ANTRASIS

PASAULINIS
KARAS.
LIETUVA.
Skaidres ruošė Greta Turčinavičiūtė
 Antrojo pasaulinio karo pradžia
• 1939 08 23 Molotovo–Ribentropo paktu, jo ir vėlesniais slaptaisiais protokolais
Vokietija ir SSRS pasidalijo Rytų Europą į įtakos sferas (Lietuva iš pradžių atiteko
Vokietijos, vėliau – SSRS įtakos sferai).

• 1939 09 01 nacių Vokietijai užpuolus Lenkiją, Lietuvos Respublikos vyriausybė

oficialiai paskelbė neutralitetą.

• Pagal 1939 10 10 Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartį Lietuvai buvo grąžintas

Vilnius ir Vilniaus krašto dalis, tačiau į ją įvesta apie 20 000 SSRS kareivių, dėl to
Lietuvos užsienio politika iš esmės tapo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos.

• 1940 06 15 SSRS okupavo, o vėliau ir aneksavo Lietuvą. (1940–1941)

Antrojo pasaulinio karo metu Lietuva
okupuota:
-01-
1940.06.15 – -02-
1944.06.22 –
1941.06.22 1944/1945
Pirmoji Lietuvos sovietinė Vokiečių okupacija.
okupacija.

-03-
1944/1945 –
1990.03.11
Antroji sovietinė okupacija.
• Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 06 22, kai Vokietija užpuolė SSRS.

• Per Lietuvą žygiavo 40 vokiečių divizijų. Iš viso karo pradžioje per Lietuvą žygiavo
apie 700 000 vokiečių karių.

• Pranašesnė Vokietijos kariuomenė smogė sovietinei kariuomenei triuškinančius

smūgius ir jau pirmąją karo savaitę užėmė Lietuvą. 1941 06 24 į Vilnių ir 06 25 į Kauną
vokiečių junginiai įžengė be pasipriešinimo. 

• Užėmus Lietuvą vokiečių karinė administracija nuginklavo ir paleido lietuvių sukilėlių

ir partizanų dalinius. Dalis jų įsitraukė į antinacinę pogrindinę kovą.
• Dėl masinio gyventojų naikinimo ypač nukentėjo Lietuvos žydai (Holokaustas): 1941–
44, manoma, jų buvo nužudyta apie 195 000 (apie 95 % visų Lietuvos žydų).

• Nužudyta dar apie 50 000 kitų tautybių Lietuvos gyventojų ir apie 30 000 išvežta į
Vokietijos koncentacijos stovyklas (Lietuvos gyventojų genocidas).

• Ypač sunki buvo miesto gyventojų padėtis – nuolat trūko maisto ir kuro. Dėl menkų
atlyginimų žmonės buvo priversti spekuliuoti, išparduoti savo daiktus, vokiečių
administracija persekiojo iš esmės jos pačios veiksmais sukurtą vadinamąją juodąją
rinką. Dėl sunkių buitinių sąlygų, maisto, vaistų ir gydytojų trūkumo plito ligos ir
epidemijos, didėjo mirtingumas.
 Okupacijos padariniai ir rezultatai
• Uždarytos aukštosios mokyklos — Kauno ir Vilniaus universitetas — nes nesusidarė
SS būris iš Lietuvos, kaltino inteligentiją, prof. kaip Balį Sruogą.

• Įvesta valstybinė kalba — vokiečių kalba.

• Spaudos cenzūra.

• Pakeista Lietuvos simboliką į nacišką.

• Prarasta 20 proc. Lietuvos gyventojų:

• Represijos nepaklustantiems valdžiai.
• Prievarta išvežti dirbti į Vokietiją.
• Žydų, čigonų genocidas.
• Trečioji emigracijos banga, politinė (apie 60 tūkst.).
• Daugelis emigrantų apsigyveno skurdžiose DP stovyklose.
• Neleista veikti kitoms partijoms.

• Neleista švęsti tautinių švenčių.

• Mokykla pajungta ideologijos interesams.

• Sovietinė reokupacija.

• Suniokoti miestai, kaimai, ūkis.

• Lietuvos tiesioginė kaimynė tapo SSRS, nes Kaliningrados (Karaliaučiaus) sritis

buvo prijungta prie SSRS.

• Žmonės iš Lietuvos kariavo ir su kitais lietuviais, kai kurie sovietų, kiti vokiečių
pusėse. Klaipėdoje buvo renkami vokiečių karininkai, o sovietai rinko tuos, kurie
buvo pasitraukę į Rusijos gilumą per buvusius karus. Iš ankščiau minėtų susidarė
prosovietinė Lietuviškoji 16-oji divizija.
 PASIPRIEŠINIMO
PRIEŽĄSTYS
• Nepriklausomybės
praradimas
• Prasideda pirmieji
trėmimai
• Ekonominė ir socialinės
politikos nepriėmamas
 Sovietiniai partizanai
•
Lietuvoje
Sovietiniai partizanai Lietuvoje, 1941–44 nacių okupacijos laikotarpiu viena
pasipriešinimo krypčių, atstovavusi SSRS politiniams ir kariniams interesams
Lietuvoje.

• Iš sovietinio ir partinio aktyvo skubiai suformuotos ir apginkluotos kelios dešimtys

partizaninio tipo būrių ir grupių veržėsi į Rytus per sukilėlių kontroliuojamą teritoriją,
kartais sutikdamos prasiveržusius Vokietijos karinius dalinius ir desantininkus; daugelis
jų žuvo. Į SSRS spėjo pasitraukti tik apie 18–20 tūkst. žmonių; tai vėliau apsunkino
diversinių grupių siuntimą į Lietuvą.
• Partizanus karui Lietuvoje nuosekliau pradėta rengti nuo 1942 pavasario. Jie buvo
apmokomi SSRS kariuomenės Šešioliktosios lietuviškosios šaulių
divizijos ypatingosios paskirties kuopoje ir kitose specialiose partizanų mokyklose.

• Nuo represijų ir šaukimo į karinę tarnybą pasitraukę į miškus Lietuvos partizanai

pradėjo organizuotą kovą su sovietų represiniu aparatu ir jo vietiniais rėmėjais. Savo
dokumentuose partizanai pabrėžė, kad jų galutinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos
valstybės atkūrimas.
• Partizaniniam karui vykstant nebe pirmus metus tapo aišku, kad Vakarai neįsikiš į Rytų
Europos reikalus ir partizanai kovoja su žymiai stipresniu priešininku. Galiausiai
partizanai aiškiai ir sąmoningai nusprendė nebepriiminėti naujų narių.
• Partizanų vadovybė buvo sutriuškinta 1953 m. taip faktiškai užbaigiant partizaninį
judėjimą, nors atskiri kovotojai išsilaikė iki septintojo dešimtmečio.
Apie 210
tūkst.
Tai skaičius žuvusių
žmonių Lietuvoje Antrojo
pasaulinio karo metu.
Pasibaigus II pasauliniam karui, Lietuva beveik penkiems
dešimtmečiams prarado laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvių
antisovietinio pasipriešinimo dalyviai siekė ją atkurti. SSRS
okupuota ir aneksuota Lietuva buvo vėl vadinama LSSR, ji
po karo apėmė ir Klaipėdos kraštą. Antrojo pasaulinio karo
politiniai padariniai faktiškai buvo likviduoti tik 1990–93, kai
Lietuva iškovojo nepriklausomybę, vėl įgijo tarptautinį
pripažinimą ir iš jos teritorijos buvo išvesti paskutiniai
Rusijos Federacijos kariuomenės daliniai.
AČIŪ UŽ
DĖMESĮ