Edukacinės komisijos ir Apšvietos idėjų subrandinta karta 1788 išdrįso dar kartą pabandyti reformuoti valstybę. Tam susidarė palankios aplinkybės, nes rusija įsitraukė į karą su Osmanų imperija.Ketverių metų seimas(1788-1792) suformulavo visą valstybės atnaujinimo ir reformų programą.Seimas sustabdė liberum veto galiojimą, padidino kariuomenę, įvedė nuolatinį mokestį žemvaldžiams, miestiečiams suteikė bajorų luomo privilegijas-dabar jie galėjo dalyvauti valstybės valdyme, įsigyti žemės, tapti karininkais, Svarbiausias sprendimas 1791 gegužės 3 dienos ATR Konstitucija. Konstitucijos nuostatos-atspindėjo švietėjų propaguotas idėjas- valdžių padalijimo principas. Valdymo forma-konstitucinė monarchija, įstatymų leidyba-seimui, vykdomoji-karaliui ir ministrų tarybai(Įstatymų sargyba), vyriausia valdžia-teismas. Monarchas renkamas,jis skiria-ministrus.naujoji valstybė vadinama tik Lenkija.Katalikybė-valstybinė religija, tačiau pripažino tikėjimo laisvę kitų religijų atstovams.Bajorams pripažinos visos turėtos privilegijos.Miestiečių teisės apibrėžtos Miestų įstatymu.Baudžiava nepanaikinta. Reminatis švietėjų idėjomis valdžios šaltiniu paskelbta tauta.Panaikinta liberum veto, aptartas ir karaliaus vaikų auklėjimo, regentystės, kariuomenės komplektavimo klausimas. ATR konstitucija buvo pirmasis tokio pobūdžio dokumentas Europoje.Nors grįsta apšvietos idėjomis, tačiau ji nebuvo tokia radikali, kaip po 5 mėn. priimta Prancūzijos konst. Ji nepanaikino luominės visuomenės, baudžiavos, negarantavo visiems gyventojams teisės dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Didžiausia problema tapo faktas, jog konstitucija nenumatė, kokia turi būti valstybė-unitarinė ar federacinė. Nors valstybė įvardinta, kaip Lenkija, tai nereiškė, kad Lietuvos bajorija buvo atsisakiusi Lietuvos atskirumo sampratos. To įrodymas 1791 spalį priimtas Abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymas.Jame įtvirtinta bendra kariuomenė, iždas, centrinės valdžios institucijos, sutarta , kad Lietuva ir Lenkija turės po vienodą narių skaičių valdžios institucijose. Ketverių metų seimo reformos galėjo tapti valstybės atgimimo pagrindu. Tačiau joms nepritarė dalis bajorijos, taip pat kėlė nerimą Rusijai.Rusija baigusi karą su Osmanų imperija, pradėjo organizuoti bajorų konfederaciją, nukreiptą prieš reformas.1792 Targovicos konfederacija.Rusijai reikalaujant, karalius perėjo į konfederantų pusę. Reformų priešininkai skelbėsi giną bajorų laisves (atstovas etmonas Simonas Kosakovskis) ir prašė Jakaterinos II užtarimo. 1793 II padalijimas(Rusija ir Prūsija). Gardino seimas įteisino padalijimą. 1794 m. sukilimo tikslai ir jo rezultatai Antrasis padalijimas išprovokavo emigracijoje esančių šalininkų sukilimą, ( Tadas Kosciuška) Sukilimas prasidėjo Lenkijoje. Į sukilimą buvo įtraukti kariuomenė,bajorija,miestiečiai ir valstiečiai. Sukilėliai kovojo prieš Targovicos konfederantus ir Rusijos įtaką, reikalavo išvesti Rusijos kariuomenę, atkurtuATR su 1772 sienomis, tęsti ketverių metų seimo reformas. Sukilimas Lietuvoje prasidėjo Šiauliuose.Sukilėlių veiklą koordinavo Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba (Jokūbas Jasinskis) Į visuomenę kreipėsi ne tik lenkiškai , bet ir lietuviškai. Lietuvos sukilėliai pasižymėjo didesniu radikalu, nei Lenkijoje. Jie kvietė prisidėti prie sukilimo ne tik bajorus ir kariuomenę, bet ir miestiečius bei valstiečius.Sukilėliai mirties bausme nuteisė Targovicos konfederantus(Juozapą ir Simoną Kosakovskius, vyskupą Ignotą Masalskį) Vyriausybės sukilimo nariai buvo nepatenkinti Jasinskio respubliškoniškomis idėjomis, siekiu plėsti Lietuvos adsavarankiškumą. Jasinskis pašalintas iš Lietuvos sukilėlių vadovo pareigų. Pralaimėjimo priežastys-sukilėlių susiskaldymas, kaimyninių valstybių karinis įsikišimas lėmė sukilimo numalšinimą. 1795 III padalijimas.(didžioji dalis Rusijai, Užnemunė-Prūsijai). Taip buvo baigta daugiau nei 200 metų valstybės egzistencija. Valstybės VIVISEKCIJA-gyvo organizmo operavimas.