JŪRINIS ERELIS

MITYBOS IR MEDŽIOKLĖS
YPATUMAI
• Dažniausiai medžioja sklandydami virš vandens telkinių ir stebėdami vandens paviršiuje
esančias žuvis, kuriomis daugiausiai ir minta. Pastebėję grobį, jūriniai ereliai plasnoja
vietoje, bet dažniausiai išskleidę sparnus sustoja, o grobį griebia kojomis krisdami žemyn.
• Kartais pasigauna vandens ir kitų paukščių. Juos medžiodami nutūpia į medį netoli
vandens telkinio ir laukia tinkamo momento. Taip jie kartais ištupi po kelias valandas.
Vėliau, nusižiūrėję tinkamą auką, ereliai staiga puola.
• Rečiau medžioja ore, kada užskridę virš ančių ar panašių paukščių būrio ima staiga kilti į
viršų, verčiasi ir vejasi auką.
GYVENAMOJI VIETA

• Lietuvoje įsikuria įvairaus tipo ir dydžio miškuose šalia vandens telkinių. Daugiau juos
traukia ramūs ir nuošalūs miško plotai šalia žuvingų ir gausiau vandens paukščių
gyvenamų vandens telkinių, pastaruoju metu dažnai netoli žuvininkystės ūkių.
PAPLITIMAS

• Įrašytas į Lietuvos raudonosios knygos 3(R) kategoriją. Lietuvoje tai sėslūs ir perintys

paukščiai, nors jų pagausėjimas reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu.
Aptinkami visoje Lietuvoje, nors gausiausi Lietuvos vakaruose apie Nemuno deltą ir
aplink Kuršių marias. Manoma kad XXI a. pirmame dešimtmetyje Lietuvoje kas metai
perėjo apie 90 porų ir pastebimas jų plitimas.
PORAVIMASIS

• Jūriniai ereliai – sudaro pastovias poras kol gyvi abu poros nariai. Žuvus, nusibaigus
vienam jų, likęs gyvas poros narys susiranda sau porai kitą. Bet jeigu tas kitas dar
nesubrendęs, krauna lizdus, bet neperi, o veistis pradeda tik partneriui sulaukus lytinės
brandos.
GYVENIMO TRUKMĖ

• Jūriniai Ereliai gyvena nuo 17 iki 20 metų

AČIŪ UŽ DĖMESĮ