Birželio 14 — Gedulo ir vilties

diena
Deividas Bugys
Pagėgų Algimanto Mackaus gimnazija
Kas nutiko tą dieną?
 1941 m. birželio 14 d. buvo pradėti
masiniai areštai Lietuvoje. Ištisos šeimos
buvo tremiamos į Sovietų Sąjungos
gilumą, į Sibirą. Per savaitę krovininių
traukinių vagonuose išvežta 30 tūkst.
Lietuvos piliečių. Iki šiol bendras
ištremtųjų ir pakeliui į tremtį žuvusiųjų
skaičius nėra tiksliai nustatytas. 1941–
1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie
132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Nusikaltimo vykdytojai

 1941 06 14 rytą prasidėjusį ir 4 paras trukusį trėmimą vykdė SSRS Valstybės saugumo
liaudies komisariato ir NKVD darbuotojai, milicininkai, jiems talkino vietiniai komunistai
ir vadinamieji sovietiniai aktyvistai, pirmiausia komjaunuoliai. Pirmuosius suėmimus
organizavo Valstybės saugumo departamente įdarbinti ir SSRS NKVD kontroliuojami
komunistai  A. Gailevičius, F. Krastinis J. Komodaitė, , A. Macevičius,
E. Rozauskas, A. Sniečkus (departamento direktorius)
Trėmimų kryptys

 Lietuvos piliečiai buvo tremiami Į Komiją, Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, Novosibirsko

sritį ir Kazachiją buvo išvežta apie 17 600 žmonių. Apie 4663 tremiami vyrai atskirti nuo
šeimų ir kaip kaliniai išvežti į lagerius. Į lagerius buvo išvežta ir daugelis buvusios
Lietuvos kariuomenės karininkų.
Gyvenimas tremtyje

 Atsidūrę Sibire, tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kitus
sunkius fizinius darbus. Juos vargino alkis ir šaltis, turėjo kone plikomis rankomis
pasistatyti sau jurtas, žemines, barakus. Tremties siaubą patyrė išvežtieji į negyvenamas
salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros.
Gyvenimas po tremties

 Po 1956 dauguma lietuvių tremtinių iš tremties vietų buvo paleista, paskutiniai – 1963, bet
apie 50 000 tremtinių Lietuvos sovietinės valdžios iniciatyva ir nutarimais ilgai arba visai
nebuvo leidžiama grįžti į Lietuvą
 1990 atkurtos Lietuvos Respublikos įstatymais į tėvynę grįžtantiems tremtiniams ir jų
šeimų nariams suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, grįžusiems teikiamos socialinės
garantijos
 Trėmimų lietuvių tautai padaryti nuostoliai prilygsta kalinių naikinimui sovietiniuose
lageriuose. Nemažai tremiamų žmonių žuvo per trėmimo akcijas buvo nušauti bėgantys,
daug kūdikių ir mažamečių vaikų, senyvo amžiaus žmonių mirė nuo ligų į tremties vietas
vežami gyvuliniais vagonais antisanitarinėmis sąlygomis, dėl maisto trūkumo. Tremties
vietose apie 28 000 tremtinių mirė nuo nepakeliamo darbo (daugiausia miško kirtavietėse,
medienos apdorojimo įmonėse), prasto maisto, blogų buities sąlygų.