Platono idėjų teorija

Filosofinis idealizmas
 Filosofiniai terminai

• Materializmas: egzistuoja tik materija.

• Realizmas: pasaulis yra toks, kokį
patiriame empiriškai, t.y. jis nepriklauso
nuo mūsų patyrimo ir suvokimo.
• Idealizmas: tikroji realybė yra nemateriali;
pasaulis nėra toks, kokį mums pateikia
pojūčiai (ar ir sąmonė).
• Sokratas (469-399 m. pr. Kr.)
• Platonas (~428-348 m. pr. Kr.)

• Platono dialogai „Sokrato vardu“:

autorystės problema.
• Etika ar metafizika? Idėjų teorija
priskiriama Platonui.
• Platono Akademija (Atėnai) – pirmoji
institucionalizuota filosofinė mokykla.
 Tikrovės patyrimo būdai

• Empirinis (5 pojūčiai, juslės) → empiriniai

objektai (gyvoji ir negyvoji gamta, taip pat
artefaktai).

• Neempirinis (mąstymas, suvokimas

protu) → neempiriniai objektai (mintys,
sąvokos).
 Objektų pobūdis
• Empiriniai objektai – konkretūs,
individualūs, unikalūs (šitas akmuo,
šitas medis, šitas žmogus).

• Neempiriniai objektai – bendri,

abstraktūs, universalūs (pvz., žodis
„akmuo“ nurodo bet kurį akmenį, „akmenį
apskritai“).
 Žodžiai ir daiktai
• „Daiktas“ filosofine kalba – bet koks atskiras
objektas, ontologinis vienetas (lot. ens < esse;
eng. an entity).
• Daiktų būna ne tik empirinių, bet ir neempirinių
(objektai, apie kuriuos galima tik mąstyti).
• Empirinių daiktų mąstyti negalima (galima tik
patirti empiriškai), nes sąvokos, kuriomis
mąstome, yra abstrakčios. Neempirinių negalima
patirti (jei „patirti“ suprantame kaip „patirti
pojūčiais“).
 Idealizmo tezė

• Tikrovė, apie kurią kalbame ir mąstome,

nesutampa su tikrove, kurią patiriame
pojūčiais (empiriškai).
 Platonas: Kokia yra toji vien
mąstoma tikrovė?

• Ką mes pažįstame neempiriškai, per sąvokas?

• Kokie yra sąvokų (nurodomi) objektai?
• Kas jie yra?
• Kaip jie egzistuoja?
• Koks jų santykis su empiriškai patiriamais
(materialiais) objektais?
• Apie ką mes iš tiesų mąstome [kai mąstome]?
 Iliustracija

• „Kas yra grožis?“ (Sokrato klausimas

sofistui Hipijui Platono dialoge “Hipijas
Didysis”).
 Idėja ne filosofijoje
• Idea (ίδεά) gr. – forma, pavidalas, išorė,
išvaizda, įvaizdis (t.y. tai, kas matoma,
patiriama empiriškai).

• Šiuolaikinėje populiarioje vartosenoje,

idėja – mintis, sumanymas, projektas (t.y.
tai, kas egzistuoja vien sąmonėje).
 Platono idėjos samprata
• Bet kokia bendroji sąvoka („medis“, „stalas“, „katė“,
„žmogus“, „laisvė“, „baimė“, „pyktis“, „grožis“, „skaičius“,
„žodis“, etc.).

• Tai, ko negalima patirti empiriškai, kas suvokiama vien

protu, bet nėra vien žodis ar „mintis galvoje“: idėja
egzistuoja ir už mąstančios sąmonės ribų, objektyviai,
pačiuose daiktuose (apie kuriuos mąstome), nors nėra
jiems tapati.

• Daikto (rūšinė) esmė (gr. ὀυσία , lot. essentia): bendrų

savybių visuma, daranti daiktą juo pačiu (pvz., medį –
medžiu); rūšis kaip loginis (ne biologinis) objektas.
 Platono idėjos samprata
• Daikto buvimo priežastis ir sąlyga:
pirminis „idealus modelis“.
• Amžina (neatsiradusi, neišnyksianti,
nekintama) ir vientisa (neskaidoma),
priešingai laikiniems ir daliems
empiriniams daiktams.
• Tikresnė (intensyviau bei stabiliau esanti)
už empirinius daiktus.
• Tobulesnė už empirinius daiktus.
• Nepriklausoma nuo empirinių daiktų.
 Idėjų ir empirinių objektų santykis:
„dalyvavimas“ (partitipatio)

•(Empiriniai) daiktai „dalyvauja

idėjose“: iš jų, per jas, jų dėka įgauna
ir (kurį laiką) išlaiko savo būtį.

•Pažinimas = prisiminimas: anamnesis.

 Daiktai – „idėjų šešėliai“

• Idėja/daiktas = daiktas/šešėlis

• Olos alegorija (Platonas. „Valstybė“,

Vilnius: 2000)
 Ontologinis dualizmas

„Idėjų pasaulis“ vs Empirinis pasaulis.

Tikroji būtis – tik idėjos.

 Idėjų hierarchinė tvarka

• Pagal abstraktumo (tobulumo, atotrūkio

nuo materijos) laipsnį.

• Hierarchijos viršūnėje – Gėrio idėja

(„pasaulio, kurį galima pažinti, riba“, visa
ko buvimo ir pažinumo priežastis).
 Platoniška būties hierarchija
Gėrio idėja
( „Demiurgas“)
↓
Idėjos (empirinių daiktų prototipai, modeliai)
↓
Psychē (φυχή)
(intelektas + emocijos ir jausmai + vegetatyvinės funkcijos)
↓
Empiriniai daiktai („idėjų šešėliai“)
↓
Materija
(neapibrėžtumo ir blogio šaltinis; irgi amžinas)
 Plg.:

•Catena Aurea „Iliadoje“

Neoplatonizmo alegorinės interpretacijos

 Žinojimo hierarchija

• Pažinti galima tik idėjas (nes jos

amžinos ir nekintamos; empiriniai objektai
pažinūs tik tiek, kiek jie „dalyvauja
idėjose“, apie juos, sensu stricto, galima
tik nuomonė).
• Laipsniškas „tikrojo žinojimo“ įgijimo
procesas per tarpininkus; filosofo vaidmuo.
 Platono kritika
Aristotelis Stagyrietis (384-322 m.pr.Kr.):

Nėra jokio atskiro, už daiktų esančio „idėjų

pasaulio“ – idėjos egzistuoja daiktuose ir tik
juose; realiai egzistuoja tik individualūs daiktai.

Daiktas yra formos (bendros, rūšinės savybės) ir

materijos (individualios savybės) junginys.

Pažinti galima ir empirinę tikrovę.

 Aristotelio būties hierarchija
Forma be materijos
(Abstraktus Protas, Pirminė Priežastis ir Galutinis Tikslas)
↓
Psychē (φυχή) ↓

Organizmai
↓
Negyvoji gamta
↓
Materija
Viduramžiai: ginčas dėl universalijų
• Realizmas (universalia sunt realia):
universalijos (bendros sąvokos) egzistuoja
realiai ir nepriklausomai nuo empirinių
daiktų (Platono sekėjai, pvz., Eriugena).
• Nominalizmas (universalia sunt nomina):
universalijos tėra mūsų sukurti ženklai
(Aristotelio sekėjai Jonas Roscelinas,
Williamas Ockhamas).