Procesai ląstelei senėjant ir

kamieninės ląstelės
DARBĄ PARUOŠĖ ESK STUDIJŲ
PROGRAMOS I KURSO STUDENTĖS: SMILTĖ
BALTRŪNAITĖ, DAINA ŽAGARAITĖ, ELVYRA
DZIKEVIČ
 Kas yra ląstelė?

LĄSTELĖ – gyvų organizmų

struktūrinis vienetas, gebantis
savarankiškai egzistuoti, vystytis
ir daugintis. Manoma, kad
suaugusio žmogaus kūną sudaro
apie 100 trln. ląstelių, skirstomų į
220 tipų.
Procesai ląstelei senėjant
Visų pirmiausiai odos senėjimas yra nataralus
procesas, kurio isvengti neimanoma.

Kaip ir visas organizmas, taip ir mūsų oda su laiku

sensta.

Odos senėjimo procesai pas kiekvieną zmogų vyksta

skirtingai.

Organizme suletėja lastelių dalijimosi procesas, jos

sunkiau atsinaujina. Del to zymiai suplonėja viršutinis
odos sluoksnis, oda greitai netenka drėgmės ir
riebalinio sluoksnio, taip pat suvysta ir odą
maitinancios kraujaujagyslės.
 Procesai ląstelei senėjant

Labiausiai odos senėjimo procesa veikia:

Ultravioletiniai
Nekokybiška ar
spinduliai
Įvairūs alergenai Toksiškos odos tipui
(deginimasis
medžiagos netinkanti
saulėje,
kosmetika
soliariumas)
Procesai ląstelei
senėjant
Veikiama is vidaus ir iš išorės mūsų oda
pradeda sparčiai senti.

Atsiranda mimikos raukšlelės, po to jos gilėja.

Atsiranda raukšlės ant lupų, jų kampučiuose.

Prie nosies.
Išryškėja pigmentinės dėmės

Po akimis atsiranda maišeliai.

Oda praranda savo spalvą, tampa papilkėjusi,

suglebusi.
 Procesai ląstelei
senėjant

Odai po truputi senstant suletėja jos atsinaujinimo

procesai, susidaro storesnis negyvos odos lastelių
sluoksnis.

Del šių priežaščių oda ima

sausėti, sparčiai mažėja
. Oda ima dehidratuoti Jai pradeda trūkti drėgmės kolageno, elastino gamyba.
Procesai ląstelei
senėjant
Senstant ląstelės viduje
susikaupia atidirbusios ir
pažeistos mitochondrijos, ir
ląstelė ne visada sugeba jas
utilizuoti. Šis procesas
vadinasi mitofagija ir už ją yra
atsakinga medžiaga urolitinas
 Kas yra telomerai ir kodėl jie tokie svarbūs?

Jei pro mikroskopą pažvelgtume į žmogaus kūno

ląstelių branduolį, tai jame aptiktume 23 poras
linijinės struktūros (bakterijos turi žiedinę
chromosomų struktūrą) chromosomų, kurių galuose
pastebėtume mokslininkų gražiai pavadintas
kepurėles – po du telomerus (iš viso ląstelėje yra 92
telomerai).

Jie yra labai svarbūs ląstelių dalijimosi metu, kadangi

lyg sargybiniai saugo chromosomas, nešančias
genetinę informaciją nuo mutacijų (susiliejimo) iki
senėjimo bei mirties.
 Kas yra telomerai
ir kodėl jie tokie
svarbūs?

Patys telomerai neturi jokios genetinės informacijos ir

yra sudaryti iš trumpo, nuosekliai išsidėsčiusio
TTAGGG nukleotidų rinkinio, kuris sudaro linijinius
chromosomų galus.

