardą.
8
Techninė įranga
Technine įranga vadinami visi
fiziniai kompiuterio
komponentai:
• sisteminis blokas
• klaviatūra
• pelė
• standusis diskas
• diskelių įtaisas
• kompaktinių diskų įtaisas
• vaizduoklis
• ir kt.
9
Įvesties ir išvesties įtaisai
 Informacijai į kompiuterį įvesti naudojami
įtaisai vadinami įvesties įtaisais (pvz.:
klaviatūra, pelė, skaitytuvai ir kt.).
 Kompiuteriu apdorotai informacijai išvesti
naudojami įtaisai vadinami išvesties
įtaisais (pvz.: vaizduoklis, spausdintuvai,
garsiakalbiai ir kt.).

10
Kompiuteris
 Kompiuteris – įtaisas, gebantis vykdyti iš
anksto numatytų veiksmų (skaičiavimų)
seką su duomenimis ir teikti skaičiavimų
rezultatus.
 Kompiuteriai dažniausiai klasifikuojami
pagal jų našumą ir pagal tai, kiek vartotojų
vienu metu gali jais naudotis.

11
Superkompiuteriai
Superkompiuteriai – patys galingiausi informacijos
apdorojimo įrenginiai, gebantys per vieną sekundę atlikti
trilijonus operacijų, o atmintinėje laikyti milžiniškus
informacijos kiekius.
• Fizikoje – kietųjų kūnų dalelių judėjimui modeliuoti.
• Chemijoje – atomo branduolinėms reakcijoms modeliuoti.
• Astronomijoje – planetų judėjimo viena kitos atžvilgiu
tvarkaraščiams ir kt. skaičiuoti.
• Lėktuvams kurti – projektuoti, modeliuoti bandomuosius
skrydžius.
• Automobiliams projektuoti – automobilių avarinėms
situacijoms modeliuoti ir kt.
• Meteorologijos srityje – orams, uraganams, potvyniams,
vulkanų išsiveržimams prognozuoti.

12
Didieji kompiuteriai
 Didieji kompiuteriai (angl. mainframes) skirti didelės
apimties skaičiavimams ir šimtams vartotojų aptarnauti.
 Pagal skaičiavimo galimybes jie maždaug kelis šimtus
kartų nusileidžia superkompiuteriams.
 Didieji kompiuteriai dažniausiai naudojami stambių
organizacijų skaičiavimo ir informacinių sistemų
poreikiams realizuoti.

13
Minikompiuteriai,
asmeniniai kompiuteriai
 Minikompiuteriai skirti vidutinės apimties
skaičiavimams ir dešimtims vartotojų aptarnauti.
Tai tarpinė grupė tarp didžiųjų ir asmeninių
kompiuterių.
 Asmeniniai kompiuteriai skirti vienam vartotojui
aptarnauti.
Žymimi santrumpa AK
(angl. PC=Personal Computer).

14
Nešiojamieji, kišeniniai,
planšetiniai kompiuteriai
 Nešiojamieji kompiuteriai (knygiškieji, skreitiniai, portatyvieji, angl.
portable, laptop, notebook) – mažesnių matmenų AK, kurie naudoja
mažiau energijos ir todėl, maitinami akumuliatoriaus, gali dirbti keletą
valandų.
 Kišeniniai kompiuteriai (delniniai, asmeniniai informacijos tvarkikliai
angl. PDA – Personal Digital Assistant) – nešiojamuosius kompiuterius
primenantys, tačiau net kelis kartus už juos mažesni įtaisai, skirti daug
keliaujantiems žmonėms.
 Planšetiniai kompiuteriai (angl. Tablet PC) – tai kompaktiškas
kompiuteris, dažniausiai valdomas specialiu pieštuku.

15
Tinklo, žaidimų kompiuteriai
 Tinklo kompiuteriai – tai prie tinklo prijungti kompiuteriai,
kurie turi tik nedidelės talpos standųjį diską. Tokių kompiuterių
programos, prieš jas vykdant, gaunamos kompiuterių tinklu iš
kitų kompiuterių.
 Žaidimų kompiuteriai – tai kompiuteriai, sukurti
kompiuterinių žaidimų programoms vykdyti.
 Skaičiuotuvai (angl. calculator) – tai mažų matmenų
kompiuteriai, skirti paprastiems (kai kurie sudėtingesniems)
matematiniams skaičiavimams atlikti, apdorojant skaitmeninę
informaciją.

16
Paslaugų ir vartotojo darbo vietos
kompiuteriai
 Pagal paskirtį kompiuteriai skirstomi į serverius (paslaugų
kompiuterius, angl. server) ir vartotojo darbo vietos kompiuterius
(angl. Desktop PC).
 Paslaugų kompiuteriai bei programos (serveriai):
• Serveris (paslaugų kompiuteris) – kompiuteris, teikiantis
paslaugas kitiems per tinklą prie jo prisijungusiems
kompiuteriams. Turi didelę išorinę atmintinę, skirtą rinkmenų
laikymui.
• Serveris (paslaugų programa) – programa, teikianti
paslaugas kitoms kliento programoms.
 Vartotojo darbo vietos kompiuteriai – kompiuteriai, skirti dirbti
vienam vartotojui ir našesni už paprastus asmeninius
kompiuterius.
17
Techninė įranga

18
Pagrindinės asmeninio
kompiuterio dalys
 Svarbiausioji AK dalis – sisteminis
blokas, kuriame būna:
• sisteminė plokštė su joje įstatytu procesoriumi,
procesoriaus aušintuvu, darbinė (pagrindinė) atmintinė,
spartinančioji atmintinė ir kt.
• diskų įtaisai, maitinimo blokas, nedidelis garsintuvas.
 Informacijai vaizduoti ir įvesti dar reikalingi
vaizduoklis, klaviatūra ir pelė.

19
Sisteminis blokas

20
Sisteminis blokas (pagrindinė plokštė)

21
Procesorius (1)
 Tai įtaisas, kuriuo atliekamos:
• visos skaičiavimo operacijos (pavyzdžiui, skaičių
sudėtis, daugyba ir kt.)
• loginės operacijos (pavyzdžiui, dviejų skaičių
palyginimas, patikrinimas, ar prieš tai įvykdytos
skaičiavimo operacijos rezultatas teigiamas ir pan.)
• skaičiavimų valdymo operacijos (pavyzdžiui, jei
rezultatas lygus nuliui, tai skaičiuoti toliau, jei nelygus
nuliui, tai rezultatą spausdinti, ir pan.)
• duomenų mainų su pagrindine ir išorine atmintine
operacijos (pavyzdžiui, skaičiavimo rezultatų įrašymas į
diską ir pan.)

22
Procesorius (2)

Santrumpa CPU (angl. Central Processing Unit) žymi centrinį

procesorių.

