Chemijos ir naftos pramonė

SnD#2990
 Chemijos pramonė

 Chemijos pramonė - tai perdirbamosios pramonės šaka, perdirbanti neorganines ir organines žaliavas,
cheminių reakcijų būdu iš jų gaminanti įvairius produktus. Svarbi Lietuvos ekonominės plėtros ir viena
svarbiausių Lietuvos pramonės šakų, pradėjusi formuotis dar po Antrojo pasaulinio karo.
 Chemijos pramonė paverčia žaliavas (naftą, gamtines dujas, vandenį, orą, metalus, mineralus) į daugiau nei
70 tūkst. produktų.
 Prisideda prie ekonominės ir socialinės žmonių gerovės - didina prekybą ir užimtumą
 Vienas pirmųjų pramoninės chemijos pavyzdžių - sieros rūgšties pramoninė gamyba 1736m.
Chemijos pramonių atsiradimo istorija

Chemijos pramonės užuomazgų buvo jau apie 7000 prieš Kristų Viduriniuose

Rytuose, kur amatininkai grynino druskožemius ir klintis stiklo gamybai. 6 a. prieš
Kristų finikiečiai darė muilą. 10 a. Kinijoje buvo gaminami primityvūs sprogmenys.
Viduriniais amžiais alchemikai mažais kiekiais gamino įvairius chemikalus. 1635
pirmieji anglų kolonistai Amerikoje pagamino salietrą parakui ir chemikalus odai
išdirbti.
 Chemijos pramonė Lietuvoje

Lietuvoje chemijos pramonė atsirado XIX a. pab. gamino daugiausia dažus ir lakus, įvairias druskas, rūgštis,
vaistus, kosmetikos prekes. Dauguma įmonių buvo mažos. Pirmosios didesnes buvo Klaipėdoje superfosfato
fabrikas „Union“, pastatytas 1875 m. Vokietijos kapitalistų, Vokietijos savininkams priklausantys Vilniaus ir
Klaipėdos degiųjų dujų fabrikai. 1919-1940 m. raidai trukdė vietinių žaliavų ir kapitalo stoka, maža vidaus
rinka. Toliau daugiausia buvo gaminami buitiniai chemijos gaminiai. 1939 m. Lietuvoje veikė 57 įmonės, jose
buvo 2058 darbuotojai. Po Antrojo pasaulinio karo Kaune išplėstas buitinės chemijos fabrikas „Chemikas“. Be
to, buitines chemijos gaminius (dažus, lakus, tirpiklius, klijus, valymo bei skalbimo miltelius ir kt.) iki 1960 m.
gamino apie 6 verslinės kooperacijos artelės. Gamino Klaipėdoje 1947-1956 m. veikęs superfosfato fabrikas
„Artojas“ (anksčiau „Union“). 1959-1965 m. pastatyta Vilniaus plastmasinių dirbinių, Kėdainių chemijos,
Kauno dirbtinio pluošto ir Jonavos azotinių trąšų gamyklos.
 Cheminjos pramonės šakos

 Neorganiniai chemijos gaminiai (amoniakas, sieros rūgštis ir kt.)

 Organinės chemijos gaminiai (karbamidas, fenolis, etileno oksidas ir kt.)
 Keramika (cementas, stiklas ir kt.)
 Naftos ir gamtinių dujų chemijos pramonė (benzinas, mazutas,tepalai ir kt.)
 Trąšų ir augalų apsaugos priemonių gamyba (kompleksinės, azoto, fosforo trąšos, pesticidai, herbicidai ir kt.)
 Polimerų gamyba (polietilenas, poliesteris ir kt.)
 Pavojingų medžiagų gamyba (nitroglicerinas, amonio nitratas ir kt.)
 Parfumerijos ir kosmetikos pramonė (kvepalai, muilas, šampūnas ir kt.)
 Biochemija ir farmacija (vaistai, fermentai, vitaminai ir kt.)
 Chemijos pramonės išdestymo veiksniai

 Žaliavų rajonai
 Vartotojų rinka
 Kvalifikuota darbo jėga
 Tvirta mokslo ir technikos bazė
 Transporto sistema
 Energija
 Vanduo
 Chemijos pramonė gaminama Lietuvoje