Mokslininkai nustatė, kad suaugusio žmogaus

telomerų ilgis gali būti net iki 14 tūkst.
nukleotidų. Kuo telomerai ilgesni, tuo žmogus
atrodo jauniau.
 Koks yra žmogaus kūno
senėjimo mechanizmas?
Manoma, kad ląstelės
gyvenimo trukmė yra
užkoduota telomerų ilgyje.
Mokslininkai nustatė, kad
somatinės kūno ląstelės dalijasi
apie 50 kartų ir kiekvieno
pasidalijimo metu jos praranda
nuo 50 iki 200 TTAGGG
nukleotidų rinkinių. Dėl to
Biologai nustatė geną ir išskyrė telomerai trumpėja, kol galiausiai
ypatingą proteiną TZAP, kuris yra (po tam tikro pasidalijimų
atsakingas už ląstelių senėjimą skaičiaus) tampa kritiškai trumpi
žmogaus organizme. Mokslininkai ir chromosomos pradeda lietis
mano, kad būtent šis baltymas tarpusavyje bei sulimpa.
nustato maksimalų viršutinį ribinį
telomerų ilgį (jie savo ruožtu
reguliuoja dauginimosi procesą).
Koks yra žmogaus kūno
senėjimo mechanizmas?
Pasiekusios vadinamąją Cheifliko ribą
ląstelės pradeda senti ir žūti
apoptozės būdu.
Dėl šios priežasties DNR tampa
pažeidžiama, ląstelės visiškai
nustoja dalytis ir tokiu būdu pradeda
senti, kartu sensta ir visas žmogaus
organizmas.

Vėliau atsiranda ir išorinių odos, plaukų

bei kūno pokyčių.

Jei žmogus atrodo jaunai, tai reiškia, kad chromosomose esančių

telomerų ilgis yra pakankamai patikimas sveikų gyvenimo metų bei
ilgaamžiškumo garantas.
Kokių sveiko gyvenimo būdo
principų laikymasis gali
Atrasta labai svarbi ir įdomi telomerų
pailginti telomerus? savybė – pailgėti be jokio papildomo
biocheminio poveikio ar įsikišimo.

Tam, pasak mokslininkių E. Epel ir E. Blacburn, reikėtų

laikytis 7 paprastų sveiko gyvenimo būdo principų:

Tinkamai subalansuota ir sveikatai palanki mityba;

Individuali bei nuosekli kiekvienam pritaikyta fizinio

aktyvumo programa;

Streso kontrolė bei jo slopinimo strategijos įvaldymas;

Kokių sveiko gyvenimo būdo
principų laikymasis gali
pailginti telomerus? Psichikos negalavimų gydymas.

Socialinės gerovės palaikymas (socialinė aplinka ir

stabilūs santykiai);

Žalingų įpročių vengimas;

Pakankamas ir kokybiškas miegas;

 Kamieninės ląstelės

Pirmą kartą kamieninės ląstelės buvo aprašytos

1960 metais Toronto universiteto mokslininkų
Ernest McCulloch ir James Till. Praėjus 21-
eriems metams , britų mokslininkai Martin Evans
ir Matthew Kaufman iš pelės embriono pagaliau
sugebėjo sėkmingai išskirti ir išauginti
embrionines kamienines ląsteles. Vos tik atlikus
pirmuosius eksperimentus su kamieninėmis
ląstelėmis, pasidarė aišku, jog jos savyje slepia
neaprėpiamas galimybes ir potencialą įvairių
žmogaus ligų gydymui.
 Kas visgi yra ta kamieninė ląstelė?
Kaip žinia, didžioji dalis organizmą sudarančių ląstelių yra
specializuotos atlikti tam tikrą funkciją.

Eritrocitai (raudonieji Perneša deguonį kraujyje

kraujo kūneliai)

Leukocitai (baltieji kraujo Kovoja su įsibrovėliais

(bakterijomis bei virusais)
kūneliai)

Tokios specializuotos ląstelės dažniausiai gyvuoja tam

tikrą laiką, kol galiausiai miršta.
Kas visgi yra ta kamieninė ląstelė?
Už tai, kad specializuotų ląstelių
organizme nepritrūktų, o jų kiekis būtų
nuolatos atnaujinamas, yra atsakingos
kamieninės ląstelės.

Šios ląstelės nėra specializuotos, tačiau geba

dalintis ir turi potencialą pavirsti
(diferencijuoti) į konkrečią funkciją atliekančią
ląstelę.

Gebėjimas atsinaujinti/daugintis bei

duoti pradžią specializuotų ląstelių
susidarymui, yra pagrindinės savybės
išskiriančios kamienines ląsteles iš
kitų organizmo ląstelių.
 Gebėjimas atsinaujinti

Egzistuoja du mechanizmai, kurie rūpinasi, kad

kamieninės ląstelės sėkmingai daugintųsi:

Privalomoji asimetrinė replikacija: Stochastinė diferenciacija:

Kai kamieninė ląstelė virsta dviem

Kamieninė ląstelė dalijasi į
motininę ląstelę, kuri yra identiška
originaliai kamieniniai ląstelei, ir į
dukterinę ląstelę, kuri yra
diferencijuota
diferencijuotom dukterinėm
ląstelėm, kitoje kamieninėje
ląstelėje po mitozės atsiranda dvi
kamieninės ląstelės, identiškos
originaliai.
Kur randamos kamieninės
ląstelės?
Kamieninių ląstelių galima rasti
įvairiose suaugusio organizmo vietose.
Jos yra susitelkusios tam tikrose
nišose, kuriose dalijasi, atnaujindamos
atitinkamus organizmo audinius.

