Viešoji finansinė veikla

Viešoji finansinė veikla – tai kompetetingų valstybės ir savivaldybių

institucijų bei kitų įgaliotų subjektų veikla formuojant, paskirstant
ir panaudojant viešuosius piniginius fondus bei vykdant šių
procesų priežiūrą turint tikslą finansiškai užtikrinti visuomenės
poreikių tenkinimą bei viešosios valdžios funkcijų įgyvendinimą.
 Viešosios finansinės veiklos
aiškinimas

I II
Ekonominė kategorija Administracinė rūšis
(susijusi su valstybės ir (įgyvendinima valdingų
savivaldybių piniginių nurodymų davimo ir
fondų kaupimu, nuolatinės priežiūros
paskirstymu ir papgrindais)
naudojimu)
 Tikslas, uždaviniai, turinys

tenkinti visuomenės poreikius

ir su jais susijusius viešuosius
interesus.
 Tikslas, uždaviniai, turinys

Paskirstyti bei panaudoti viešuosiuose

fonduose sukauptus piniginius išteklius.
Šie pinigai paskirstomi gamybos ir
negamybos sritims, tam tikroms ūkio
šakoms, valstybės funkcijas atliekantiems
subjektams ir pan.

Sukaupti piniginių išteklių. Ištekliai kontroliuoti viešųjų

surenkami iš fizinių ir juridinių piniginių fondų
asmenų mokesčių, privalomų įmokų, kaupimą, paskirstymą
valstybei ir savivaldybėms ir panaudojimą.
skolinantis kitų subjektų lėšas bei kt.
 Tikslas, uždaviniai, turinys
Turinį sudaro funkcijų visuma, kurias lemia viešosios finansinės veiklos tikslas.

1. viešosios finansinės veiklos teisinių pagrindų nustatymas;

2. viešųjų piniginių fondų kaupimas;
3. viešųjų piniginių fondų paskirstymas ir panaudojimas;
4. viešųjų piniginių fondų kaupimo, paskirstymo ir panaudojimo kontrolė;
 Viešosios finansinės veiklos
metodai
viešoji finansinė veikla, kaip ir kiekviena kita valstybės veiklos rūšis yra
vykdoma taikant atitinkamus metodus.
1. Viešųjų piniginių fondų sudarymo metodai
2. Viešuosiuose piniginiuose fonduose sukauptų išteklių paskirstymo
metodai
3. Viešųjų piniginių fondų kaupimo, paskirstymo ir panaudojimo kontrolės
bei vertinimo metodai
 1. Viešųjų piniginių fondų sudarymo metodai
Tai įstatymų ir kitų teisės aktų įtvirtinti ir taikomi lėšų surinkimo į viešuosius
piniginius fondus būdai.

Privalomųjų lėšų surinkimas yra Savanoriškas pagrindas skiriamas

privalomųjų mokėjimų metodas - tai
– įstatymais numatytų visuotinai
privalomų pinigų mokėjimas į
valstybės biudžetą, siekiant gauti
pajamų, reikalingų viešosioms
funkcijoms finansuoti.
juridiniams ir fiziniams asmenims
mokant savanoriškas įmokas į
viešuosius piniginius fondus,
skiriant finansinę paramą pagal
labdaros ir paramos įstatymą ar
savanoriškai skolinant valstybei
lėšas laikantis įstatymų nustatytos
tvarkos ir formų.
 2. Viešuosiuose piniginiuose fonduose sukauptų išteklių
paskirstymo metodai
tai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti būdai, kuriais yra paskirstomos viešuosiuose
piniginiuose fonduose sukauptos lėšos.

• Finansavimas – planingas, negražintinas ir neatlygintinas lėšų skyrimas iš valstybės biudžeto

ir kitų viešųjų piniginių fondų subjektams, atliekantiems viešąsias funkcijas.

• Kreditavimas – tikslingas, grąžintinas ir atlygintinas valstybės lėšų skyrimas ūkio

subjektams. Kreditavimas siejamas su paskolų iš valstybės biudžeto teikimu.

