Garso rūšys

GARSO BANGŲ DAŽNIS IR

ILGIS
Bangos sklidimo greičio, ilgio ir dažnio
sąryšis išreiškiamas formule :

v=λf
Jei garsas iš to paties šaltinio sklinda
įvairiomis terpėmis, tai jo dažnis tose
terpėse vienodas, tuo tarpu bangos ilgis –
skirtingas.
 GARSAS GYVOJOJE GAMTOJE

Girdimo garso Sukeliamo garso

dažnis, Hz dažnis, Hz
Žmogus 16 - 20 - 20 000 70 - 10 000 - 12 000
Šuo 15 - 50 000 452 - 1080
Katė 60 - 65 000 760 - 1520
Varlė 50 - 10 000 50 - 8000
Šikšnosparnis 1000 - 120 000 10 000 - 120 000
Delfinas 150 - 150 000 7000 - 12 000

Žmogus geriausiai girdi garsus, kurių dažnis 500-2000Hz. Tokio

dažnio garsais ir susikalbame.
 GARSŲ SKIRSTYMAS
Žmogaus ausis kaip garsą suvokia svyravimus,
kurių dažnis yra nuo 16-20 Hz iki 20 000 Hz.
Mažesnio negu 16-20 Hz dažnio garsas vadinamas
infragarsu, o didesnio negu 20 000 Hz dažnio
garsas - ultragarsu. Lentelėje parodyta, kokio
dažnio garsą gali girdėti ir sukelti žmogus bei kai
kurie gyvūnai.
 INFRAGARSAS
Infragarso dažnis yra mažesnis
negu 16-20 Hz, taigi jo bangos
labai ilgos.

Infragarsą sukelia vėjas, perkūnija,

jūros bangos, sprogimai, šūviai,
žemės drebėjimai, įvairūs
vibruojantys varikliai. Žmogus šio
garso negirdi.

Infragarso įtaka žmogui ir gyviesiems

organizmams dar nėra pakankamai
gerai ištirta, tačiau yra žinoma, kad
daugeliui atvejų ji neigiama.
Gyvūnai infragarsą junta geriau nei
žmonės.
Infragarsas ore, vandenyje, žemės plutoje ir t.t.
sugeriamas ir sklaidomas silpnai, todėl sklinda labai toli.
Ši savybė leidžia užregistruoti įvairius sprogimus toli nuo
jų epicentro, prognozuoti cunami reiškinį ir pan.
INFRAGARSO POVEIKIS
ŽMOGAUS ORGANIZMUI
Žmogaus organizme vykstantys įvairių
organų savieji virpesiai atitinka
infragarsinį dažnį, pavyzdžiui, krūtinės
ląstos virpesiai yra 5–8 Hz, miokardo –
1–3 Hz ir t.t. Todėl išoriniai
infragarsiniai svyravimai žmogaus
organizmui yra labai pavojingi, nes gali
įvykti rezonansas. Šios negirdimos
bangos sukelia žmogui prislėgtumo
jausmą, silpnumą, galvos skausmą ir
nepaaiškinamą baimę.
Gyvūnai infragarsą junta geriau nei žmonės. Pavyzdžiui, prieš žemės
drebėjimą, prasidedantį mažo dažnio svyravimais, gyvūnai tampa
neramūs.
Nustatyta, kad drambliai ir banginiai tarpusavyje
bendrauja infragarsu kelių kilometrų atstumu.
Infragarsą gali skleisti tik labai dideli gyvūnai, todėl
tai vieninteliai gyvūnai bendraujantys infragarsu.
 ULTRAGARSAS

Ultragarso dažnis didesnis negu 20 000Hz, taigi šios

bangos yra labai trumpos. Dėl mažo bangos ilgio
ultragarsas gali sklisti siauriais pluoštais ir
atsispindėti nuo mažų matmenų kliūčių. Didelio
dažnio ultragarso bangas gerai sugeria dujos, o
skysčiais ir kietaisiais kūnais jos gali nusklisti labai
toli. Dėl šių savybių minėtos bangos plačiai taikomos
įvairiuose prietaisuose: echolotuose - prietaisas
vandens gyliui matuoti iš laivo; ultragarsiniuose
lokatoriuose ir defektoskopuose.
ULTRAGARSINIS LOKATORIUS
Ultragarsinių lokatorių veikimas pagrįstas ultragarso
atspindžiu nuo kliūties.
Ultragarsiniais hidrolokatoriais sekami
povandeniniai laivai, nustatoma priešinga kryptimi
plaukiančių laivų vieta naktį ar ūkanotą dieną,
ieškoma jūros žuvų telkinių, ledkalnių ir kt.
 ULTRAGARSINIS
DEFEKTOSKOPAS
Ultragarsiniais defektoskopais gaminio paviršiuje ar viduje
ieškoma defektų, kurių neįmanoma aptikti rentgeno ar
gama spinduliais: oro pūslelių, plyšių, pašalinių intarpų.
Juos gana tiksliai parodo gaminio atspindėti arba sugerti
ultragarsai.
 Ultragarsinius hidrolokatorius turi
ir kai kurie gyvūnai:
• Šikšnosparniai siunčia
ultragarso bangas labai trumpais
impulsais (iki 250 impulsų per
sekundę), kurie sklinda iki 10 –
15 m. atspindėję nuo kliūčių, šie
impulsai grįžta atgal. Pagal juos
šikšnosparniai puikiai
orientuojasi naktį, ieško maistui
vabzdžių.
• Delfinai skleisdami aidu
grįžtančius garsus orientuojasi
jūrose, gaudo žuvį.
 TRIUKŠMAS

• Triukšmas – įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas,

sklindantis iš įvairių, natūraliųjų ir dirbtinių, garso
šaltinių.
 TRIUKŠMO POVEIKIS ŽMOGUI

• Triukšmas pažeidžia mūsų klausą

Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl
to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas
išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 140 dB, vaikams,
- 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110
dB triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso
lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po tam tikro laiko (5 ir
daugiau metų), gali žymiai susilpnėti klausa.
• Triukšmas sutrikdo miegą
Miegas gali būti sutrikdomas (pailgėja užmigimo laikas,
nepakankama miego kokybė), kai triukšmo lygis
patalpoje didesnis nei 30 dB. Jei miegas trikdomas
nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą.
• Triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą
dėl streso hormonų galimi tokie sveikatos sutrikimai:
sumažėja imunitetas, vystosi širdies ir kraujagyslių ligos.