Kodėl kartais žmogus mąsto apie

pasitraukimą iš gyvenimo?

Kokios gali būti priežastys,

perpildančios gyvenimo kantrybės
taurę?
 Visų lengviausia gyvenime – mirti,
visų sunkiausia – gyventi.
Abul Azadas

Šarūnas Sauka. Laiptai

Fausto nusivylimas
gyvenimu. Naktis
Veiksmo laikas – pilnaties naktis

 Šeštadienio naktis prieš Velykų rytą -

svarbiausia metų šventė krikščionių
kalendoriuje.
 Simbolinis ryšys su tamsiausia žmonijos
valanda prieš jų išganytojo Jėzaus pasirodymą.
 Ji ir tamsiausia Fausto naktis (susiduriama su
savo gyvenimo ir darbo neviltimi bei depresija ir
beveik nusprendžiama nusižudyti).
Situacija: ankštame kambaryje su viduramžių
gotikiniais skliaustais Faustas kovoja su savo
vidiniu pasauliu.

 Didžio vienišo mąstančio žmogaus

drama dažna Apšvietos literatūroje.
 Vidinė Fausto nesantaika sietina ir
su vokiečių filosofiniu „Audros ir
veržimosi“ judėjimu: ieškoma būdų,
kaip išreikšti audringas vidines
žmogaus patirties emocijas.
 Kodėl Faustas svarsto
apie mirties
pasirinkimą?

Kokios reikėtų mums informacijos apie Faustą, kad

sužinotume, jog jo ketinimai pakankamai rimti?
 Psichologai ir išminčiai
(kontekstų analizė)
Psichologai:
1. Kas padeda nustatyti žmogaus dvasinės būsenos
laipsnį?
2. Iš kokių dviejų dalių susideda anamnezė? Kokie jos
tikslai?

Išminčiai:
3. Kokie esminiai dalykai, pasak Antikos filosofų, rodo
esant prasmingą gyvenimą?
2. Kodėl žmogui svarbu gyventi vientisą gyvenimą: giliai
jausti ir vadovautis intelektu?
 Darbas su grožiniu tekstu

Psichologams išrinkti Išminčiams kūrinio

žmogaus, sergančio tekstu pagrįsti, kad
depresiją, dvasinės Faustas neteko
būsenos požymius ir gyvenimo prasmės,
surašyti Fausto jo gyvenimas tapo
būsenos anamnezę. nevisavertis.
 Anamnezės galimi momentai
Labai aktyviai gyveno intelektualiai (teologija, teisė,
filosofija, medicina). Savo žinojimu norėjo prilygti Dievui
(net imasi burtų).
 Gyvena „skylėj“, kur nesilanko saulė, plėkstantis
tvaikas, tarp dulkinų knygų, kolbų, skeletų... Ši aplinka
slegia, kankina, apima neviltis.
Nusivylęs gyvenimu („nevertas šuns buities“) ir savimi,
nes mato savo, kaip mokslininko, bejėgiškumą („nieko
mums žinot neskirta“).
 Emociškai nestabilus: puikavimasis ir drauge
nusivylimas savimi, džiaugsmas pajuntamas trumpai, kai
tyrinėjamas kosmoso ženklas.
IŠVADOS

Prie dvasinės bedugnės Faustą atveda

1. Didžiuliai iškelti tikslai ir nusivylimas, kad
niekada jų nepasieks;
2. Pasikėlimas į puikybę (jis pats sau
dievas);
3. Slegianti aplinka, džiaugsmo,
pasitenkinimo nejautimas, depresinės
nuotaikos;
4. Labai kritiškas požiūris į save.
Galimos išminčių įžvalgos
Iki tolei buvo tenkinama tik viena – intelektualinė – Fausto
asmenybės pusė. Bandyta apimti viską: žmogaus kūną
(medicina),sielą (teologija), žmonių santykius (teisė), būties prasmę
(filosofija). Noras peržengti realųjį pasaulį buvo nesėkmingas.
Pilnaties naktis pažadina jausminę, dar nepatirtą Fausto
(romantiškąją) pusę („O, kad galėčiau pasileist/ Kalnais, mėnulio
nušviestais“; „pažadink... Ir jausmus ...atgaivink...leiski jiems
pabusti“).
Fausto troškimas prilygti Žemės dvasiai, kuriai jaučiasi toks
artimas, rodo jo norą valdyti ir dvasinį pasaulį (Fausto charakterio
yda ir įtampa). Išgirdęs jos paniekinantį atsakymą tampa sukrėstas.
IŠVADOS

Žmogus nelaimingas, kai...

 gyvenimas tampa vienpusis, nevisavertis;
 nėra harmonijos su gamta;
 pažeistas saikingumo principas: norima tapti
savotišku dievu ir valdyti realųjį bei dvasinį
pasaulius;
 atsisakoma aukštos moralės, prarandami
žmogiški ryšiai su kitais (nori žmogų padaryti
laimingą, o pats vedžioja studentus už nosies)
 Kodėl Faustas neišgeria nuodų taurės?