• Finansavimasis – viešųjų piniginių fondų lėšų panaudojimo metodas, kai viešąsias funkcijas
įgyvendinantis subjektas savo veiklos išlaidas padengia iš savo gaunamų arba uždirbamų
pajamų, bet šalia to jis turi teisę gauti ir lėšas iš viešųjų piniginių fondų savo pagrindinei
veiklai vykdyti.
3. Viešųjų piniginių fondų kaupimo, paskirstymo ir
panaudojimo kontrolės bei vertinimo metodai

Tai teisės aktų nustatyti įgaliotųjų institucijų taikomi objektyvių

duomenų apie viešųjų piniginių fondų lėšų kaupimo, paskirstymo
ir panaudojimo teisėtumą, tikslingumą bei efektyvumą
nustatymo būdai, tikrinimas, inventorizacija, finansinės ir ūkinės
veiklos analizė bei kt.
 Viešosios finansinės veiklos formos

Viešoji finansinė veikla įgyvendinama taikant tam tikras formos, kurios

parodo atitinkamų valstybės institucijų bei kitų viešają finansinę veiklą
vykdančių subjektų veiksmus formuojamt, paskirstant ir panaudojant
viešųjų piniginių fondų lėšas bei vykdant kitą su viešaisiais finansais susijusią
veiklą.
 Teisinės ir neteisinės formos

Teisinės viešosios finansinės veiklos formų turinį sudaro kompetetingų institucijų vykdoma
veikla kuriant viešųjų finansų teisės normas ir jas taikant. Rezultatas yra viešieji finansiniai
teisiniai aktai. Jie sukuria, pakeičia arba panaikina viešųjų finansų teisės normas. Antra, sukuria
arba pabaigia atitinkamus viešuosius finansinius teisinius santykius.

* Norminiai aktai - reguliuoja vienarūšius viešuosius finansinius santykius, yra privalomi

visiems subjektams ir įtvirtina viešųjų finansų sistemą, viešųjų finansinių teisinių santykių
subjektų teises ir pareigas

* Individualūs aktai - priimami kievienu konkrečiu atveju, yra adresuoti konkrečiam subjektui
ir sukuria konkretų viešąjį finansinį santykį
 Teisinės ir neteisinės

Neteisinės viešosios finansinės veiklos formos – šios formos paskirtis – suteikti

prielaidas tinkamai įgyvendinti teisines viešosios finansinės veiklos formas.
Tai – finansinių teisės aktų aiškinimas, konsultavimas, finansų institucijų
darbuotojų mokymas, finansinių operacijų atlikimas bei fiksavimas.
Institucijų veiksmų, kurie nesukelia jokių teisinių padarinių.
Viešųjų finansų teisės reguliavimo dalykas
Viešųjų finansų teisės reguliavimo dalykas pirmiausia yra turtiniai piniginiai
santykiai, susiję su fizinių ir juridinių asmenų piniginių prievolių valstybei bei
savivaldybėms vykdymu, biudžeto ir kitų viešųjų piniginių fondų išteklių
kaupimu bei jų lėšų paskirstymu ir panaudojimu siekiant atlikti viešąsias
funkcijas.
Viešųju finansų teisės dalyko
pobūdžiai
Ekonominis organizacinis dalyko pobūdis – tai toks pobūdis, kuomet teisiniuose
santykiuose dalyvauja atitinkama valstybės ar savivaldybės institucija, kiti subjektai,
turintys valdingus įgaliojimus, susijusius su viešųjų piniginių fondų kaupimu,
paskirstymu, panaudojimu kitų subjektų atžvilgiu.
Paskirstomasis viešųjų finansų dalyko pobūdis – grynosios pajamos yra paskirstomos ir
perskirstamos tarp valstybės, savivaldybių, ūkio subjektų, gyventojų.
Piniginis ir turtinis viešųjų finansų dalyko pobūdis – svarbiausias dalykas yra pinigai ir
piniginės prievolės, susijusios su biudžeto ir kitų viešųjų piniginių fondų sudarymu,
paskirstymu ir naudojimu
Viešųju finansų teisės reguliavimo
metodas
Viešųjų finansų teisės metodui būdinga tai, kad dauguma viešųjų finansų teisės
normų yra formuluojamos kaip įpareigojimai ir dėl to būtent imperatyvumas yra
dominuojantis teisinio reguliavimo būdas viešųjų finansų teisėje.
Tokio pobūdžio santykiuose visada yra pusė, kuri turi tam tikrus valdingus
įgaliojimus.
Tam tikrais atvejais galime pamatyti ir dispozityvų reguliavimo metodą.
 Viešųjų finansų teisė kaip teisės šaka
Finansų teisė kaip teisės šaka yra priskiriama prie viešosios teisės.
Iš esmės finansų teisę kaip teises šaką apibūdina šie požymiai:
a) šios teisės šakos reguliuojami visuomeniniai santykiai atsiranda tik vykdant
viešąją finansinę veiklą, pvz kaupiami piniginiai ištekliai
b) ginami viešieji interesai (visuomenės poreikių patenkinimas)
c) imperatyvus reguliavimo metodas.
Viešųjų finansų teisės normos
Viešųjų finansų teisės norma – tai visuotinai privaloma, formaliai apibrėžta elgesio taisyklė, įtvirtinanti
viešųjų finansinių teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, kurių tinkamas vykdymas turi užtikrinti
viešosios finansų veiklos srityje keliamų tikslų įgyvendinimą.