 Auto chemija: UAB "Areta", UAB "Arsada", UAB "Autochemija"

 Biokuras: UAB "Biodela", AB "Biofuture", UAB "Biomotorai", UAB "Bionovus"
 Buitinė chemija: AB "Alytaus chemija", UAB "Areta", UAB "Arli Baltic" AB "Higėja"
 Dujos: "Gaschema"
 Kalkės: AB "Naujasis kalcitas"
 Kosmetika ir higiena: "Ambroozija", UAB "BIOK", VŠĮ "Biokosmetikos Akademija", "Ringuva"
 Naftos produktai: AB "Orlen Lietuva"
 Plastmasės ir gumos gaminiai: UAB "Achempak", UAB "Admark Master", UAB "Amberplastic"
 Trąšos: AB "Achema" ,AB"Lifosa"
 Gamyklos Lietuvoje kuriose gaminama chemija

Mažeikų gamykla „ORLEN Lietuva“ Kėdainių gamykla „Lifosa“

 Naftos pramonė

 Naftos pramonė yra daugialypė pramonės šaka apimanti tokius

globalinius vyksmus kaip naftos ieškojimas, perdirbimas, gavyba,
transportavimas (dažniausiai tanklaiviais bei vamzdynais) ir naftos
produktų rinkodara. Šios pramonės stambiausios apimties produktai
yra benzinas, dyzelinas ir mazutas
Pramonės sandara

 Naftos ar gamtinių dujų paieška ir gavyba

 Naftos transportavimas, perdirbimas ir produktų pristatymas, platintojai ir vartotojai
 Vamzdynai
 jūrinė pramonė
 Paslaugų ir aptarnavimo teikimas
Naftos telkiniai pasaulyje

Nafta išgaunama visuose žemynuose. Išžvalgyti naftos ištekliai pasaulyje sudaro

apie 148 mlrd. t, iš jų Saudo Arabijoje – 25 %, Irake – 10,5 %, Jungtiniuose Arabų
Emyratuose – 9,3 %, Kuveite – 9,2 %, Irane – 8,2 %, Venesueloje – 7,4 % (2008).
Penkios valstybės 2008 išgavo 43 % pasaulio naftos: Saudo Arabija – 12,9 %,
Rusija – 12,4 %, Jungtinės Amerikos Valstijos – 7,1 %, Iranas – 5,6 %, Kinija –
5,0 %. Po daugiau kaip 10 mln. t naftos per metus išgauna apie 40 šalių.
 Naftos bendrovės

Pasaulyje veikia apie 140 didelių naftos bendrovių: Jungtinėse Amerikos Valstijose – 27, Kanadoje – 14,
Indijoje – 12, Japonijoje – šešios, Didžiojoje Britanijoje ir Kazachijoje – po penkias, Kuveite – keturios,
Kinijoje ir Australijoje – po tris, Rusijoje, Irane, Omane, Venesueloje, Indonezijoje, Prancūzijoje, Pakistane – po
dvi, dar 47 valstybėse – po vieną. Didžiausios naftos bendrovės pagal turėtas naftos atsargas 2007: Saudo
Arabijos Saudi Arabian Oil Company (295 mlrd. barelių), Irano National Iranian Oil Company (287 mlrd.),
Kataro Qatar Petroleum (165 mlrd.), Jungtinių Arabų Emyratų Abu Dhabi National Oil Company (137 mlrd.),
Irako Iraq National Oil Company (137 mlrd.), Rusijos Gazprom (115 mlrd.), Kuveito Kuwait Petroleum
Corporation (102 mlrd.), Venesuelos Petróleos de Venezuela (102 mlrd.), Nigerijos Nigerian Petroleum
Corporation (62 mlrd.), Libijos National Oil Corporation (45 mlrd.), Alžyro Sonatrach (40 mlrd.),
Rusijos Rosneft (35 mlrd. barelių).
 Naftos pramonė Lietuvoje

