Professional Documents
Culture Documents
Chemijos Ir Naftos Pramonė
Chemijos Ir Naftos Pramonė
SnD#2990
Chemijos pramonė
Chemijos pramonė - tai perdirbamosios pramonės šaka, perdirbanti neorganines ir organines žaliavas,
cheminių reakcijų būdu iš jų gaminanti įvairius produktus. Svarbi Lietuvos ekonominės plėtros ir viena
svarbiausių Lietuvos pramonės šakų, pradėjusi formuotis dar po Antrojo pasaulinio karo.
Chemijos pramonė paverčia žaliavas (naftą, gamtines dujas, vandenį, orą, metalus, mineralus) į daugiau nei
70 tūkst. produktų.
Prisideda prie ekonominės ir socialinės žmonių gerovės - didina prekybą ir užimtumą
Vienas pirmųjų pramoninės chemijos pavyzdžių - sieros rūgšties pramoninė gamyba 1736m.
Chemijos pramonių atsiradimo istorija
Lietuvoje chemijos pramonė atsirado XIX a. pab. gamino daugiausia dažus ir lakus, įvairias druskas, rūgštis,
vaistus, kosmetikos prekes. Dauguma įmonių buvo mažos. Pirmosios didesnes buvo Klaipėdoje superfosfato
fabrikas „Union“, pastatytas 1875 m. Vokietijos kapitalistų, Vokietijos savininkams priklausantys Vilniaus ir
Klaipėdos degiųjų dujų fabrikai. 1919-1940 m. raidai trukdė vietinių žaliavų ir kapitalo stoka, maža vidaus
rinka. Toliau daugiausia buvo gaminami buitiniai chemijos gaminiai. 1939 m. Lietuvoje veikė 57 įmonės, jose
buvo 2058 darbuotojai. Po Antrojo pasaulinio karo Kaune išplėstas buitinės chemijos fabrikas „Chemikas“. Be
to, buitines chemijos gaminius (dažus, lakus, tirpiklius, klijus, valymo bei skalbimo miltelius ir kt.) iki 1960 m.
gamino apie 6 verslinės kooperacijos artelės. Gamino Klaipėdoje 1947-1956 m. veikęs superfosfato fabrikas
„Artojas“ (anksčiau „Union“). 1959-1965 m. pastatyta Vilniaus plastmasinių dirbinių, Kėdainių chemijos,
Kauno dirbtinio pluošto ir Jonavos azotinių trąšų gamyklos.
Cheminjos pramonės šakos
Žaliavų rajonai
Vartotojų rinka
Kvalifikuota darbo jėga
Tvirta mokslo ir technikos bazė
Transporto sistema
Energija
Vanduo
Chemijos pramonė gaminama Lietuvoje
Pasaulyje veikia apie 140 didelių naftos bendrovių: Jungtinėse Amerikos Valstijose – 27, Kanadoje – 14,
Indijoje – 12, Japonijoje – šešios, Didžiojoje Britanijoje ir Kazachijoje – po penkias, Kuveite – keturios,
Kinijoje ir Australijoje – po tris, Rusijoje, Irane, Omane, Venesueloje, Indonezijoje, Prancūzijoje, Pakistane – po
dvi, dar 47 valstybėse – po vieną. Didžiausios naftos bendrovės pagal turėtas naftos atsargas 2007: Saudo
Arabijos Saudi Arabian Oil Company (295 mlrd. barelių), Irano National Iranian Oil Company (287 mlrd.),
Kataro Qatar Petroleum (165 mlrd.), Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dhabi National Oil Company (137 mlrd.),
Irako Iraq National Oil Company (137 mlrd.), Rusijos Gazprom (115 mlrd.), Kuveito Kuwait Petroleum
Corporation (102 mlrd.), Venesuelos Petróleos de Venezuela (102 mlrd.), Nigerijos Nigerian Petroleum
Corporation (62 mlrd.), Libijos National Oil Corporation (45 mlrd.), Alžyro Sonatrach (40 mlrd.),
Rusijos Rosneft (35 mlrd. barelių).