Pagal atliekamas funkcijas teisės normos skirstomos į:

a) specializuotas - jų paskirtis įtvirtinti svarbiausias viešųjų finansų teisės kategorija ir viešųjų finansų
santykių reguliavimo principus.

b) reguliuojančias - jų paskirtis nustatyti viešųjų finansinių teisinių santykių dalyvių teisinę padėtį
viešųjų finansų veiklos srityje.

c) apsaugines - jų paskirtis užtikrinti viešųjų pajamų gavimą laiku, tikslingą jų paskirstymą ir

panaudojimą.
Normos turinio specifikos požiūriu taip pat skirstomos į materialines ir
procesines.
Materialinėmis normomis yra įtvirtinama viešųjų piniginių fondų sistema,
įplaukų paskirstymas šiems fondams principai, viešųjų finansinių teisinių
santykių dalyvių teisinė padėtis ir pan.
Procesinėmis normomis yra reglamentuojama viešųjų piniginių fondų sudarymo
procesas, tokių fondų piniginių išteklių paskirstymas ir t.t.
Pagal reguliavimo metodą yra išskiriamos įpareigojančios, įgalinančios ir
draudžiančios viešųjų finansų teisės normos.
Įpareigojančios normos yra tokios, kurios reikalauja kad teisinių santykių
dalyviai atliktų tam tikrus veiksmus.
Draudžiančios yra tokios, kuriomis yra uždraudžiama atlikti tam tikrus veiksmus.
Įgalinančios normos yra tokios, kurios suteikia galimybė elgtis tam tikrų būdu,
tačiau santykio dalyviai nėra įpareigojami taip elgtis, vyrauja dispozityvumas.
Viešąją finansų veiklą įgyvendinantys subjektai

Viešąją finansų veiklą įgyvendina pati valstybė ir savivaldybės

per savo institucijas.
Pagal kompetencijos apimtį institucijos,
įgyvendinančios viešąją finansų veiklą, skirstomos:

•Bendros kompetencijos - vykdo viešąją finansų veiklą kaip papildomą prie savo
pagrindinės veiklos.

•Specialios kompetencijos - viešoji finansų veikla yra pagrindinė jų veiklos sritis,

įsteigtos tam, kad vykdytų šią veiklą.
 Institucijos
Bendrosios kompetencijos
• Seimas;
• Biudžeto ir finansų komitetas;
• Seimo audito komitetas;
• Vyriausybė;
• LR prezidentas;
• Savivaldybių tarybos.
Specialiosios kompetencijos
• Finansų ministerija;
• Valstybinė mokesčių inspekcija;
• Muitinė;
• Lietuvos bankas;
• Valstybės kontrolė;
• Valstybės auditas;
• Savivaldybės kontrolierius;
• Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.
 Seimas
• Pagrindinis Seimo įgalinimas – priimti įstatymus, reguliuojančius viešųjų finansų
tvarkymą ir viešosios finansų veiklos įgyvendinimą;

• Seimas steigia vykdomosios valdžios institucijas, atsakingas už viešųjų finansų valdymą;

• Valstybės biudžeto tvirtinimas ir jo vykdymo priežiūra;

• Seimas skiria ir atleidžia Lietuvos Banko valdybos pirmininką ir valstybės kontroliejų,

t.y. vadovus tų institucijų, kurios tam tikru mastu dalyvauja VF veikloje.
 Biudžeto ir finansų komitetas
• Komitetas svarsto biudžetą visa apimtimi ir teikia savo nuomone;

• Atlieka nuolatinę biudžeto vykdymo kontrolę;

• Komitetas teikia seimui, kad šis pavestų audito vykdymą.