23
Procesorius (3)
 Kompiuterio veikimo sparta labiausiai
priklauso nuo jo procesoriaus veikimo
spartos, matuojamos veiksmų per laiko
vienetą skaičiumi.
 Procesoriaus veikimo spartos parametras yra
procesoriaus taktinis dažnis, matuojamas
megahercais (MHz) ar gigahercais (GHz).

24
Vaizdo plokštė
 Vaizduoklyje atkuriamo vaizdo kokybė labai priklauso nuo jo
skiriamosios gebos, t.y. eilučių skaičiaus ir vaizdo elementų
skaičiaus eilutėje.
 Šių parametrų vertes lemia vaizdo plokštė.
 Vaizdo plokštės paskirtis – vaizdo formavimas ekrane, naudojant
grafinį arba tekstinį vaizdo kūrimo principą.
 SVGA, XGA – vaizdo plokščių standartas.
 Didžiausia skiriamąja geba (iki 1280x1024 vaizdo elementų ekrane)
ir plačia spalvų gama (iki 16 mln. spalvų) pasižymi SVGA vaizdo
plokštės.

25
Vertiklis (modemas) (1)
 Žodis modemas kilęs iš žodžių
moduliatorius ir demoduliatorius.
 Tai įtaisas skaitmeniniams signalams
pakeisti analoginiais, naudojamais
paprastose telefono linijose, ir gautiems
analoginiams signalams pakeisti atgal į
skaitmeninius.
 Valdo informacijos perdavimą.

26
Vertiklis (modemas) (2)
 Modemai apibūdinami informacijos perdavimo sparta.
 Informacijos perdavimo sparta matuojama bodais (1 bodas = 1
bitas per sekundę (1bps)).
 Modemai būna:
• vidiniai
• išoriniai

27
Vaizduoklis
 Vaizduoklis (monitorius, displėjus) – kompiuterio įrenginys,
turintis ekraną, skirtą tekstinei ir grafinei informacijai rodyti.
 Vaizdo kokybė vaizduoklio ekrane priklauso nuo:
• skiriamosios gebos (800x600, 1024x768 ir t.t.)
• kadrų kitimo dažnio (60Hz, 70Hz, ir daugiau) ir t.t.
 Vaizduoklio ekrano dydis (įstrižainė) matuojamas coliais (15,
17,19 ir daugiau colių).

28
Vaizduoklių tipai
 Elektrovakuuminiai – naudojantys kineskopus.
 Plokštieji (skystųjų kristalų) – naudojantys šviesos poliarizaciją.
Vaizdo kokybė priklauso nuo žiūrėjimo kampo.

29
 Jutikliniai ekranai
 Vaizduoklių ekranai, kurių paviršius
padengtas prisilietimui jautria plėvele.
 Naudojami:
• klientų informavimo
• bankinėse
• apskaitos (pvz., restoranuose)
sistemose

30
 Klaviatūra
 Klaviatūra – tai tam tikru būdu išdėstytų klavišų
rinkinys.
 Klavišus galima suskirstyti į šias grupes:
• pagrindinė klavišų grupė
• funkciniai klavišai
• skaitmenų klavišų grupė; priklausomai nuo Num
Lock būsenos, šiais klavišais valdomas žymiklis ir
vaizdas ekrane arba renkami skaitmenys
• žymeklio ir ekrano valdymo klavišai

31
Klaviatūra akliesiems

32
Lietuviškoji klaviatūra
2000 m. priimtas lietuviškos kompiuterio klaviatūros
standartas LST 1582:2000.

33
Pelė, rutulinis valdytuvas ir
liečiamasis padėkliukas
 Pelė – dažniausiai du ar tris klavišus
turintis mažas kompiuterio valdymo pultelis,
kurį stumdant ant specialaus padėklo
vaizduoklio ekrane juda žymeklis.
 Rutulinis valdytuvas – (angl. TrackBall)
tarsi apversta pelė, kurios rutulį sukame
nykščiu, kitais pirštais ar net delnu. Jo
privalumas – valdytuvas yra stacionarus ir
nereikalauja papildomos vietos ant stalo.
Liečiamasis padėkliukas reaguoja į
paspaudimus.

34
Vairalazdė
Vairalazdė – tai manipuliatorius
(angl. Joystick), kuris rankenos
palenkimą pakeičia žymeklio ar kito
simbolio judesiu.
Toks manipuliatorius skirtas
kompiuteriniams žaidimams valdyti.

35
Šviesos plunksna
 Šviesos plunksna vadinamas informacijos
įvedimo įtaisas, naudojantis šviesai jautrų
jutiklį.
 Skirtas objektui pasirinkti vaizduoklio ekrane.
 Jo paskirtis ta pati kaip ir pelės, tik objekto
nurodymo principas skiriasi: judinant pelę,
jos rutuliuko judesys transformuojamas į
žymeklio vietos ekrane pokyčius, o
naudojant šviesos plunksną tokia
transformacija nereikalinga.

36
Spausdintuvai
 Spausdintuvai – pagrindiniai
informacijos išvesties įtaisai.
 Spausdintuvų tipai:
• adatiniai
• lazeriniai
• rašaliniai
 Įvairūs spausdintuvų tipai skiriasi
spausdinimo principais, darbo sparta,
spaudinių kokybe ir kaina.

37
Braižytuvai
 Braižytuvu vadinamas įtaisas,
skirtas grafinei informacijai
(brėžiniams) išvesti ant
popieriaus.
 Jie būna būgniniai (braižymui
skirtas popierius laikomas
rulone) arba planšetiniai (braižo
ant didelio popieriaus lapo).
 

38
Skaitytuvas
Skeneris (skaitytuvas) – prietaisas, skirtas
duomenims iš lapų nuskaityti į kompiuterį, kad
vėliau, pasinaudojant tam tikromis programomis, šie
būtų atvaizduojami vaizduoklyje ir juos būtų galima
redaguoti kaip tekstus arba kaip paveikslėlius.

39
Atmintinės
 Atmintinės kompiuterio sisteminės plokštės atžvilgiu
skirstomos į vidines ir išorines, t. y. visi duomenų laikymo
įtaisai, tiesiogiai nesantys plokštėje, laikomi išoriniais
atmintinės įrenginiais, kuriuos vadinsime tiesiog
laikmenomis.
 Vidinės atmintinės pagal savo paskirtį ir veikimą
skirstomos į RAM, ROM bei spartinančiąją atmintinę.

40
Vidinės atmintinės rūšys (1)
 RAM (angl. Random Access Memory) –
laisvosios kreipties, darbinė arba
operatyvioji, kurioje duomenys ir programos
saugomi tik vykdymo metu.
 Duomenis šioje atmintinėje lengva keisti, tačiau
jie laikomi tik tol, kol tiekiama elektra. Išjungus
kompiuterį, visi duomenys joje dingsta.
 Šiuolaikiniuose asmeniniuose kompiuteriuose
darbinės atmintinės talpa – iki
256 GB.
 Vaizdo atmintinė (VRAM), skirta grafinei
informacijai apdoroti.
41
Vidinės atmintinės rūšys (2)
 ROM (angl. Read Only Memory) – pastovioji
atmintis, į kurią informacija įrašoma vieną kartą ir
išlieka visam laikui.
 Pastovioji atmintinė naudojama kompiuterio darbo
pradžioje, prieš įkeliant operacinę sistemą.
 Joje būna dar gamykloje įrašytos kompiuterio
nuostatos ir kiti jam paleisti reikalingi duomenys.

