Gyvenimas Polis Sezanas gimė 1839 m. sausio 19 d.. Prancūzijoje, senojoje Provanso sostinėje Ekse, pasiturinčio verslininko šeimoje. Jo tėvas Lui Ogiustas buvo skrybėlių parduotuvės savininkas ir tiek praturtėjo, kad įsteigė vienintelį banką Ekse. Polis turėjo jaunesnes seseris Mariją ir Rozą. P. Sezanas mokėsi geriausioje vietos mokykloje − Burbonų kolegijoje, kurioje susidraugavo su būsimu rašytoju Emiliu Zola ir Žanu Baptistinu Baji , būsimu garsiu mokslininku. Berniukai suformavo trijų draugų būrelį, pramintą „neatskiriamaisiais“. P. Sezano vaikystė Ekso apylinkėse ir maudynės Arko upėje buvo jo neužmirštos visą gyvenimą ir pasitarnavo įkvėpimo šaltiniu peizažams ir maudynių scenoms. 1857 m. P. Sezanas pradėjo mokytis vakarinėse klasėse dailės mokykloje. Jis tikėjosi išvykti mokytis į Paryžių, tačiau tėvas tikėjosi, kad Polis pasirinks jo bankininko profesiją. 1859–1861 m. P. Sezanas studijavo teisę Ekso universitete. Dailės trauka buvo didesnė ir Sezanas, turėdamas rimtų ketinimų išmokti tapyti, 1861 m. išvyko į Paryžių. Jo tėvas, nors ir nepritardamas sūnaus pasirinkimui, jį rėmė. Gyvenimas Paryžiuje P. Sezanas pradėjo mokytis Siuis akademijoje, kurioje sutiko Kamilį Pisaro ir bandė nesėkmingai įstoti į Aukštąją dailės mokyklą. Po penkių mėnesių Paryžiuje P. Sezanas nusivylęs grįžo į Eksą ir apie 1 metus dirbo tėvo banke, tačiau trauka dailei buvo stipresnė ir 1862 m. jis vėl išvyko į Paryžių. 1863 m. P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti Atstumtųjų salono parodoje, surengtoje po to, kai ypač daug dailininkų kūrinių buvo atmesti oficialaus Paryžiaus salono. Paryžiaus salono žiuri atmetė P. Sezano pateiktus darbus kiekvienais metais nuo 1864 iki 1869 m. Jis tapė ant drobės dengdamas storus dažų sluoksnius – tuo jo tapybos metodas priminė impasto techniką. Apie 1867 m. dailininkas pradėjo tapyti žiaurias scenas, įkvėpimo sėmėsi iš E. Delakrua paveikslų. Jam buvo artimas Delakrua pirmenybės atidavimas spalviniams potėpiams prieš linijinį vaizdavimą. Gyvenimas 1869 m. P. Sezanas sutiko 19 metų Mariją Hortensiją Fikė, kuri tapo jo drauge. Su ja dailininkas persikėlė į Provanso Eksą 1870 m. prasidėjus Prancūzijos-Prūsijos karui. Tikriausiai draugės paveiktas P. Sezanas nusisuko nuo žiaurių siužetų ir pradėjo tapyti ramią peizažinę tapybą, kurios neapleido iki mirties. 1872 m. porai gimė sūnus Polis. Tais pačiais metais P. Sezanas aplankė ir dirbo kartu su K. Pisaro Pontuazos kaime netoli Paryžiaus. K. Pisaro mokė P. Sezaną impresionistinės tapybos plenere technikos, naudoti grynas spalvas, smulkius potėpius. Gyvenimas 1873 m. P. Sezanas su Hortensija ir sūnumi Poliu apie metus laiko gyveno Overo prie Uazos kaime ir beveik kiekvieną dieną dirbo su K. Pisaro, tačiau net ir pačiose ankstyvosiose jo impresionistinėse drobėse buvo aiškiai jaučiama individuali dailininko kūrybos vizija, struktūriškumo gamtoje ieškojimai, nesuderinami su impresionistiniu akimirkos pojūčio, šviesos efektų gaudymu. 1873 m. paveikslas „Pakaruoklio namas“ vaizdžiai iliustruoja skirtumus tarp P. Sezano ir impresionistų dailės tikslų, estetikos. Gyvenimas 1874 m. trys P. Sezano paveikslai buvo eksponuoti pirmojoje impresionistų parodoje Paryžiuje. Su 15 paveikslų dailininkas 1877 m. sudalyvavo trečiojoje impresionistų parodoje.[8] Po to dailininkas beveik nutraukė ryšius su impresionistais, išskyrus K. Pisaro, nors vertino K. Monė, O. Renuaro ir kitų dailę. P. Sezano paveikslai parodose susilaukė nuožmios kritikos, jo kūrinių pirkėjų nebuvo, išskyrus 1875 m. sutiktą pasiturintį rėmėją, pasitraukusį iš tarnybos muitinės tarnautoją Viktorą Šokė, kuris viso įsigijo 36 P. Sezano kūrinius. Po kiek laiko Polio Sezano kūriniai pradėjo traukti žmonių dėmesį. Jis mirė 1906 m. spalio 22 d. Paul Cézanne Kūrinių galerija Figūrinė tapyba Portretai Peizažai Natiurmortai Ačiū už dėmesį!!