 Seimo audito komitetas
• Teikia išvadas Seimui dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio ir konsoliduotų ataskaitų
rinkinio;

• Atlieka valstybės kontrolės, viešųjų pirkimų tarnybos ir valstybės turto fondo veiklos
parlamentinę kontrolę;

• Teikia pasiūlymus Seimui dėl pavedimo valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą.
 Vyriausybė
• Vykdo Seimo priimtus finansų įstatymus.;

• Koordinuoja finansų ministerijos ir kitų ministerijų veiklą, kiek ta veikla susijusi su

viešaisiais finansais;

• Organizuoja valstybės biudžeto sudarymą;

• Organizuoja valstybės biudžeto vykdymą;

• Priima sprendimus dėl LR skolinių įsipareigojimų. 

 LR prezidentas
• Pasirašo ir skelbia Seimo priimtus v.f. srities įstatymus;

• Ministro pirmininku teikimu skiria ir atleidžia finansų ministrą;

• Teikia Seimui valstybės kontrolieriaus ir LT Banko valdybos pirmininko

kandidatūras;

• Gali teikti Seimui teikimą, pareikšti nepasitikėjimą valstybės kontrolieriui arba

LT banko valdybos pirmininku;

• Pasirašo tarptautines LR sutartis v.f. srityje ir teikia Seimui jas ratifikuoti.

 Savivaldybių tarybos
• Savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės biudžetą;

• Taryba priima sprendimą dėl savivaldybės kontrolieriaus priėmimo, o esant reikalui dėl
savivaldybės kontrolės tarnybos įsteigimo;

• Taryba sprendžia ar savivaldybės biudžete reikia steigti savivaldybės administracijos

direktoriaus fondą;

• Savivaldybės taryba priima sprendimą dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių

pajamų paskirstymo;

• Savivaldybės taryba sprendžia dėl piniginių fondų steigimo.

 Finansų ministerija
• Valstybės politikos valstybės finansų srityje formavimas, organizavimas, koordinavimas ir
įgyvendinimo kontrolė;

• Veikla finansų rinkų politikos srityje;

• Veikla finansinės atskaitomybės ir audito politikos srityje;

• FM veikla ES sanglaudos politikos srityje;

• Veikla turto ir verslo vertinimo politikos srityje.

 Valstybinė mokesčių inspekcija
VMI prie FM (Centrinis Mokesčių Administratorius). Apskričių VMI (Vietos Mokesčių Administratorius)

• Padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir įvykdyti pareigas;

• Įgyvendinti mokesčių įstatymus;

• Užtikrinti, kad mokesčiai būtų laiku ir nustatytu dydžiu sumokėti į biudžetus.

 VMI prie Finansų ministerijos
• Organizuoja mokesčių mokėtojų švietimą ir konsultavimą;

• Suderinę su FM teikia apibendrintus mokesčių įstatymo paaiškinimus/komentarus;

• Nustato mokesčių mokėtojų aptarnavimo prioritetus ir procedūras;

• Nustato mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo kontrolės procedūras;

• Seimo, Vyriausybės ar FM pavedimu priima MĮ poįstatyminius aktus;

• Sprendžia mokestinius ginčus, kaip ikiteisminė, pirmoji ginčų sprendimo institucija.

 Teritorinės VMI
• Teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas ir informaciją;

• Priima mokesčių deklaracijas bei kitus su mokesčiais susijusius dokumentus;

• Tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą;

• Paskirsto surinktus mokesčius tarp valstybės biudžeto ir kitų fondų;

• Registruoja mokesčių mokėtojus;

• Vykdo savivaldybių sprendimus dėl mokesčių lengvatų taikymo;

• Kontroliuoja mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teisingumą;

• Grąžina mokesčių permokas ar skirtumus.

 Muitinė
• Atsakingas už muitų administravimą;

• Atsakinga už eksporto/importo pridėtinės vertės mokestis (PVM);

• Atsakinga už eksporto/importo akcizą.

 Muitinės departamentas
• Rengia ir įgyvendina muitinės veiklos strategiją;

• Koordinuoja ir kontroliuoja muitinės veiklą;

• Organizuoja ir kontroliuoja muitų, muitinės administruojamų rinkliavų, akcizų ir PVM

surinkimą;

• Organizuoja ir, esant reikalui, pats atlieka LR teritorijoje veikiančių asmenų ūkinės veiklos
kontrolę;

• Sprendžia su muitais susijusius ginčus;

 Teritorinės muitinės
• Teikia info asmenims apie muitų įstatymus ir jų taikymą;

• Teikia konsultacijas muitų klausimais;

• Dokumentus, patvirtinančius muitų sumokėjimą.

