,,Vokiečių ordinas“

Skaidres rengė: Tauragės ,,Šaltinio“ progimnazijos 8e kl. mok. Neila Grabytė

 Vokiečių ordinas

• Vokiečių ordinas- riterių ordinas, įkurtas Akroje 1190 m. per III kryžiaus

žygį kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus popiežiui ir Vokietijos
imperatoriui.
• Ordino ženklas – juodas kryžius baltame fone (šis ženklas yra kilęs iš
pirmųjų kryžiaus žygių dalyvių skiriamojo ženklo – ant balto apsiausto
išsiuvinėto ar prie jo prisiūto juodo kryžiaus).
 Istorija

• Po paskutiniųjų kryžiaus žygių ir kryžiuočių valstybių Artimuosiuose

Rytuose žlugimo Ordinas persikėlė į Vokietiją. Tuo metu Teutonų
ordino įtaką ir turtus pastebėjo Europos valdovai, kurie tikėjosi
„kovos su pagonimis“ pretekstu pasinaudoti ordinu, susidorojant su
savo priešininkais.
• 1211 m. Ordinas bandė įsikurti Transilvanijoje,
kur Vengrijos karalius Andrius II (Andras) jiems suteikė žemių,
tikėdamasis, kad kryžiuočiai padės apsiginti nuo klajoklių kumanų
genčių puldinėjimų. 1225 m. Ordinas iš ten Vengrijos karaliaus buvo
išvytas, nes bandė atsikratyti priklausomybės nuo Vengrijos.
 Istorija

• 1226 m. Mazovijos ir Kujavijos kunigaikštis Konradas I
Mazovietis pakvietė kryžiuočius ir perleido jiems Kulmo žemę, iš kur
kryžiuočiai turėjo kovoti su prūsais, neva grasinusiais šiaurinėms
Mozūrijos žemėms. Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas
II ir popiežius Grigalius IX Didžiajam ordino magistrui Hermanui fon
Zalcai vadinamąja „Aukso bule“ perleido visas Prūsijos žemes, kurias
Ordinui pavyks užkariauti.
 XIII a.

• 1230–1249 m. Ordinas užkariavo beveik visus prūsus ir ėmė kelti

grėsmę kuršiams, žemaičiams, taip pat ir lietuviams. Vėliausiai
užkariauti buvo sembai, skalviai ir nadruviai. 1237 m. po 1236 m.
pralaimėto Saulės mūšio su Kryžiuočių ordinu susijungė Kalavijuočių
ordinas (nuo tada – Livonijos ordinas), 1202 m. įsikūręs
dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijose. 
 XIII a.

• 1260 m. kilo Didysis prūsų sukilimas, kurio vienas iš vadų

buvo Herkus Mantas ir kuris tęsėsi iki 1274 m., kai buvo galutinai
numalšintas. 1283 m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos
žemes Galutinai prūsai buvo užkariauti 1285 m. Prie šių žemių
užkariavimo daug prisidėjo Čekijos karaliaus Otokaro II žygis, kurio
metu buvo įkurtas Karaliaučius. 
 Kova su Lenkija

• 1308 m. Ordinas užėmė Lenkijos Pamarį, sukeldamas Lenkijos

karaliaus Lokietkos protestus. Ordinas sudarė sąjungą
su Meklenburgo valdovu Jonu Liuksemburgiečiu ir užpuolė Kujavijos žemę
bei Didžiąją Lenkiją, tačiau pralaimėjo mūšį prie Plovcų. Pralaimėtas
mūšis neprivertė Ordino grąžinti Pamarį, o Lokietkai neužteko pajėgų
dideliam puolimui prieš Ordiną.
 Kova su Lenkija

• Ordinas bandė pulti Kujaviją ir Didžiąją Lenkiją siaubiamaisiais žygiais,

tačiau ryžtinga gynyba ir Kazimiero Didžiojo diplomatinė veikla privertė
ordiną 1343 m. sudaryti Kališo taiką, kuria atsisakė Kujavijos, o
Pamario ir Kulmo žemių priklausomybę turėjo nuspręsti popiežiaus
pasiuntinys. Faktiškai Ordinas jokių žemių Lenkijai negrąžino ir įtampa
tarp šių valstybių išliko.
Galios silpimas

• Per kelis vėlesnius dešimtmečius Ordino galią sekino

vidiniai valstybės nesutarimai. Prūsijos miestai ir žemvaldžiai už
didelius mokesčius reikalavo teisių, valdant valstybę ir 1440 m.
įkūrė „Prūsų sąjungą“. 1453 m. su šia sąjunga susivienijo Lenkijos
karalius Kazimieras Jogailaitis.
Galios silpimas

•  1454 m. prasidėjo Ordino miestiečių sukilimas. Po šio karo

sudaryta 1466 m. taika. Ordinas Lenkijai atidavė Pamarį, Kulmą,
taip pat dalį Varmės su Ordino sostine Marienburgu. Be to, Didysis
ordino magistras tapo Lenkijos karaliaus vasalu.
Ordino sostinė buvo perkelta į Karaliaučių.
 Ordinas nuo XIX a. iki dabar

• 1809 m. Napoleonas uždraudė ordino veiklą Vokietijoje, jis galėjo

veikti tiktai Austrijoje. 
• 1834 m. ordinas buvo vėl atkurtas kaip „Vokiečių riterių ordinas“,
tačiau Napoleono metu atimti turtai nebuvo grąžinti.
• 1929 m. ordinas pertvarkytas į dvasinį ordiną ir nuo to laiko
vadinasi „Vokiečių ordinu“.
• Nacių valdymo metu, 1938–1945 m. ordinas vėl buvo uždraustas.