PIRMOJ I V IL N I A U S

OK U P A CI JA 1 6 5 5 M .

T LIK O:J OGAIL Ė DA UK ŠAI TĖ

SKAIDRES A
KAS TA PIRMOJI VILNIAUS OKUPACIJA?
• 1655 M. RUGPJŪČIO 8 DIENA. ŠI DATA YRA
VIENA IŠ SVARBIAUSIŲ LIETUVAI, NES TADA
ĮVYKO PIRMOJI VILNIAUS OKUPACIJA (KITAIP
DAR VADINAMA POTVYNIU). LENKIJĄ IR
LIETUVĄ UŽVALDĖ RUSIJOS IR ŠVEDIJOS
PAJĖGOS. NORS VALSTYBĖ BUVO IŠLAISVINTA
IKI 1660 M., JĄ APĖMĖ VIDINIAI KONFLIKTAI IR
REGULIARIOS UŽSIENIO INTERVENCIJOS, KAD
DAUGIAU NIEKADA NETAPTŲ DIDINGA.
KAIP ŽMONĖS SUSITAIKĖ SU TOKIU LIKIMU?
• VILNIUS BUVO OKUPUOTAS 6 METUS 3 MĖNESIUS IR 24 DIENAS. PIRMOSIOS
OKUPACIJOS DIENOS BUVO SUNKIAUSIOS VIETOS GYVENTOJAMS, NEBUVO JOKIOS
KITOS VIEŠOSIOS VALDŽIOS, IŠSKYRUS OKUPACINĖ.

• RUSIJOS CARAS, NORĖJĘS GAUTI VIETOS GYVENTOJŲ PALAIKYMĄ SAVO

AUTORITETUI, IŠLEIDO DAUGYBĘ SAVO KARIUOMENĖS TAISYKLIŲ,
DRAUDŽIANČIŲ APIPLĖŠIMUS IR KITUS NUSIKALTIMUS.

• KASDIENIS VILNIAUS GYVENIMAS PAMAŽU, BET STABILIAI PRADĖJO GRĮŽTI Į

ĮPRASTĄ RITMĄ, ATNAUJINTA VIETINĖ PREKYBA TARP VILNIAUS IR JO APYLINKIŲ,
MAISTO, PARDAVINĖJIMAS DRUSKĄ IŠ VILNIAUS SANDĖLIŲ. KNYGOS TAIP PAT
BUVO VERTINGI PREKYBOS OBJEKTAI MIESTE PRIEŠ PRASIDEDANT MARUI 1657 M.

• PRASIDĖJUS MARUI ŽMONĖMS BUVO LEISTA PALIKTI MIESTĄ, TAČIAU TUO JIE
TURĖJO PRISIEKTI, KAD NEKOVOS PRIEŠ CARĄ IR RUSIJOS ARMIJĄ.
 PRIEŽASTYS DĖLKO ĮVYKO
SUSIGRŪMIMAS
• PRASIDĖJUS INVAZIJAI Į LENKIJOS IR LIETUVOS KOMUNŲ
SĄJUNGĄ YRA TEIGIAMA, KAD TAI BUVO PAGRINDINĖ
NELAIMIŲ, IŠTIKUSIŲ LIETUVOS DIDŽIOSIOS
KUNIGAIKŠTYSTĖS ŽYDUS, PRIEŽASTIS.

• IŠ IŠLIKUSIŲ ŠALTINIŲ (DAUGIAUSIA SUSIJUSIŲ SU VILNIUMI)

MATYTI, KAD OKUPUOTOSE VAKARŲ LDK ŽEMĖSE RUSIJOS
VALDŽIOS POŽIŪRIS Į ŽYDUS BUVO ATSAINESNIS NEI
RYTINĖSE STAČIATIKIŲ GYVENAMOSE ŽEMĖSE.

• SIEKDAMI UŽIMTI OKUPUOTOS TERITORIJOS GYVENTOJŲ

PALANKUMĄ, RUSAI VIENODAIS ĮSTATYMAIS BANDĖ PAVEIKTI
ŽYDUS IR KRIKŠČIONIS.
ATVAIZDAI IŠ
TO
LAIKOTARPIO
SUSIGRŪMIMO PASĖKMĖS
•
ĮSIVERŽUSIOS PAJĖGOS PLĖŠĖ MIESTĄ IR KELIAS
DIENAS ŽUDĖ JO GYVENTOJUS. GAISRAS PRARIJO
DALĮ MIESTO. ŽYDŲ KVARTALAS BUVO SUDEGINTAS
KAZOKŲ IR NUŽUDYTA DAUG ŽYDŲ.