42
Vidinės atmintinės rūšys (3)
 Spartinančioji atmintinė (angl. cache)
– tai tarpininkė tarp pagrindinės
atmintinės ir procesoriaus.
 Joje laikoma aktualiausia informacija,
kurios dažniausiai prireikia procesoriui
– jis ją gauna greičiau ir dėl to
paspartėja viso kompiuterio darbas.

43
Išorinės laikmenos
 Standusis diskas
 Diskeliai
 Kompaktiniai diskai
 DVD diskai
 Magnetinės juostos
 Elektroninės laikmenos

44
Standusis diskas
 Pagrindinė AK išorinė laikmena – standusis
diskas (angl. hard disk, HDD), kuriame laikoma
kompiuteriui valdyti ir skaičiavimams atlikti
reikiama programinė įranga bei įvairūs
duomenys.
 Standžiuosiuose diskuose taikoma magnetinio
įrašo technologija.
 Šiuolaikinių AK standžiųjų diskų talpa siekia iki
5000 GB.
 Kitas svarbus šių diskų parametras –
informacijos mainų sparta. Kuo spartesnis
diskas, tuo greičiau paleidžiamos programos ir
įrašomi dokumentai.

45
Diskelis (istorija)
 Informacijai į kitą AK perkelti ar laikinai laikyti buvo
naudojamas 3,5 colio (maždaug 9 cm) skersmens
magnetinis diskelis (HD –High Density).
 Jų talpa tik 1,44 MB, jie rašomi ir skaitomi lėtai, o
patikimumas labai menkas, todėl juos išstūmė
tobulesnės laikmenos – perrašomieji kompaktiniai
diskai bei USB atmintinės – atmintukai.

46
Kompaktinis diskas
 Kompaktiniai diskai
pasižymi didele talpa (650–
700 MB) ir nedidele kaina.
 Jie žymimi santrumpa CD-
ROM, vieną kartą įrašomi ir
daug kartų skaitomi – CD-
R (angl. CD–Recordable), o
perrašomieji – CD-RW
(angl. CD–ReWritable).

Svarbi jų savybė – aukštas

informacijos saugojimo
patikimumas.

47
Universalieji vaizdadiskiai (1)
 Universaliųjų vaizdadiskių DVD (angl. Digital Video Disk
arba Digital Versatile Disk) talpa yra 4,7–18,8 GB. Tokie diskai
yra idealios laikmenos įvairialypės terpės (angl. multimedia)
rinkmenoms.
 Būna kelių DVD atmainų, pavyzdžiui:
 DVD-ROM – spausdintieji (tik skaitomi) skaitmeniniai diskai
 DVD-R, DVD+R – įrašomieji skaitmeniniai diskai (vienasluoksnio
talpa 4,7 GB, dvisluoksnio – 8,5 GB)
 DVD-RAM, DVD-RW, DVD+RW – perrašomieji skaitmeniniai
diskai
 DVD-Video – suglaudintai vaizdo informacijai skirti skaitmeniniai
diskai

48
Universalieji vaizdadiskiai(2)
 DVD žymėjime +R ir -R reiškia skirtingas optinio įrašo
technologijas. Seniau pagaminta kompiuterinė bei buitinė
technika sparčiau skaito +R diskus. Kai duomenys
rašomi ne vienu, o dviem sluoksniais, prie DVD
žymėjimo pridedama santrumpa DL. Dvisluoksnio disko
paviršiaus spalva dažniausiai auksinė.
 Duomenys kompaktiniuose diskuose bei DVD turėtų
išlikti keliasdešimt metų, tačiau šie diskai neatsparūs
tiesioginei saulės ar liuminescencinių bei taupiųjų
elektros lempučių šviesai.

49
Magnetinės juostos
 Magnetinės juostos – vienas iš seniausių informacijos
kaupiklių. Pastaraisiais metais sukurtos magnetinių įrašų
technologijos ir magnetinių juostų įrenginiai atgaivino
magnetines juostas, kurias daugelis buvo bepradedą
pamiršti.
 Šiuolaikiniai magnetinių juostų įrenginiai pasižymi ypač
didele talpa (siekiančia iki 1 TB vienoje kasetėje), aukštu
patikimumu ir labai žema santykine kaina.
 Magnetinės juostos dažniausiai naudojamos įmonėse
atsarginėms duomenų kopijoms daryti.
 Šie įtaisai vadinami juostiniais kaupikliais.

50
USB raktai (atmintukai)
 Plačiai naudojamos įvairios talpos ir
konstrukcijos elektroninės laikmenos
– USB atmintinės (ar atmintukai,
angl. pen drive, USB key, flash
memory key, memory stick, ir t. t.),
jungiamos prie kompiuterio USB
prievado.
 Jų talpa – nuo 128 MB iki 256 GB.
 Tai ypač patogios ir patikimos
laikmenos.

51
Laikmenų ženklinimas
 Beveik visos perrašomos laikmenos (pavyzdžiui, standieji diskai,
atmintukai) turi būti iš anksto paruošti informacijai laikyti. Tai
daroma jas ženklinant (formatuojant).
 Ženklinant laikmena programiškai dalijama į takelius, o takeliai – į
sektorius. Sektoriai sunumeruojami, tada laikmenoje sukuriama
rinkmenų išsidėstymo lentelė ir pagrindinis aplankas.
 Suženklinus laikmeną prarandama ten buvusi informacija, kurios
paskui standartinėmis operacinės sistemos priemonėmis atkurti
negalima.

52
Kompiuterio našumas
 Bendras kompiuterio našumas, be abejo, priklauso nuo jo sudedamųjų
dalių galimybių.
 Didžiausią įtaką našumui turi:
• procesorius (svarbus jo taktinis dažnis, branduolių skaičius,
magistralės plotis, nuo gamintojo priklausanti vidinė procesoriaus
sandara)
• spartinančiosios atmintinės talpa
 Taip pat svarbi darbinės atmintinės sparta ir talpa – kuo daugiau
veikiančių programų bei duomenų į ją telpa, tuo mažiau laiko gaištama
netelpantiems duomenims laikinai saugoti standžiajame kompiuterio
diske.
 Kompiuterio našumas priklauso netgi nuo įtaisytų standžiųjų diskų
veikimo spartos. Kuo sparčiau skaitomi ar rašomi duomenys, tuo
sparčiau veikia ir kompiuteris.

