Lietuvos krikštas.

Krėvos aktas
Turinys
• Tikslas
• Politinė krizė Lietuvoje 1377-1384m.
• Krėvos aktas
• Lietuvos Krištas.
• Jogailos privilegijos.
• Išvados
Tikslas
• Supažindinti klasės draugus su vienais svarbiausių XIVa. pabaigos
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės įvykiais: Krėvos sutartimi ir
Lietuvos krikštu. Papasakoti jų nutikimo aplinkybes, jų sąsajas ir
pasekmes.
Politinė suirutė po Algirdo mirties
• 1337. mirdamas Algirdas savo įpėdiniu paskyrė
sūnų Jogailą.
• Jogaila netęsė tėvo politikos, o nusprendė ieškoti
diplomatinių susitarimų su ordinu.
• Jogaila susitaria su ordinu dėl bendradarbiavimo
ir paliaubų(Trakuose ir Dovydiškėse).
• Jogaila nuverčiamas. Grįžęs su Skirgaila klasta
suima Vytautą ir Kęstutį, juos įkalina.
• Vytautas sudaro sutartį su ordinu, atsikovoja
žemių ir susitaiko su Jogaila.
Jogailos padėtis kandidatavimo metais
• Kai lenkai svarstė Jogailos kandidatūrą jo padėtis buvo kritinė.
 Krėvos aktas

• 1385m. Rugpjūčio 14 dieną

pasirašytas Krėvos aktas.

• Tame akte Jogaila sako, kad jis, gaudamas Jadvygos ranką ir Lenkijos
karaliaus karūną, pasižada su savo broliais ir visa Lietuva krikštytis, sumokėti
Vilhelmui 200 000 auksinių baudą už sužadėtuvių su Jadvyga nutraukimą.
Priimdamas Lenkijos karūną pasižada sujungti su ja LDK, pasižada paleisti
visus Lietuvoje esančius lenkus belaisvius.
Kodėl?
• Sudaryti sutartį su Lenkija Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę labiausiai
skatino bendra kova su Vokiečių ordinu.
• Lenkų dvasininkai norėjo išplėsti Katalikų Bažnyčios įtaką Lietuvoje ir
stačiatikių kraštuose.
• Valdžios krizė, kilusi dėl Jogailos brolių ir Vytauto kovos prieš Jogailą, ir
jo pastangos išeiti iš šios krizės.
• Atsiradusi reali galimybė Jogailai tapti Lietuvos karaliumi ir jo
asmeninis ryžtas žūtbūt pasinaudoti ta galimybe.
Krėvos sutarties padariniai
1. Leido suvienyti lietuvių ir lenkų jėgas kovai su kryžiuočiais. 1410 m.
bendromis jėgomis Žalgirio mūšyje įveiktas Kryžiuočių ordinas.
2. Spartino LDK feodalizaciją.
3. Sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam ir
ekonominiam suartėjimui.
4. Į Lietuvą per Lenkiją ėmė sklisti Europos civilizacija.
5. Nors LDK liko atskirta nuo Lenkijos valstybės, tačiau Krėvos sutartis
davė lenkų feodalams teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi.
6. Lietuva liko savarankiška valstybė, tačiau Jogailai tapus Lenkijos
karaliumi, LDK neliko valstybingumą įkūnijančios institucijos.
7. 1387 m. buvo apkrikštyta Lietuva. Ordinas neteko preteksto pulti
Lietuvą.
 Krėvos akto prasmė
• Akte buvo pažymėta, kad Lietuva prijungiama
prie Lenkijos karalystės. Mat anais laikais
valdovų hierarchijoje negalėjo kunigaikštis būti
lyginamas su karaliumi.
• Pačiam Jogailai buvo vis tiek, katra valstybė prie
katros bus prijungta. Jam buvo svarbu, kad jis
valdys abi valstybes. Žadėdamas Lietuvą
prijungti prie Lenkijos, jis turėjo galvoje, kad
pasižada Lietuvos niekam neatiduoti, bet,
būdamas Lenkijos karaliumi, valdyti ją pats.
Lietuvos krikšto klausimas
• Ankstesnieji Lietuvos krikšto bandymai baigdavosi nesėkmingai, nes
vokiečių ordinas tęsdavo vykdyti grobuonišką politiką.
 Katalikiško krikšto priėmimas
• Pliusai:
1. Perimami Vakarų Europos
kultūros, ūkio laimėjimai
bei sumažinamas LDK
atsilikimas nuo Europos.
2. Tikimybė, jog baigsis LDK
alinantys Kryžiuočių ordino
puldinėjimai.
• Minusai:
1. Gavusi krikštą iš Kryžiuočių, o ne
tiesiogiai iš popiežiaus LDK pakliūtų į
Šv. Romos imperijos įtaką.
2. Už krikštą gali tekti atiduoti Žemaitiją
ordinui.
3. Neaišku, ar Kryžiuočių ordinas
nutrauktų LDK puldinėjimus.
 Stačiakiškojo krikšto priėmimas
• Pliusai:
1. Dauguma LDK teritorijų
gyventojai buvo stačiatikiai.
2. Valdovui tapus stačiatikiu,
buvo galima prisijungti dar
daugiau rytų slavų žemių.
• Minusai:
1. Priėmus stačiatiškąjį krikštą, nebūtų
sustabdyti kryžiuočių puldinėjimai.
2. Vakarų Europos „katalikiškas“ dievas
atrodo stipresnis už stačiatikiųtikių
dievą.
3. Stačiatikiai, Lietuvos valdovų akimis,
buvo „užkariauti“ valdiniai, kurių
dievas silpnesnis už pagoniškus dievus,
nes nepajėgia apginti tikinčiųjų.
Lietuvos krikšto priežastys
• Krėvos aktas.
• Norėjimas apsiginti nuo Kryžiuočių ordino.
• Vakarų Europos pripažinimas.
• Kultūros ir naujų technologijų atgabenimas.
Lietuvos krikštas
• Lietuva krikštijosi 1387 metais.
• Pirmas krikšto etapas buvo paties Jogailos ir jo giminaičių krikštas
1386 m. pr. Krokuvoje.
• Antras etapas – Lietuvos krikštas 1387 m. pr. Vasario mėn. Jogaila su
gausia palyda aatvyko į Vilnių ir paskelbė kelis dokumentus dėl Romos
krikščionybės įvedimo Lietuvoje.
• Žemaičiai liko neapkrikštyti(1413m.)
Krikščionybės įvedimo reikšmė.
1. Įvedus krikščionybę, Europos šalys pripažino Lietuvą – ji, o ne
Ordinas, tapo krikščionybės centru Rytuose.
2. Ordinas nebeteko idėjinio pamato agresijai. Katalikiški Vakarų
Europos kraštai nebegalėjo viešai remti vokiečių invazijos į Lietuvą
(bent jau nebebuvo skelbiami kryžiaus žygiai).
3. Didelę reikšmę krikščionybė turėjo kultūrai. Susidarė sąlygos Lietuvoje
plisti Vakarų kultūrai, be to, bendravimas su kitais kraštais Lietuvai
tapo prieinamesnis ir natūralesnis. Baigėsi kultūrinė izoliacija.