 Atsklidę Velykų giesmės garsai išbudina

gyvybės, gyvenimo instinktą. Giesmė priminė ne
vien jaunystę, bet ir nuolatinę gyvybės ir mirties
kovą.
 Naujame Fausto gyvenime nebus
vietos Kristui (Faustas turi pokrikš-
čionišką, modernią pasaulėžiūrą)
 Jis pasirengęs atsisakyti savo
gyvenimo, nes nebetiki nuodėmės
ir mirties pasekmėmis, ir šis požiūris
persmelkia būsimus jo veiksmus.
Vienas svarbiausių Gėtės vaizdavimo
principų – kontrastas (raiška)

 Pasaulis kaip nepaliaujama priešybių

kovą;
 Žmogus – kupinas vidinių prieštaravimų
būtybė.
 Priešiškos jėgos ir siekimai kartais glūdi ir
pačiame žmoguje.
 Priešybės skatina pasaulio pažangą.
Faustas ir Vagneris. Du mokslininkai, du
dvejopi žmonės

Vagneris, Fausto
draugas bei mokinys,
yra humanistas ir
teoretikas.

Kuo šie mokslininkai panašūs ir kuo

skiriasi?
Vagneris –teoretikas, idealistas: džiaugsmą,
gyvenimo pilnatvę pajunta skaitydamas. Jis
racionalesnis, siekia žinių. Mokslininkas
aukština žmogaus protą ir dvasią, tačiau ne
kūną. Žmogus, pasak Vagnerio, yra aukščiau
gamtos.
 Faustas- praktikas. Senstantis mokslininkas
suvokia, kad gyvenimą paaukojęs intelektinei veiklai
iš tiesų taip ir nespėjo pagyventi, jam parūpo meilė ir
aistra, jis nori liesti, naudotis, grožėtis.
 Nors abu veikėjai siekia to paties – pažinimo
– tai daro skirtingais būdais.
Faustas ir Vagneris panašūs tik iš pirmo
žvilgsnio. Tačiau jiems abiem tinka Vagnerio
žodžiai: „Gyvenimas toks trumpas, dievaži,/ Bet
ilgas kelias tikro pažinimo!“
 Įsivertinkime
Įvardykite 2 pagrindines priežastis, kodėl Faustas nusivilia gyvenimu ir atsiduria ties jo bedugne.
I Savais žodžiais paaiškinkite, kodėl tai kuriančiam žmogui yra svarbu.
Vienoje scenoje Faustas prisipažįsta mokslininkui Vagneriui:
Esi apsėstas tik vienos aistros,
Ir Dieve duok kitų tau nepatirti!
Many dvi sielos grumias nuolatos! –
Viena kitos norėtų atsiskirti;
Viena, pilna troškimų ir geismų,
II Už žemiškos, šiurkščios būties kabinas;
Antroji kyla lig pačių esmių
Ir nyra į giliausius vandenynus.
Paaiškinkite, kuo, pasak Fausto, jie skiriasi? Apie kokį pažinimą kalba Faustas? Įvardykite tas dvi
prieštaringas sielas.
Kuriam iš mokslininkų – Faustui ar Vagneriui – tinka prancūzų rašytojo Anatolio Franco mintis:
„Žmogus yra beribis: jis didelis kaip pasaulis, nes jame visas pasaulis.“ Iliustruokite kūrinio
medžiaga.
Pasak Fausto, jo gyvenimas nevertas „net šuns buities“: vienpusis, tenkinantis tik vieną sielą, tad
silpnumo akimirką jis griebiasi nuodų taurės. Remdamiesi Antikos narcisizmo ir Apšvietos
III epochos racionalaus laikotarpio (pasirinktinai) idėjomis įvertinkite tokį neprotingą Fausto
žingsnio priežastį.