53
Programinė įranga

54
Programinės įrangos rūšys (1)
 Sisteminė programinė įranga atlieka bendruosius
kompiuterio valdymo, duomenų įvedimo, išvedimo,
kodavimo ir kitus veiksmus, palaiko ryšį su kompiuterio
vartotoju, tarpusavyje susieja kompiuterio įrenginius.
 Operacinė sistema – tai specialiųjų programų rinkinys,
skirtas bendriesiems kompiuterio valdymo uždaviniams
spręsti.
 Operacinė sistema kontroliuoja kompiuterio įtaisų darbą
padeda tvarkyti atmintinėje laikomus duomenis,
organizuoja kompiuteryje įvairius informacinius procesus,
palaiko ryšį su vartotoju.

55
Programinės įrangos rūšys (2)
 Operacinės sistemos parengiamos darbui ir
paleidžiamos automatiškai, kai įjungiamas kompiuteris.
 Labiausiai paplitusios Europoje yra Microsoft Windows,
Linux ir Unix genčių operacinės sistemos.
 JAV yra daug kitokios konstrukcijos kompiuterių – Apple
Macintosh, kuriuose naudojama Mac OS operacinė
sistema.

56
Taikomoji programinė įranga
 Taikomąja programine įranga vadinamos programos,
skirtos konkretiems uždaviniams spręsti.
 Pagrindinės technologijos:
• tekstinių dokumentų rengimo ir tvarkymo
• lentelių su skaičiuojamais elementais
• didelių duomenų rinkinių tvarkymo ir ataskaitų
rengimo
• kompiuterio ryšio paslaugų
 Pagalbinės arba paslaugų programos (angl. utilities) –
tai operacinės sistemos funkcijas papildančios
programos.

57
Tekstų rengyklės
 Dokumentams rengti skirtos programos vadinamos tekstų
rengyklėmis.
 Pavyzdžiui:
• WordPad – Windows sudėtyje
• MS Word, kuri yra kiekvienoje MS Office paketo versijoje
• Word Perfect – Corell Office sudėtyje
• Word Pro – Lotus Smart Suite sistemos sudėtyje
• Write – Open Office sudėtyje
• Specialių tekstų redagavimui skirtos programos

58
Skaičiuoklės
 Skaičiuoklės (elektroninės lentelės, angl. spreadsheets) – viena plačiausiai
naudojamų skaitmeninių duomenų apdorojimo priemonių.
 Pavyzdžiui:
• viena pirmųjų – Multiplan
• MS Excel – MS Office sudėtyje
• Calc – Open Office sudėtyje
• Lotus1 2 3 – Lotus SmartSuite sudėtyje
• QuatroPro – Corell Office sudėtyje, buvo labai populiari MS-DOS
aplinkoje

59
Duomenų bazių valdymo
sistemos
 Ryšiams tarp duomenų nustatyti dažniausiai naudojamas taip
vadinamas reliacinis duomenų modelis, kai duomenys
pateikiami lentelėse.
 Pavyzdžiui:
• MS Access – MS Office sudėtyje
• Paradox – Corell Office sudėtyje
• Adabas 12 – Open Office sudėtyje
• MS SQL Server, Oracle, Sybase, Informix – skirtos
tarnybinėms stotims

60
Pateiktys
 Pateikčių (prezentacijų) ruošimo sistemos – skirtos ruošti
įvairias prezentacijas.
 Pavyzdžiui:
• Power Point – MS Office sudėtyje
• Lotus Freelance Graphics – Lotus Smart Suite
sudėtyje
• Impress – Open Office sudėtyje

61
Grafinė vartotojo sąsaja
 Grafinė vartotojo sąsaja (GUI, angl. Graphical User Interface) –
sąsaja, kurioje dialogas su programa vyksta ne tik komandinės eilutės
(teksto) pagalba, bet ir grafinių objektų pagalba.
 Grafinė vartotojo sąsaja ne tik estetiškai įdomesnė bei patrauklesnė,
bet ir:
• patogia ir vaizdžia forma pateikia programos pranešimus
• sudaro sąlygas sparčiai įvesti įvairius duomenis
• leidžia keisti lango matmenis ir vietą ekrane
• sudaro galimybes daugelį veiksmų inicijuoti pele
• vienu metu galima vykdyti kelias programas

62
Grupinio darbo sistemos
 Grupinio darbo sistemos skirtos įstaigos darbuotojams dirbti kartu ir
efektyviai naudotis visa turima informacija.
Tokių sistemų pagrindą sudaro:
• elektroninis paštas
• konferencijų rengimo priemonės
• skelbimo lentos
• kalendorinio planavimo sistemos
• kolektyviai tvarkomų dokumentų srautų valdymo priemonės
 Pavyzdžiui:
• Lotus Notes
• Novell GroupWise
• MS Exchange

63
Integruota (suderinta) programinė
įranga
 Integruota programinė įranga. Tai taikomųjų programų
paketas, kuriame yra keletas modulių, įgalinančių atlikti
įvairius darbus. Tokie paketai pasižymi tuo, kad juose:
• naudojama vieno tipo vartotojo sąsaja
• sudaryta galimybė paprastai perduoti duomenis iš vieno
modulio į kitą
• naudojama vienoda bendrosios paskirties užduočių
vykdymo metodika
• naudojamos priemonės dirbti internete
 Integruotas programinis paketas Microsoft Office, Open Office
ir kt.

64
Sistemų kūrimas (1)
 Visos kompiuterinės sistemos ir programos kuriamos tokiais
etapais:
• Tyrimo ir analizės etapas: analizuojamas iškeltas
uždavinys ir formuluojami reikalavimai bei pagrindinės
būsimos programinės įrangos charakteristikos
• Uždavinio specifikavimas: nustatomi ir apibrėžiami
pradiniai programų duomenys, jų darbo rezultatai bei
tarpusavio ryšys. Įvertinamas galimas kuriamos sistemos
ryšys su kita programine įranga
• Programinės įrangos projektavimas: uždavinys skaidomas
į dalinius uždavinius, išskiriant tarpusavyje sąveikaujančius
programinius modulius. Po to kuriami kiekvieno modulio
programos algoritmai ir atitinkamos duomenų struktūros

65
Sistemų kūrimas (2)
 Programų kodavimas: projektas užrašomas pasirinkta
programavimo kalba
 Programų testavimas: programos yra tikrinamos ir
derinamos
 Programinės įrangos priežiūra: kai programinė
įranga jau sukurta ir perduota vartotojams, ji toliau
prižiūrima, taisomos pastebėtos klaidos ir atliekami
keitimai