Daugumo istorikų nuomone, krikščionybės – valstybinės religijos

įvedimas Lietuvai turėjo teigiamą reikšmę.
Jogailos privilegijos
1. Vilniaus vyskupui. Buvo įkurta Vilniaus vyskupija. Privilegija davė
pradžią Katalikų bažnyčios žemėvaldai Lietuvoje.
2. Lietuvos bajorams katalikams. Užtikrino jų tėvonijų nuosavybės
teisę, pažadėjo neatiminėti tėvonijų iš neištekėjusių antrą kartą
bajorų našlių. Bajorus atleido nuo kelių tiesimo ir paliko tik prievolę
statyti pilis ir eiti karo tarnybą. Ši privilegija davė pradžią bajorų
luomo formavimuisi.
3. Vilniaus miestiečiams suteikė Magdeburgo teises, įteisino miestiečių
valdžios institutus. Šia privilegija prasidėjo LDK miestų savivalda.
Išvados
• Krėvos sutartis davė pagrindą Lietuvos krikštijimui.
• Jogailos karūnavimas ilgam susaistė Lietuvos ir Lenkijos likimus.
• Krikštas atvėrė kultūrinius, prekybinius, taikius kelius į vakarų Europą.
• Krikščionybė ne tolygiai paveikė įvairius sluoksnius: vieniem suteiktos
privilegijos, kiti jų negavo, ypač pasunkėjo valstiečių padėtis, jie turėjo
mokėti dešimtinės mokestį. Žmonių sąmonė mažai tepasikeitė;
dauguma ir toliau garbino savo senuosius dievus. Tačiau tikrai galima
teigti, kad krikštas pakreipė Lietuvos istoriją kita linkme.
Valstybinio istorijos egzamino klausimai
Ačiū už
dėmesį
Šaltiniai
• A. Šapoka „Lietuvos istorija“
• https://www.vle.lt/Straipsnis/Krevos-sutartis-22782
• https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/aplinkosauga/krevos-unija-ir-jos-ver
tinimas-istoriografijoje

• http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/istorija/IC00/Ju%C4%8Das_a
pie_Kr%C4%97vos_sutarties_prie%C5%BEastis.IC0301A.pdf

• http://www.ltvirtove.lt/ar_zinai.php?lt=lietuvos_krikstas