Humoristinės dainos

Tai dainos, kuriose dainuojant bet kuriuos reiškinius, įvykius, vaizduojamos

juokingos situacijos, išryškinami komiškieji jų bruožai.
 Tematika

Humoristinių dainų tematika įvairi, tačiau dominuoja buitinės temos. Komiškai vaizduojami vyro ir
žmonos tarpusavio santykiai, jaunimo meilės bei vedybiniai rūpesčiai. Parodomos panaikinamos žmonių
ydos, šaipomasi iš jų būdo ypatybių, elgsenos, išvaizdos. Dažnai šių dainų objektas būna tam tikro statuso,
luomo, profesijos, tautybės, atskirų vietovių bei tarmių atstovai. Šiam žanrui priskiriamos linksmos dainelės
apie gyvūnų nuotykius. Humoristinės dainos buvo dainuojamos įvairių sueigų, pasilinksminimų metu,
tačiau nėra glaudžiai susijusios nei su apeigomis, nei su kuriomis nors buitinėmis trad icijomis.
 Humoristinių dainų bruožai

 žmonių ydos (tinginystė, girtavimas, rūkymas…)

 Pašiepimas iš ypatybių (mušeika, pikčiurna, pagyrūnas…)
 (senis, našlys, senbernis, davatka)
 luomo (bajoras, ponas, samdinys)
 profesijos, tautybės (čigonas, žydas, prūsas).
 Kokia proga buvo dainuojamos Humoristinės dainos?

 Humoristinės dainos buvo dainuojamos įvairių sueigų, pasilinksminimų metu, tačiau

nėra glaudžiai susijusios nei su apeigomis, nei su kuriomis nors buitinėmis tradicijomis.
 Kokie dažniausiai yra pagrindiniai veikėjai ir kas yra
humoristinis pobūdis dainoje?

Skirtingai nei lyrinėse dainose, dažniausi veikėjai yra ne bernelis ir mergelė, o „diedas“ ir „boba“.
Humoristinį pobūdį turi ir linksmos dainelės apie žvėrių ir gyvulėlių (uodo, žvirblio, kiškio, ožkos)
nuotykius. Tarp jų yra ir senų, klasikinės poetikos dainų, ir naujoviškų, sufolklorėjusių autorinių dainų.