Individualioji

z nusikaltimų prevencija.
Taikymo problemos.
z
Nusikaltimų prevencija – kas tai?

 Socialinė veikla užkertanti kelią nusikalsti linkusiems asmenims.

 Tikslas - siekti teigiamų socialinių pokyčių.
 Dvi grupės: jau nusikaltę asmenys ir asmenys potencialiai linkę į
nusikalstamumą
 Nusikaltimų prevencijos rūšys
 Nusikaltimų prevencijos priemonės
z
Individualioji nusikaltimų prevencija

 Taikoma prieš konkretų asmenį.

 Kriminogeniškumas.
 Reikalavimai, taikant individualiąją nusikaltimų prevenciją.
 Kada asmuo laikomas „pasitaisiusiu“?
z
Visuomenės svarba

 Su kuo sutapsi – toks ir pats tapsi.

 Stigmatizacija, jos įtaka ir pasekmės.
z
Taikymo problemos

 Efektyvumas tiesiogiai susijęs su įsitikinimu.

 Teistas asmuo = nurašytas asmuo.
 Bandymas „atgauti“ visuomenės pasitikėjimą.
 Įtikinimo prevencinė priemonė.
z
Taikymo problemos. Tęsinys.

 Pagalbos prevencinė priemonė.

 Kliūtys darbo paieškose.
 Psichologiniai iššūkiai valstybės tarnautojui – jo darbo svarbos
menkinimas.
 Darbdavių reakcijos ir nenoras.
 Motyvacijos stoka tolimesniam gyvenime ir asmens elgesys.
z
Taikymo problemos. Tęsinys.

 Visuomenėje būdingas požiūris – kas privalo užtikrinti

nusikalstamumo prevenciją?
z
Išvados

 Prevencijos priemonių taikymas visuose žmogaus raidos

etapuose.
 Sėkmingai pritaikyta individualiosios prevencijos priemonė – kai
su asmeniu užmezgamas tvirtas psichologinis kontaktas.
 Būtinas visuomenės įsitraukimas.