Lietuvoje pramoniniai naftos telkiniai buvo surasti SSRS okupacijos metais. Iki 1990 beveik visi aptikti telkiniai
buvo išžvalgyti. Nafta pramoniniu būdu pradėta išgauti 1990 iš Vilkyčių, Genčių ir Kretingos naftos telkinių.
Daugiausia naftos išgauta 2001 – apie 471 000 tonų. Naftą siurbia bendrovės LOTOS Geonafta (išgauna apie
25 %), Genčių nafta, Minijos nafta, Manifolda ir kitos.
Nafta ir jos produktų poveikis aplinkai

 Tarša nafta ir jos produktais – aktuali ekologinė bei socialinė-ekonominė problema, kylanti dėl žmogaus
antropogeninės veiklos. Sparčiai plėtojant urbanizaciją ir industrializaciją, buvo nepaprastai pažeista gamta.
Padidėję aplinkos teršimo mastai lėmė ekologinės pusiausvyros sutrikimą. Todėl būtina stengtis pašalinti ar
apriboti taršą ir jos mastus.
 Plačiąja prasme naftos produktai – tai iš naftos pagaminti gaminiai: dyzelinas, benzinas, mazutas, tepalai,
alyvos ir kt. Natūraliai gamtoje susidaro labai mažos angliavandenilių koncentracijos ir įprastais
laboratoriniais metodais grunte, bei požeminiame vandenyje jų neaptinkama. Tačiau, tiesioginių tyrimų
duomenys rodo, kad tiek grunte, tiek požeminiame vandenyje, dažniausiai taršos ribines koncentracijas
viršija naftos produktų angliavandeniliai.
 Naftos ir jos produktų tarša Lietuvoje

 Tyrimais nustatyta, kad dirvožemis užterštas daugumoje senųjų su naftos produktų krova, sandėliavimu ar
prekyba susijusių objektų, taip pat teritorijose, kur panaudotas tepalas, kuras ar kitos pavojingos atliekos
buvo pilamos tiesiog į gamtą. Didžiausiai tarša nustatyta naftos, karinių ir asfaltbetonio bazių, sandėlių,
gamybos cechų, degalinių ir kai kurių katilinių teritorijose.
 2007-2013 metais pagal Europos Sąjungos sanglaudos skatinimo veiksmų programą buvo vykdomas
projektas „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“. Tai vienas iš svarbesnių įgyvendintų projektų, leidžiančių
susidaryti bendresnį vaizdą apie užterštas teritorijas Lietuvoje. Projekto metu, inventorizuotos potencialiai
užterštos teritorijos 39-iose šalies savivaldybėse, atlikti šimto pavojingiausių objektų ekologiniai tyrimai, o
50-ties iš jų (30 pramonės, energetikos ir paslaugų objektų ir 20 – teršiančių medžiagų kaupimo ir
regeneravimo objektų) – detalūs tyrimai ir poveikio aplinkai bei žmogui vertinimas.
Senkantys naftos ištekliai Lietuvoje

Iš šalies sausumoje esančių išžvalgytų telkinių varva paskutiniai naftos lašai – gali būti, kad senkant ištekliams
jau netrukus jos gavyba bus sustabdyta.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje žalios naftos buvo išgauta mažiausiai per du
dešimtmečius – apie 32  tūkst. tonų, arba 8  tūkst. tonų mažiau nei ankstesniais metais.
Sėkmingiausi metai naftininkams buvo 2001-ieji, kai iš Lietuvos gelmių pavyko išgauti arti pusės
milijono tonų juodojo aukso. Vėliau naftos gavyba nuolat mažėjo.
 O kas būtų jeigu neliktų naftos?

 Daugelis mūsų nesusimąsto, kad jei staiga nebeliktų naftos, šiuolaikinis

gyvenimas sustotų. Mes vis dar galvojme, kad išgaunama nafta skirta tik
degalams gaminti, tačiau yra ne visiškai taip. Jei netikėtai nebeliktų naftos, o jai
pakeisti nebūtų alternatyvų, žmogaus gyvenimas per keletą akimirkų sugrįžtų į
pirmykščius laikus - dingtų kosmetika, kvepalai, avalynė, drabužiai, elektros
energija, transportas bei kiti daiktai, be kurių šiuolaikinis žmogus savo gyvenimo
nebeįsivaizduoja.
Ačiū už dėmėsį