• PASAK LIUDININKO, GAISRAI TRUKO 17 DIENŲ, O

ŽUVUSIŲJŲ SKAIČIUS VIRŠIJO 20 000 ŽMONIŲ.
TAČIAU TAI YRA PERDĖTI SKAIČIAI. VISI RŪMAI
BUVO APIPLĖŠTI, O TIK KETURIOS BAŽNYČIOS LIKO
NEPALIESTOS. ĮSIBROVĖLIAI NE TIK PASIĖMĖ
VERTINGŲ DAIKTŲ, TOKIŲ KAIP BALDAI AR
SIDABRO DIRBINIAI, BET IR DAUŽĖ ALTORIUS,
IŠNIEKINO KAPUS

• GALIAUSIAI RUSŲ KARIUOMENĖ BUVO IŠSTUMTA IŠ

NUSIAUBTŲ VILNIAUS IR KAUNO MIESTŲ. 1667 M.
ANDRUSOVE PASIRAŠYTA PALIAUBŲ SU RUSIJA
SUTARTIS.
• KARIUOMENĖ
MASKVOS CARAS ALEKSEJUS MICHAILOVIČIUS SU DIDŽIULE
ŠIMTATŪKSTANTINE ARMIJA, 1654 M. GEGUŽĘ ĮSIVERŽĖ Į
LIETUVĄ, NES SENIAI PUOSELĖJO TERITORINES PRETENZIJAS BEI
RELIGINĘ NEAPYKANTĄ. TAM SUNKIAM LAIKOTARPIUI ĮVARDYTI
ISTORINĖJE LITERATŪROJE PRIGIJO APIBŪDINIMAS „TVANO
METAI“. KRAŠTO PADĖTĮ LABAI KOMPLIKAVO VALDOVO JONO
KAZIMIERO NERYŽTINGUMAS, NESUDERINTI LIETUVOS IR
LENKIJOS KARO VEIKSMAI, ETMONŲ TARPUSAVIO NESUTARIMAI.
PRIEŠAS SOSTINĘ VILNIŲ UŽĖMĖ BE MŪŠIO – NEDIDELĖ 4 TŪKST.
KARIŲ JONUŠO RADVILOS VADOVAUJAMA KARIUOMENĖ TIK
SUDEGINO ŽALIĄJĮ TILTĄ IR PASITRAUKĖ Į ĮTVIRTINTĄ STOVYKLĄ
PRIE KĖDAINIŲ.
 IŽDO SKRYNIA
• 1655 METAI - TIKRAS SUNKMETIS LIETUVAI: IŠ VIENOS
PUSĖS Į JĄ PLŪDO MASKVOS CARO, O IŠ KITOS -
ŠVEDIJOS KARALIAUS ARMIJOS. JONUŠAS RADVILA SU
IŠTIKIMAIS KARIAIS NUSPRENDĖ IŠ VILNIAUS
TRAUKTIS Į SAVO GIMINĖS VALDOMUS KĖDAINIUS.
Monumento skrynia - sueižėjusi, o jos užraktas - aplūžęs: taip
PALIKDAMAS SOSTINĘ, SUDEGINO ŽALIĄJĮ TILTĄ PER atspindima, kad Lietuvai tuo metu buvo itin sunkus laikas.
NERĮ, BET PASIĖMĖ VALSTYBĖS IŽDĄ. JONUŠUI
RADVILAI IŠ RUSŲ UŽIMTO VILNIAUS PAVYKO
IŠGELBĖTI VALSTYBĖS IŽDĄ IR DIDĮJĮ ANTSPAUDĄ, T. Y.
JURIDINĘ IR FINANSINĘ VALSTYBĖS GALIĄ. 1655 M. JO
INICIATYVA PASIRAŠOMA SUTARTIS SU ŠVEDAIS,
KĖDAINIŲ SUTARTĮ SIMBOLIZUOJA DVI RANKOS.
 KAS BUVO ATSAKINGAS UŽ PUOLIMĄ?
• TARPTAUTINĖ ABIEJŲ TAUTŲ
RESPUBLIKOS PADĖTIS VIS • Kunigaikštis Jonušas Radvila, paskirtas
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės
SUNKĖJO. 1654 M. IŠ RYTŲ
etmonu, beturėjo tik 5000 kareivių.
LIETUVĄ UŽPUOLĖ IR DIDELĘ
JOS DALĮ UŽĖMĖ MASKVOS
CARAS ALEKSEJUS
MICHAILOVIČIUS.

• 1655 m. rugpjūčio 8 d. Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešai
užėmė Lietuvos sostinę. Jonušui Radvilai iš rusų užimto Vilniaus pavyko išgelbėti valstybės iždą ir
didįjį antspaudą, t. y. juridinę ir finansinę valstybės galią. Rusams užėmus Vilnių Jonušas Radvila
pasitraukė į Kėdainius.
ŽMONIŲ REALŪS PASAKOJIMAI:
ŠALTINIAI:
• HTTPS://LT.WIKIPEDIA.ORG/WIKI/ALEKSEJUS_MICHAILOVI%C4%8DIUS
• HTTPS://LT.WIKIPEDIA.ORG/WIKI/ALEKSEJUS_MICHAILOVI%C4%8DIUS#/MEDIA/VA
IZDAS:ALEXIS_I_OF_RUSSIA_(1670-1680S,_GIM).
JPG

• HTTPS://EN.WIKIPEDIA.ORG/WIKI/BATTLE_OF_VILNIUS_(1655)#
• HTTPS://EN.WIKIPEDIA.ORG/WIKI/DELUGE_(HISTORY)
• HTTPS://SEARCH.YAHOO.COM/SEARCH?
FR=MCAFEE&TYPE=E210US91215G0&P=1667+M.+ANDRUSOVE+PASIRA
%C5%A1YTA+PALIAUB%C5%B3+SU+RUSIJA+SUTARTIS.