66
 Kompiuteriniai tinklai (1)
 Kompiuterių tinklas – tarpusavyje ryšio linijomis sujungti
kompiuteriai, galintys keistis esama informacija. 
• Serveris – tarnybinės stoties kompiuteris arba kompiuterio
programa, aptarnaujanti kitus kompiuterius arba jų programas-
klientus pagal atitinkamas užklausas.
 Pagal ryšių organizavimo priemones ir darbo principus skiriami šie
kompiuterių tinklų tipai:
• vietinis (lokalusis) kompiuterių tinklas (angl. Local Area
Network – LAN)
• visuotinis (globalusis) kompiuterių tinklas (angl. Wide Area
Network – WAN)

67
Kompiuteriniai tinklai (2)
 Vietinis kompiuterių tinklas – tai kompiuterių tinklas, dažniausiai
jungiantis vienos įstaigos ar atskiro padalinio kompiuterius bei jų
išorinius įrenginius, kurie išdėstyti ribotoje teritorijoje – viename
pastate arba šalia esančiuose pastatuose.
 Toks tinklas sudaro sąlygas dalytis bendrais ištekliais:
• laikmenomis
• spausdintuvais
• procesoriais
• bendrais dokumentais ir grupiniam darbui skirtomis
programomis

68
Kompiuteriniai tinklai (3)
 Platusis tinklas (angl. Wide area network, WAN) yra
vietinių tinklų junginys, paprastai esantis tam tikroje
teritorijoje. Šie tinklai sujungiami įvairiomis ryšio linijomis.
(Pavyzdžiui: valstybinių institucijų kompiuterių tinklas
VIKT ar akademinių ir švietimo įstaigų tinklas LITNET).
 Pats didžiausias tinklas yra internetas – tai pasaulinis
visų tinklų junginys.

69
Internetas
 Internetas – pasaulio kompiuterių tinklų sistema,
kuri leidžia naudoti kompiuterį informacijos paieškai
ir tiesiogiai bendrauti su bet kuriuo to tinklo
vartotoju.
 Intranetas (vidinis tinklynas) yra mažesnė, uždara
(pavyzdžiui, organizacijos prasme) interneto versija,
kurį pasiekia tik registruoti intraneto tinklo vartotojai.
 Ekstranetas – tai intraneto variantas, kuriame vidinį
įstaigos tinklą gali pasiekti ir registruoti išorės
vartotojai.

70
Kompiuteriniai tinklai (4)
 Laidiniai ryšiai
• Ilgą laiką laidiniuose ryšiuose buvo naudojami metaliniai,
dažniausiai variniai kabeliai.
• Augant telefonizacijos tempams tenka kloti naujus kabelius bei
kurti naujas informacijos perdavimo sistemas.
• Tobulėjant technikai atsirado galimybė telefono ryšių linijomis
perduoti ne tik garsinę, bet ir skaitmeninę bei vaizdinę
informaciją.
• Didėjančiam informacijos kiekiui perduoti vis dažniau naudojami
modernūs optiniai kabeliai – šviesolaidžiai.
 Bevieliai ryšiai

71
Kompiuteriniai tinklai (5)

Svarbus ryšio linijos parametras – informacijos

perdavimo sparta, matuojama per sekundę perduotų
bitų skaičiumi (bodais arba bitais/s – bs, kilobitais/s –
Kbs).

72
Kompiuteriniai tinklai (6)
Telefono tinklai kompiuterijoje
 Viešasis telefono tinklas naudotas ankstesnėse viešosiose telefono
sistemose. Kitaip toks tinklas dar vadinamas bendruoju
perjungiamuoju telefono tinklu (angl. Public Switched Telephone
Network , PSTN).
 Viešasis perjungiamasis duomenų tinklas (angl. Packet Switched
Data Network – PSDN) remiasi paketų perjungimo technologija, kai
ilgas pranešimas skaidomas į fiksuoto ilgio paketus. Kiekvienas
paketas gali būti siunčiamas kitu keliu.
 Skaitmeninis visuminių paslaugų tinklas (angl. Integrated
Services Digital Network , ISDN) skirtas garsui, vaizdui ir tekstui
perduoti. Jo perdavimo sparta didžiausia 64 arba 128 KB per
sekundę. Šiame tinkle pereinama prie skaitmeninių ryšio linijų.

73
Kompiuteriniai tinklai (7)
Telefono tinklai kompiuterijoje
 Skaitmeninė abonento linija (angl. Digital Subscriber Line, DSL) – tai
technologija, kuri leidžia fiksuoto ryšio laidus vienu metu naudoti tiek
balso perdavimui, tiek duomenų siuntimui ir priėmimui.
 Asimetrinė skaitmeninė abonento linija (angl. Asymetric Digital
Subscriber Line, ADSL) – tai technologijos rūšis, grįsta nevienodo
duomenų greičio (asimetrijos) principu: duomenys naudojant ADSL
išsiunčiami kelis kartus lėčiau nei priimami. Šio tinklu duomenis galima
perduoti netgi 2 Mb/s sparta. Tam reikia turėti ADSL modemą.
 Mobilusis ryšys – GPS, GPRS.

74
Teledarbas
 Teledarbas – tai darbo forma, kai darbuotojas atlieka užduotis
būdamas namuose ir tam naudodamas telekomunikacijos
priemones.
• Privalumai:
• galimybė laisvai tvarkyti darbo laiką

• daugiau galimybių susitelkti vienos užduoties vykdymui

• mažesni reikalavimai bendrovės darbo vietų plotui

• galimybė dirbti namuose

• Trūkumai:
• žmogiškųjų kontaktų ribotumas

• daugelyje sričių labai svarbus betarpiškas bendravimas

• menkas komandinio darbo pritaikymas

75
Elektroninė prekyba
 Elektroninė prekyba – leidžia prekes įsigyti internete.
 Elektroninės prekybos privalumai: paslauga veikia 7 dienas per
savaitę, 24 valandas per parą, platesnis prekių asortimentas,
mažesnės kainos, detalus kiekvienos prekės aprašymas, lengviau
palyginti prekes.
 Elektroninės prekybos trūkumai: atsiranda galimybė pavogti
kreditinės kortelės numerį, iškyla pasitikėjimo pardavėjais
klausimas, neaišku, kaip realiai veikia netinkamų prekių
grąžinimas (įsitikinkite svetainėje prieš perkant), neaiški prekių
pristatymo į kitą šalį galimybė (muitai, kvotos ir pan.), nėra
žmogiškojo ryšio.
76
Informacijos sauga ir teisė

77
Pagrindiniai informacijos saugos
aspektai (1)
 Informacijos apsauga apima du skirtingus dalykus:
• kaip apsaugoti informaciją nuo klaidų ir jos iškraipymo
ar praradimo kompiuterio techninės įrangos gedimų
atveju
• kaip apsaugoti informaciją nuo nesankcionuoto jos
naudojimo arba piktavališko jos iškraipymo ar
sunaikinimo
 Apsaugoti informaciją nuo kompiuteriu dirbančio asmens
daromų klaidų – nelengvas uždavinys, nes sunku numatyti
visas ar bent daugumą situacijų, kuriose vartotojas gali
atlikti neteisingus veiksmus, sukeliančius skaudžius
padarinius.
78
Pagrindiniai informacijos saugos
aspektai (2)
 Būtina turėti atsargines arba rezervines
svarbių rinkmenų kopijas. Dėl to rinkmenos
kopijuojamos į išorines informacijos
laikmenas.
 Ypač tai būtina daryti paslaugų
kompiuteriuose (serveriuose) saugomai
informacijai, nes čia laikoma visiems tinkle
dirbantiems vartotojams reikalinga
informacija.