 Lietuvos bankas
• nesavarankiškai, bet kartu su ECB ir kitų euro-zonos valstybių centriniais bankais
nustato ir įgyvendina euro-zonos pinigų politiką;

• turi teisę pirkti ir parduoti įvairius skolos įsipareigojimus vertybinių popierių rinkose;

• gali atidaryti sąskaitas viešojo sektoriaus subjektams;

• Finansų rinkų priežiūra;

• LB tenka grynųjų pinigų išleidimo ir išėmimo iš apyvartos funkcija;

• Skolinimasis LR vardu.
 Valstybės kontrolė
• Audituoja valstybės biudžeto leidimą:

• Audituoja valstybės piniginių išteklių naudojimą;

• Audituoja valstybinio socialinio draudimo biudžeto vykdymą;

• Audituoja privalomą sveikatos draudimo biudžeto vykdymą;

• Audituoja ES lėšų panaudojimą Lietuvoje.

 Valstybės auditas
• Finansinis auditas - VK audituojamo subjekto finansinių biudžeto vykdymo
ataskaitų rinkinių, kitų sudaromų ataskaitų rinkinių vertinimas,
nepriklausomos nuomonės pareiškimas; tikrina finansinius dokumentus.

• Veiklos auditas - VK audituojamo subjekto vykdomos veiklos įvertinimas, jos

rezultatyvumo, ekonomiškumo, efektyvumo požiūriu.
 Savivaldybės kontrolierius
• Audituoja kaip yra naudojamas arba vykdomas savivaldybės biudžetas ir kaip yra
naudojamos kitos savivaldybei tenkančios viešosios pajamos;

• Įgalinimai yra panašūs kaip valstybės kontrolės, tik apsiriboja savo savivaldybės teritorijos
ribomis;

• Savivaldybės kontrolierius ar kontrolės institucija vykdydami savo tą veiklą nėra visai

savarankiški, šitų kontrolierių išorinį auditą, taip pat jų veiklos koordinavimą vykdo
valstybės kontrolė. 
Finansų teisės institutai
Institutai – grupė finansų teisės normų, kurios reguliuoja vienarūšius finansinius
teisinius santykius.
Institutai formuojami ne įstatymų pagrindu, o pagal teisinio reguliavimo sritis.
Finansų teisės institutai
Finansų valdymo institutas - normos, kurios
įtvirtina valstybės finansų politikos kryptis
ir nustato valstybės, savivaldybių, jų
institucijų kompetenciją.
Finansų kontrolės institutas - normos,
kurios įtvirtina finansų kontrolės institucijų
sistemą ir reguliuoja jų veiklą.
Finansų teisės institutai
Biudžetinės teisės institutas - visos normos,
kurios tvirtina LR biudžeto sistemą,
biudžeto pajamų ir išlaidų rūšis bei
reguliuoja biudžetinį procesą.
Mokesčių teisės institutas - normos,
kurios įtvirtina valstybės mokesčių
sistemą ir reglamentuoja mokesčių
surinkimą.
Finansų teisės institutai
Valstybės skolos institutas - normos, kurios
reglamentuoja valstybės skolinimosi
užsienyje ir Lietuvoje teisines formas ir
tvarką, paimtų paskolų naudojimą.
Tikslinių pinigų fondų institutas -
normos, kurios reguliuoja nebiudžetinių
fondų sistemą, jų sudarymo ir
naudojimo tvarką (pvz. SODRA).
Finansų teisės institutai
Valstybės išlaidų ir finansavimo
institutas - normos, kurios
reglamentuoja valstybės ir Savivaldybių
išlaidų sistemą, jų apmokėjimą formas ir
tvarką, taip pat reguliuoja valstybinių
įmonių finansinę veiklą ir nebiudžetinių
lėšų naudojimo tvarką.
Bankininkystės valstybinio reguliavimo
institutas - normos, kurios įtvirtina LR
kredito sistemą, nustato kredito veiklos
licencijavimo tvarką, kredito įstaigų
veiklos sąlygas ir jų veiklos priežiūrą.
Finansų teisės institutai
Draudimo valstybinio reguliavimo
institutas - normos, kurios nustato
draudimo įmonių sistemą,
reglamentuoja draudimo veiklos
licencijavimą, nustato draudimo įmonių
veiklos sąlygas ir draudimo įmonių
priežiūrą.
Pinigų apyvartos ir mokėjimo institutas -
normos, kurios reglamentuoja pinigų
sistemą, reguliuoja mokėjimų grynaisiais
ir negrynaisiais pinigais tvarką bei
nustato užsienio valiutos LR režimą.