Naftos pramonė Lietuvoje
Lietuvoje pramoniniai naftos telkiniai buvo surasti SSRS okupacijos metais. Iki 1990 beveik visi aptikti telkiniai
buvo išžvalgyti. Nafta pramoniniu būdu pradėta išgauti 1990 iš Vilkyčių, Genčių ir Kretingos naftos telkinių.
Daugiausia naftos išgauta 2001 – apie 471 000 tonų. Naftą siurbia bendrovės LOTOS Geonafta (išgauna apie
25 %), Genčių nafta, Minijos nafta, Manifolda ir kitos.
Nafta ir jos produktų poveikis aplinkai
Tarša nafta ir jos produktais – aktuali ekologinė bei socialinė-ekonominė problema, kylanti dėl žmogaus
antropogeninės veiklos. Sparčiai plėtojant urbanizaciją ir industrializaciją, buvo nepaprastai pažeista gamta.
Padidėję aplinkos teršimo mastai lėmė ekologinės pusiausvyros sutrikimą. Todėl būtina stengtis pašalinti ar
apriboti taršą ir jos mastus.
Plačiąja prasme naftos produktai – tai iš naftos pagaminti gaminiai: dyzelinas, benzinas, mazutas, tepalai,
alyvos ir kt. Natūraliai gamtoje susidaro labai mažos angliavandenilių koncentracijos ir įprastais
laboratoriniais metodais grunte, bei požeminiame vandenyje jų neaptinkama. Tačiau, tiesioginių tyrimų
duomenys rodo, kad tiek grunte, tiek požeminiame vandenyje, dažniausiai taršos ribines koncentracijas
viršija naftos produktų angliavandeniliai.
Naftos ir jos produktų tarša Lietuvoje
Tyrimais nustatyta, kad dirvožemis užterštas daugumoje senųjų su naftos produktų krova, sandėliavimu ar
prekyba susijusių objektų, taip pat teritorijose, kur panaudotas tepalas, kuras ar kitos pavojingos atliekos
buvo pilamos tiesiog į gamtą. Didžiausiai tarša nustatyta naftos, karinių ir asfaltbetonio bazių, sandėlių,
gamybos cechų, degalinių ir kai kurių katilinių teritorijose.
2007-2013 metais pagal Europos Sąjungos sanglaudos skatinimo veiksmų programą buvo vykdomas
projektas „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“. Tai vienas iš svarbesnių įgyvendintų projektų, leidžiančių
susidaryti bendresnį vaizdą apie užterštas teritorijas Lietuvoje. Projekto metu, inventorizuotos potencialiai
užterštos teritorijos 39-iose šalies savivaldybėse, atlikti šimto pavojingiausių objektų ekologiniai tyrimai, o
50-ties iš jų (30 pramonės, energetikos ir paslaugų objektų ir 20 – teršiančių medžiagų kaupimo ir
regeneravimo objektų) – detalūs tyrimai ir poveikio aplinkai bei žmogui vertinimas.
Senkantys naftos ištekliai Lietuvoje
Iš šalies sausumoje esančių išžvalgytų telkinių varva paskutiniai naftos lašai – gali būti, kad senkant ištekliams
jau netrukus jos gavyba bus sustabdyta.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje žalios naftos buvo išgauta mažiausiai per du
dešimtmečius – apie 32 tūkst. tonų, arba 8 tūkst. tonų mažiau nei ankstesniais metais.
Sėkmingiausi metai naftininkams buvo 2001-ieji, kai iš Lietuvos gelmių pavyko išgauti arti pusės
milijono tonų juodojo aukso. Vėliau naftos gavyba nuolat mažėjo.
O kas būtų jeigu neliktų naftos?