79
Pagrindiniai informacijos saugos
aspektai (3)
 Kompiuteriai maitinami iš kintamosios srovės tinklo,
kurio įtampa – 220 V. Kompiuterį gali veikti įvairūs
elektros tinkle pasireiškiantys neigiami reiškiniai:
• trumpalaikiai impulsiniai viršįtampiai – dėl žaibavimo ir kt.
• įtampos padidėjimas daugiau nei +10% dėl tinkle atsiradusių
trikdžių (trunkantys sekundės dalis)
• trumpalaikis (trunkantis sekundės dalis) įtampos krytis arba
jos ilgalaikis sumažėjimas daugiau nei -15% dėl tinkle
atsiradusios papildomos didelės galios apkrovos
• maitinimo įtampos dažnio nuokrypis daugiau nei ±1%
• maitinimo įtampos formos iškreipiai

80
Pagrindiniai informacijos saugos
aspektai (4)
 Šių reiškinių poveikis gali būti įvairus: gali sutrikti
programos darbas, sistema startuoti iš naujo ar netgi kai
kurie jos įtaisai gali sutrikti.
 Dažniausiai naudojamas būdas apsaugoti kompiuterius
nuo tokių nelaimių – įsigyti nepertraukiamo maitinimo
šaltinį (angl. Uninterruptible Power System, UPS) su
automatine apsauga nuo įtampos šuolių. Tokie maitinimo
šaltiniai turi ne tik įėjimo įtampos lygintuvą, bet ir
akumuliatorių.
 Dingus įtampai, šie įrenginiai teikia energiją iš baterijų. Per
tą laiką galima įrašyti nepabaigtą darbą ir saugiai išjungti
kompiuterį.
 Kai maitinimo įtampa grįžta į reikiamas ribas, kompiuteris
toliau maitinamas iš tinklo, o akumuliatoriaus įkrova
atkuriama. 81
Kompiuteriniai virusai
 Įvairios kenkėjiškos kompiuterinės programos,
sutrikdančios kompiuterio veikimą ar trukdančios dirbti,
vadinamos kompiuteriniais virusais.
 Programuotojo požiūriu virusas – tai kompiuterinis kodas,
kuris savo plėtimusi turi pažeisti (infekuoti) kurią nors
programą.
 Paprastai kompiuterinis virusas infekuoja kitas
programas, įjungdamas į jas programos – viruso kodą.
Virusas dauginasi ir, prisijungęs prie programų ar kitų failų
bei ten „pasislėpęs“, „keliauja“ nuo vieno kompiuterio prie
kito. Virusai kuriami (programuojami), siekiant atlikti
įvairius kenkėjiškus veiksmus: trinti standžiojo disko
informaciją, keisti ar naikinti tam tikrus failus ir pan.

82
Virusai (1)
Kompiuteriniai virusai būna įvairių rūšių:
Tikrieji virusai – tai programos, kurios būna prijungtos
prie tam tikro tipo kompiuterio dokumentų.
 Atvėrus užkrėstą dokumentą, pradeda veikti jame esantis
virusas, kuris ne tik užkrečia kitus dokumentus, bet ir gali
pakeisti bei sugadinti juose esančią informaciją ar smarkiai
sutrikdyti kompiuterio veikimą.
Šie virusai dažniausiai plinta kopijuojant užkrėstus
dokumentus.

83
Virusai (2)
 Kirminai – tai elektroniniu paštu ar bendravimo kanalais
plintančios ir labai sparčiai besikopijuojančios programos,
kurios bemat užima kompiuterio darbinę atmintinę ir
paplinta po visą kompiuterių tinklą.
 Kirminai dokumentų kompiuteryje neužkrečia, bet
sutrikdo kompiuterio ir tinklų veikimą. Kirminai
dažniausiai būna pridėti prie elektroninių laiškų ir
paleidžiami atvėrus laiško priedą.

84
Virusai (3)
 Trojos arkliai. Taip vadinamos kompiuterinės programos,
paslėptos kitose, esą naudingose, programose.
 Trojos arkliai patys neplinta, tačiau naudojasi interneto
vartotojų smalsumu ir patiklumu. Parsisiuntus ir paleidus
kokią nors tarsi naudingą programą, pradeda veikti ir joje
glūdintis virusas.
 Trojos arklys dažniausiai kompiuterį padaro prieinamą
visiems ar tik konkretiems interneto įsilaužėliams. Tuomet šie
įsilaužėliai gali įsibrauti į kompiuterį, gauti jame saugomus
duomenis, netgi valdyti kompiuterį ir juo pasinaudoti atakoms
prieš kitus kompiuterius.

85
Virusai (4)
 Makrovirusai. Šie virusai užkrečia įvairiomis raštinės
programomis sukurtus dokumentus, pavyzdžiui, beveik visus
Microsoft Office programų dokumentus.
 Jei atveriant apkrėstą dokumentą programoje būna
neuždraustas makrokomandų vykdymas, tada virusas
kopijuojamas į kitus atvertus dokumentus bei dokumentų
šablonus. Per šablonus užkrečiami visi naujai kuriami
dokumentai.
 Interneto svetainėse gali būti žalingų Java, JavaScript bei
ActiveX programėlių. Pakanka aplankyti tokią svetainę, ir
programa parsiunčiama į kompiuterį bei pradeda jame veikti.

86
Virusai (5)
 Savotiškais virusais laikomi ir apgaulingi laiškai (angl.
hoax), kurių autoriai, pavyzdžiui, siunčia „laimingus“
laiškus, praneša apie tariamus kompiuterinius virusus,
prašo pagalbos ar pan. ir skatina šiuos laiškus persiųsti
visiems pažįstamiems.
 Tokie laiškai kompiuteriui žalos nedaro, tačiau
nereikalingas jų siuntinėjimas apkrauna pašto sistemas.
Gavę tokių laiškų, jų nepersiųskite, bet iškart
pašalinkite.