Vienas plačiausiai žinomų

kamieninių ląstelių šaltinių yra
KAULŲ ČIULPAI.

Juose randamos kraujodaros kamieninės ląstelės geba diferencijuoti į visas

kraujo ląsteles – eritrocitus, trombocitus ir leukocitus, taip palaikydamos
reikiamą šių kraujo kūnelių kiekį organizme.
 Kur randamos kamieninės ląstelės?

Kitos kamieninių ląstelių nišos randamos:

Dantyse bei
Riebaliniame
Odoje Raumenyse kituose audiniuose
audinyje
ar organuose
 Kur randamos kamieninės ląstelės?
1. Tyrimai parodė, jog
suaugusiame organizme randamų
kamieninių ląstelių plastiškumas
(gebėjimas suformuoti skirtingas
ląstelių rūšis) yra apribotas.
2. Todėl teoriškai šios ląstelės
negali būti panaudotos bet
kuriai specializuotai ląstelei
gauti.
3. Tačiau vienas pagrindinių šių
ląstelių privalumų medicinoje yra
tas, jog jos gali būti autologinės
prigimties, t.y. panaudojamos to
organizmo gydymui, iš kurio yra
išskiriamos.
4. Tokiu būdu taikant gydymą
galima būtų išvengti imuninės
organizmo reakcijos.
Embrioninės
kamieninės
Yra išgaunamos iš blastocistos – ląstelių
ląstelės kamuolėlio, susidariusio po kiaušialąstės
apvaisinimo.

Šios ląstelės yra atsakingos už viso organizmo

suformavimą, todėl savyje slepia didžiausią potencialą.

Kitaip sakant, pasitelkus šias ląsteles, galima būtų

suformuoti bet kuriam organizmo audiniui būdingas
ląsteles.

Negana to, šios ląstelės yra „nemirtingos“, dėl to

teoriškai gali būti padaugintos nesuskaičiuojamą kiekį
kartų.
 Embrioninės
Tačiau embrioninių kamieninių ląstelių
kamieninės ląstelės
panaudojimas tyrimams kelia daug etinių
klausimų, kadangi jų išgavimo metu yra
sunaikinamas pats embrionas.

Dėl to kai kuriose šalyse eksperimentai su žmogaus

embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis yra uždrausti.

Tačiau mokslininkai yra sugalvoję būdą, leidžiantį

išvengti didelio embrionų kiekio sunaudojimo
kamieninėms ląstelėms išgauti.

Išskirtos ir padaugintos ląstelių linijos yra saugomos

kamieninių ląstelių bankuose, iš kurių gali būti
įsigyjamos moksliniais ar klinikiniais tikslais.
 Embrioninės
Mokslininkai yra sukūrę daugiau nei 120 kamieninės ląstelės
skirtingų embrioninių kamieninių ląstelių linijų, kurios
gali tarnauti kaip tam tikrų ligų modeliai
eksperimentuose arba tiesiogiai pritaikomos ligų
gydymui.

Šiuo metu yra vykdomas ne

vienas klinikinis tyrimas, kuriuo
nagrinėjamas embrioninių
kamieninių ląstelių poveikis
gydant stuburo smegenų
pažeidimus, akies ragenos
pakitimus, diabetą ir kt.
Koks galimas kamieninių
ląstelių panaudojimas?
Kamieninės ląstelės yra plačiai siejamos su
regeneracinės medicinos mokslo šaka.
Šių ląstelių gebėjimas dalintis ir suformuoti
specializuotas ląsteles leidžia panaudoti jas ne tik
audinių atsinaujinimo skatinimui, bet ir pritaikyti audinių
inžinerijoje, kombinuojant jas su dirbtiniu karkasu ir taip
formuojant dirbtinį audinį.

Pirmieji kamieninių ląstelių tyrimai suteikė vilties, jog

kada nors laboratorijoje bus galima sukurti atskirus
organus, tokius kaip širdis, inkstai, kepenys bei kt., ir
persodinti juos žmonėms su sutrikusia tokių organų
funkcija.
Dirbtinė ausis, sukurta laboratorijoje,
galėtų būti panaudojama žmonėms su
genetiniais defektais
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !