ATR ŽLUGIMAS

Ketverių metų seimo reformos

Edukacinės komisijos ir Apšvietos idėjų subrandinta karta 1788
išdrįso dar kartą pabandyti reformuoti valstybę. Tam susidarė
palankios aplinkybės, nes rusija įsitraukė į karą su Osmanų
imperija.Ketverių metų seimas(1788-1792) suformulavo visą
valstybės atnaujinimo ir reformų programą.Seimas sustabdė
liberum veto galiojimą, padidino kariuomenę, įvedė nuolatinį
mokestį žemvaldžiams, miestiečiams suteikė bajorų luomo
privilegijas-dabar jie galėjo dalyvauti valstybės valdyme, įsigyti
žemės, tapti karininkais, Svarbiausias sprendimas 1791 gegužės
3 dienos ATR Konstitucija.
Konstitucijos nuostatos-atspindėjo švietėjų propaguotas idėjas-
valdžių padalijimo principas. Valdymo forma-konstitucinė
monarchija, įstatymų leidyba-seimui, vykdomoji-karaliui ir
ministrų tarybai(Įstatymų sargyba), vyriausia valdžia-teismas.
Monarchas renkamas,jis skiria-ministrus.naujoji valstybė
vadinama tik Lenkija.Katalikybė-valstybinė religija, tačiau
pripažino tikėjimo laisvę kitų religijų atstovams.Bajorams
pripažinos visos turėtos privilegijos.Miestiečių teisės apibrėžtos
Miestų įstatymu.Baudžiava nepanaikinta.
Reminatis švietėjų idėjomis valdžios šaltiniu paskelbta
tauta.Panaikinta liberum veto, aptartas ir karaliaus vaikų
auklėjimo, regentystės, kariuomenės komplektavimo klausimas.
ATR konstitucija buvo pirmasis tokio pobūdžio dokumentas
Europoje.Nors grįsta apšvietos idėjomis, tačiau ji nebuvo tokia
radikali, kaip po 5 mėn. priimta Prancūzijos konst. Ji nepanaikino
luominės visuomenės, baudžiavos, negarantavo visiems gyventojams
teisės dalyvauti šalies politiniame gyvenime.
Didžiausia problema tapo faktas, jog konstitucija nenumatė, kokia turi
būti valstybė-unitarinė ar federacinė. Nors valstybė įvardinta, kaip
Lenkija, tai nereiškė, kad Lietuvos bajorija buvo atsisakiusi Lietuvos
atskirumo sampratos. To įrodymas 1791 spalį priimtas Abiejų tautų
savitarpio garantijos įstatymas.Jame įtvirtinta bendra kariuomenė,
iždas, centrinės valdžios institucijos, sutarta , kad Lietuva ir
Lenkija turės po vienodą narių skaičių valdžios institucijose.
Ketverių metų seimo reformos galėjo tapti valstybės atgimimo
pagrindu. Tačiau joms nepritarė dalis bajorijos, taip pat kėlė
nerimą Rusijai.Rusija baigusi karą su Osmanų imperija, pradėjo
organizuoti bajorų konfederaciją, nukreiptą prieš reformas.1792
Targovicos konfederacija.Rusijai reikalaujant, karalius
perėjo į konfederantų pusę. Reformų priešininkai skelbėsi
giną bajorų laisves (atstovas etmonas Simonas Kosakovskis)
ir prašė Jakaterinos II užtarimo. 1793 II padalijimas(Rusija
ir Prūsija). Gardino seimas įteisino padalijimą.
 1794 m. sukilimo tikslai ir jo rezultatai
Antrasis padalijimas išprovokavo emigracijoje esančių šalininkų sukilimą,
( Tadas Kosciuška) Sukilimas prasidėjo Lenkijoje. Į sukilimą buvo įtraukti
kariuomenė,bajorija,miestiečiai ir valstiečiai. Sukilėliai kovojo prieš
Targovicos konfederantus ir Rusijos įtaką, reikalavo išvesti Rusijos
kariuomenę, atkurtuATR su 1772 sienomis, tęsti ketverių metų seimo
reformas.
Sukilimas Lietuvoje prasidėjo Šiauliuose.Sukilėlių veiklą koordinavo
Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba (Jokūbas Jasinskis) Į visuomenę kreipėsi
ne tik lenkiškai , bet ir lietuviškai. Lietuvos sukilėliai pasižymėjo didesniu
radikalu, nei Lenkijoje. Jie kvietė prisidėti prie sukilimo ne tik bajorus ir
kariuomenę, bet ir miestiečius bei valstiečius.Sukilėliai mirties bausme
nuteisė Targovicos konfederantus(Juozapą ir Simoną Kosakovskius, vyskupą
Ignotą Masalskį)
Vyriausybės sukilimo nariai buvo nepatenkinti Jasinskio
respubliškoniškomis idėjomis, siekiu plėsti Lietuvos
adsavarankiškumą. Jasinskis pašalintas iš Lietuvos sukilėlių
vadovo pareigų.
Pralaimėjimo priežastys-sukilėlių susiskaldymas, kaimyninių
valstybių karinis įsikišimas lėmė sukilimo numalšinimą. 1795 III
padalijimas.(didžioji dalis Rusijai, Užnemunė-Prūsijai).
Taip buvo baigta daugiau nei 200 metų valstybės egzistencija.
Valstybės VIVISEKCIJA-gyvo organizmo operavimas.