87
Virusai (6)
Virusai, užkrėtę sistemą, gali jai pakenkti įvairiai:
• sumažinti sistemos darbo greitį
• neleisti atlikti kai kurias operacijas (pavyzdžiui, įkelti sistemą)
• nepastebimai modifikuoti duomenis (pavyzdžiui, sukeisti skaičius
vietomis)
• ištrinti kai kuriuos failus
• sunaikinti failų sistemą
• modifikuoti failų sistemos duomenis (pavyzdžiui, katalogus, failų
išdėstymo lenteles)
• fiziškai sugadinti kai kuriuos įrenginius (pavyzdžiui, nuolat rašant į
tą patį disko takelį, nusitrina magnetinės medžiagos sluoksnis)

88
 Specializuotos kovos su
virusais priemonės
 Techninė ir programinė antivirusinė įranga:
• Techninė antivirusinė įranga – tai specialios
mikroschemos, kurios perima sistemos valdymą pradinės
įkelties metu, patikrina kiekvieno disko kelties sektorių ir
neleidžia įsibrauti diskuose buvusiems virusams.
• Programinė antivirusinė įranga – populiariausia kovos su
virusais priemonė. Antivirusinių programų sistemos
pasirenkamos atsižvelgiant į jų privalumus ir trūkumus, taip
pat ir į vartotojo darbo aplinką (kompiuterio ir operacinės
sistemos tipą, ryšį su kompiuterių tinklu).

89
Antivirusinės programos
 Sukurta labai daug įvairių antivirusinių programų:
Norton Antivirus, Avira, AVG, F-Prot, PC-CilIin, McAfee,
NAV, DrWeb ir kt.
 Kiekvieną dieną internete atsiranda vis naujų virusų, todėl:
• būtina nuolat atnaujinti turimas antivirusines programas
• visas įrašomas į kompiuterį bylas, gautus laiškus tikrinti
antivirusine programa

90
Apsauga nuo šnipinėjimo
programų (1)
 Labai panašios į Trojos arklius yra įvairios šnipinėjimo
programos (angl. Spyware, Adware), kurios seka kompiuterio
vartotojo elgesį ir šiuos duomenis išsiunčia internetu. Visa tai
yra daroma vartotojui nežinant ir be jo sutikimo.
 Daugelį šnipinėjimo programų parsisiunčiate ir įdiegiate
kompiuteryje patys, susivilioję jų žadamomis galimybėmis.
Daugelis interneto naršyklių ir e. pašto programų priedų-šnipų
palengvina informacijos paiešką ar papuošia e. laiškus
įvairiais paveikslėliais. Todėl nepasitikėkite įvairiose
svetainėse siūlomomis, esą naudingomis, programomis ir jas
siųskitės tik iš patikimų šaltinių.

91
Apsauga nuo šnipinėjimo
programų (2)
Populiariausios kovos su šnipinėjančia programine
įranga programos yra Lavasoft Ad-Aware SE
(www.lavasoft.de) bei Spybot – Search & Destroy
(http://www.safer-networking.org). Jos yra
nemokamos.

92
Aplinkosauga (1)
 Pradėjus naudotis kompiuteriais, pasaulyje žymiai padidėjo
sunaudojamo popieriaus kiekis.
 Labai didelę įtaką popieriaus sunaudojimui turi interneto
plėtra, o tiksliau – žiniatinklyje esančios informacijos
spausdinimas.
 Kai popieriaus pramonė naudoja ne naujas žaliavas, o
perdirba antrinį popierių, išsaugomi miškai ir mažiau teršiama
atmosfera, tausojami energijos šaltiniai.
 Dar viena kompiuterinių atliekų rūšis – naudotos spausdintuvų
dažų miltelių ar rašalo kasetės.
 Lietuvoje naudotos spausdintuvų kasetės superkamos
simbolinėmis kainomis ir/arba naujai pripildomos, arba
grąžinamos perdirbti.
93
Aplinkosauga (2)
 Kompiuterių plėtra taip pat didina elektros energijos
suvartojimą.
 Vienas kompiuteris vartoja energijos maždaug kaip 100–200
vatų elektros lemputė – pusė to kiekio tenka vaizduokliui su
elektrovakuuminiu ekranu.
 Visi šiuolaikiniai vaizduokliai turi energijos taupymo
galimybę ir automatiškai išsijungia, kai kompiuteris juose
nieko nevaizduoja.
 Daugelyje operacinių sistemų taikomos energiją taupančios
veiksenos, įsijungiančios ilgesnį laiką nesinaudojant
kompiuteriu (Hibernate bei StandBy).
 Spausdintuvai taip pat aprūpinti energiją tausojančia
automatika.
94
Autorių teisės (1)
 Lietuvoje autorių teises gina Lietuvos
Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių
įstatymas.
 Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 1999 m.
gegužės 18 d. (Nr. VIII-1185). Paskutinis
įstatymo pakeitimas buvo 2003 m.

95
Autorių teisės (2)
 Asmuo, teisėtai įsigijęs kompiuterio programą, turi
teisę be autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto
leidimo pasidaryti vieną tos programos kopiją ar
adaptuoti programą, jei tokia kopija ar programos
adaptavimas būtini tam, kad:
• galima būtų naudotis šia kompiuterio programa
pagal paskirtį, kuriai kompiuterio programa buvo
įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą
• galima būtų atgaminti teisėtai įsigytą kompiuterio
programos kopiją, jeigu ji yra prarasta, sunaikinta
ar tapo netinkama naudoti

96
Autorių turtinės teisės
 Autoriaus turtinės teisės galioja visą
autoriaus gyvenimą ir 70 metų po
autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto
viešo paskelbimo datos.

97
Programinės įrangos rūšys
 Visą programinę įrangą pagal jos platinimo ir
įsigijimo taisykles galima skirstyti į tokias
pagrindines grupes:
• komercine programine įranga vadinamos programos, kurios
platinamos už atlyginimą
• laikinai nemokama programine įranga (shareware) vadinama
laisvai platinama programinė įranga, kurią per nustatytą laiką
išbandžius galima įsigyti už nedidelį atlyginimą
• nemokama programine įranga (freeware) vadinamos
programos, kurias paprastai sukuria programuotojai entuziastai
ir be jokio atlyginimo platina internetu. Šias programas naudoti
galima laisvai, tačiau jų parduoti negalima
98
Licencija
 Dauguma komercinių programų parduodamos pagal tam tikrą
licenciją. Licencija nustato tokius dalykus:
• kompiuterių, kuriuose gali būti įdiegta įsigytoji programa, skaičių
• vartotojų skaičių
 Pagal licenciją asmeninio kompiuterio naudotojas dažniausiai gali tą
programą vykdyti tik savo kompiuteryje ir pasidaryti atsarginę
programos kopiją.
 Kai kurios licencijos leidžia vartotojui turėti kelias programos kopijas
skirtinguose kompiuteriuose su sąlyga, kad ši programa vienu metu
nebus vykdoma skirtinguose kompiuteriuose.

99
Neteisėtas programų
panaudojimas
 Vienos licencijuotos kopijos naudojimas diegiant
programą daugelyje kompiuterių.
 Kopijų darymas turint tikslą jas platinti.
 Akademinės arba kitokių riboto panaudojimo
licencijų įsigijimas, kai programos naudojamos
komerciniais tikslais.

100
Piratavimas internete
 Kadangi programų kopijų darymas yra techniškai
nesudėtingas ir pigus veiksmas, tuo
piktnaudžiaujama ir naudojamasi būsimų pirkėjų
neišprusimu.
 Klastočių požymiai: skelbimai internete apie
išpardavimus, ypatingai žema kaina, nėra
sertifikatų ir pan.

101
Duomenų apsaugos įstatymas (1)
 Kai kalbama apie duomenų apsaugą (angl. data protection)
teisės aspektu, tai duomenų apsauga suprantama kaip
užtikrinimas, kad su kiekvienu asmeniu susiję duomenys turi
būti apdorojami, laikantis teisės principų, kurie buvo
suformuluoti šalies Duomenų apsaugos akte.
 Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės
apsaugos įstatymas buvo priimtas 1996 m. birželio 11 d. (Nr.
I-1374), o pataisytas bei papildytas 2004 m.
 Nuo 2018 m. gegužės 25 d. pakeistas Lietuvos
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos
įstatymas ir taikomas Bendrasis duomenų apsaugos
reglamentas
 Šis įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius renkant,
kaupiant, apdorojant, saugant, naudojant ir teikiant duomenis
apie fizinius asmenis informacinėms sistemoms arba kitokiam
su tuo susijusiam arba galimam susieti duomenų tvarkymui. 102
Duomenų apsaugos įstatymas (2)
 Įstatymo tikslas – nustatyti duomenų subjektų teises ir šių
teisių apsaugos tvarką, teisių į duomenis bei duomenų
apsaugos garantijas tvarkant asmens duomenis
informacinėse sistemose.
 Šis įstatymas saugo asmens duomenis, tarp jų ir ypatingus
asmens duomenis, kurių tvarkymas ar teikimas gali padaryti
žalos pačiam duomenų subjektui ar su juo susijusiems
asmenims.
 Asmens duomenų teisinė apsauga galioja visą fizinio asmens
gyvenimą, o jam mirus – 75 metus po paskutiniojo įrašo
padarymo metų.

103
Darbo vietos ergonomika
 Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama sveikatos problemoms ir
profesinių susirgimų prevencijai. Laikoma, kad visų rūšių apkrovos
sumažinimui dirbančiojo kompiuterio aplinkoje būtina:
• ergonomiškai suprojektuota kompiuterizuotoji darbo vieta
• kokybiška įranga darbo vietoje
• sveiko darbo su kompiuteriu įgūdžiai
 Įvertinus visus kompiuterių naudojimo aspektus, reikia nagrinėti galimą
neigiamą kompiuterio įtaką vartotojui ir pasistengti ją minimizuoti iki
nekenksmingo poveikio žmogui ir aplinkai.

104
Elektromagnetinė spinduliuotė (1)
 Elektromagnetinės spinduliuotės įtaka žmogaus sveikatai
labiau susidomėta aštuntajame dešimtmetyje, kai darbo
vietoje pradėjo gausėti įvairios elektroninės įrangos.
 Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir naują terminą
elektrosmogas.
 Šis terminas vartojamas apibrėžti elektromagnetinius laukus,
kuriuos aplinkoje sukelia aukštos įtampos elektros perdavimo
linijos, elektrifikuoti geležinkeliai, žemos įtampos elektros
tinklai, televizijos ir radijo aparatai, kompiuteriai, mobilieji
telefonai.

105
Elektromagnetinė spinduliuotė (2)
 Vaizduokliai, kaip ir kiti elektriniai prietaisai, spinduliuoja
įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus.
 Elektromagnetinius laukus sukelia ir išoriniai kompiuterio
įrenginiai – magnetiniai diskai, nepertraukiamojo maitinimo
šaltiniai. Šių įtaisų sukeliami laukai gali būti net 10 kartų
stipresni už monitorių spinduliuojamus laukus. Tuo pačiu
pasižymi ir spausdintuvai.
 Kompiuterizuotoje darbo vietoje, kurioje gali būti įrengti ir kiti
šiuolaikiniam biurui reikalingi organizacinės technikos
įrenginiai, elektromagnetinių laukų šaltiniais gali būti praktiškai
visi šie (kompiuterio ir organizacinės technikos) įrenginiai, be
to, vaizduokliai paprastai nėra pagrindinis rūpesčio objektas.

106
Elektromagnetinė spinduliuotė (3)
 Elektromagnetinė spinduliuotė kompiuterizuotoje darbo
vietoje bus mažiausia, jei:
• naudojama kokybiška kompiuterinė įranga
• darbo aplinkoje įrengiama kokybiška organizacinė
technika, o rečiau naudojama įranga iškeliama už
darbo vietos ribų
• tinkamai sutvarkyta darbo vieta
• darbo vietoje dirba spinduliuotės problemą
išmanantys darbuotojai

107
Elektromagnetinė spinduliuotė (4)
 Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės ir elektrostatinio
lauko šaltiniai – vaizduoklis ir sisteminis blokas – darbo vietos
ribose turi būti nutolinti nuo vartotojo taip, kad tai netrukdytų
normaliam jo darbui.
 Vaizduoklių parametrus normuoja TCO-99 standartas.
 Vartotojas turi būti toliausiai nuo tinklo kištukinių lizdų ir
maitinimo laidų. Nerekomenduojama naudoti ilgintuvus ir
kilnojamuosius tinklo filtrus.
 Būtina laikytis visų elektrosaugos reikalavimų ir taisyklingai bei
su įnulinimais įrengti kompiuterių maitinimo tinklą.

108
Elektromagnetinė spinduliuotė (5)
 Pagrindiniai reikalavimai darbo vietos organizavimui – darbo ir poilsio
režimui, darbo aplinkai, vaizduoklio ir darbuotojo sąveikai – yra išdėstyti
Lietuvos higienos normoje HN 32:2004.
 Būtina pabrėžti, kad nei tvarkingas vaizduoklis, nei kokybiškai
organizuota kompiuterizuota darbo vieta negali visiškai panaikinti
rizikos faktoriaus dirbančiojo sveikatai.
 Būtina sąlyga, kad kiekvienas darbuotojas būtų supažindintas su
higieniniais darbo kompiuterizuotoje darbo vietoje reikalavimais ir jų
laikytųsi.
 Būtina laikytis darbo ir poilsio režimo – daryti pertraukas, atlikti
rekomenduojamus specialius akių ir kitokius fizinius pratimus.

109
Darbo vietos ergonomika
 Kompiuterizuotą
darbo vietą
rekomenduojama
organizuoti pagal
paveiksle parodytą
schemą. Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad
jungimo į tinklą vieta
būtų kuo toliau nuo
dirbančiojo.
 1 – klaviatūra
 2 – sisteminis blokas
 3 – vaizduoklis
 4 – spausdintuvas
 5 – apšvietimo lempa
 6 – telefonas-faksas
 7 – kėdė
110