Moterų padėties

kaita XIX a. – XX
a. pradžioje

Parengė Monika Valančiūtė

 XIX a.
Vienintelė visuotinai pripažinta institucija,
kurioje moter ys galėjo dalyvauti – bažnyčia.

Aktyvios socialinių procesų, visuomeninių ir

politinių judėjimų dalyvės moter ys suvokė savo
nelygiaver tę padėtį visuomenėje ir ėmė
formuluoti specifi nius savo poreikius
atitinkančius reikalavimus.

Beveik iki trečio XIX a. ketvirčio moters padėtį

visuomenėje apibrėžė tradicija. Šimtus metų
buvo regima tik šeimoje ir per šeimą – kaip
žmona, moti na, šeimi ninkė.
 XIX a.
A pie XIX a . pirm o j o j e pu sėj e E uro po j e
at sira du si ą e m an cipu o tą mo ter į L ie tu vo j e ž in o ta
tik i š n uo gir dų. L ie tu viško j e real ybėj e t okį
mot er s t ipą pas te bė ti dar la bai su nku. Tač ia u
pirmia us ia dė l po liti nių a plinkybių pa kit us io s
L iet uvo s visu om e nė s gyve ni mo s ąl yg os a tsi lie pė
ir mot erų pa dė č iai .

*emancipuotas - žmogus, kuriam suteikta asmens

laisvė/asmens išlaisvėjimas iš įvairių visuomeninių,
socialinės aplinkos sukeltų suvaržymų.
 Emilija Pliaterytė
( 1 8 0 6 - 1 8 3 1 ) – k i l u s i i š L i e t u vos b a j o r ų m a g a n t ų
Pliaterių giminės.

D a ž n a i d a r va d i n a m a L i e t u vo s Ž a n a D ‘a r k .

Po m a m o s m i r t i e s , tė vo a t s t u m i m o s u s i r g o
d e p r e s i j a i r n u s p r e n d ė į s i t ra u kt i į s u k i l i m ą . Te n
n a r s i a i ko vo j o i r g r u o d ž i o 2 3 d . ( 1 8 3 1 m ) m i r ė .

A p i e j ą p a ra š y t i l i t e ra tū r o s k ū r i n i a i , p a s t a t y t i
p a m i n k l a i d a u g u m o je L e n k i j o s m i e s t ų , p or t r e t a s
i š s p a u s d i n t a s a n t d v i d e š i m t i e s z l ot ų b a n k n o t o.

P i r m o j i m ot e r i s m ū š i o l a u ke k a r i av u s i
n e u ž s i m a s k av u s i v y r o d ra b u ž i a i s .
 XX a. pradžia

1896 m. susikūrusi Lietuvos soc ialde mokra tų

p ar tija deklaravo abiejų ly čių politinį
lygiateisišk umą.

Lietuvos d emokra tų p ar ti ja , pagrindinius

veiklos principus suf ormulavusi 1903 m. ,
dek laruodama Lietuvos neprik lausomybės siekį,
pripažino politine s bei rink imų teise s ir
moterims.

1905 m. įkur tas Lietuvi ų krikščionių

d emokratų susivienijima s savo programoj e
ak centavo: „Atstovai į parlamentą renk ami
lygiu, tiesiu, slaptu, priverstiniu balsav imu be
sk ir tumo tik ėjimo, tautybės, lyties ir luomo. “

*Nuotraukoje Felicija Bortkevičienė

 XX a. pradžia
Apibendrintai galima sakyti, kad moterų
rinkimų teisės principai dekl aruoti
Laikinosios Konsti tucijos pamatiniuose
dėsniuose , tačiau pati rinkimų teisė galutinai
buvo įtvir tinta šios Laikinosios Konstitucijos
nuostatas įgyvendinusiame 1919 m. spalio 30
d. Lietuvos Valstybės Tar ybos priimtame
Steigiamojo Seimo ri nki mų įstatyme.

1919-iasiais galutinai įtvir tinta moterų

teisė rinkti Seimą.

*Nuotraukoje Magdalena Galdikienė

 XX a. pradžia
Lietuvos Steigiamasis Seimas išsiskiria tuo,
kad pirmajam jo posėdžiui – 1920 m. Gegužės
15-ąją – pirmininkavo ir Steigiamąjį Seimą
atidarė vadinamasis „amžiaus prezidiumas“, kurį
sudarė moter ys. Anuomet juokauta, kad taip
moter ys trumpam perėmė valdžią valstybėje,
mat „amžiaus prezidiumas“ atlieka
pereinamosios valdžios funkciją . Amžiaus
pirmininke (šias pareigas eidavo vyriausias
amžiumi Seimo nar ys) tapo 59 metų Gabrielė
Petkevičaitė-Bi tė , amžiaus sekretore (šios
pareigos atitekdavo jauniausiam amžiumi Seimo
nariui) tapo 24 metų Ona Račiukai ti enė
(Muraškaitė).

*Nuotraukoje Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

 Dienraščio „Lietuva“ skelbimas, kuriuo vyrai ir moterys
raginami dalyvauti Lietuvos Steigiamojo Seimo
rinkimuose

Moterų dalyvavimo rinkimuose klausimas Dienraščio „Lietuva“ skelbimas, kuriuo vyrai ir moterys
atsispindėjo rinkimų agitacijai skirtose raginami dalyvauti Pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo
karikatūrose rinkimuose
 Lietuvos Steigiamojo Seimo narės
Iš kairės sėdi: Emilija Spudaitė-Gvildienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Magdelena Draugelytė-Galdikienė; iš
kairės stovi: Ona Muraškaitė-Račiukaitienė, Salomėja Stakauskaitė
 Šatrijos Ragana

(1877-1930) Marija Pečkauskaitė laikoma ir

feminizmo judėjimo pradininke Lietuvoje: ji
visą savo gyvenimą itin didelį dėmesį skyrė
mergaičių edukacijai, o žymiausiame
kūrinyje „Sename dvare“ rašytoja dvaro
moterį vaizduoja ne tik kaip namus
puoselėjančią motiną, bet kaip išsilavinusią,
skaitančią eruditę.

*Eruditas - (lot. eruditus - apsišvietęs, mokytas) - išprusęs,

išsilavinęs, apsišvietęs, apsiskaitęs žmogus.
 Palyginimas
XIX a. XX a. pradžia

Moteris buvo laikoma tikėjimo, Moteris buvo laikoma lygiavertiškesne su

doros, šeimos, pilietinių vertybių, vyrais, visuomenėje ryškėjo jos vaidmuo,
tradicijų saugotoja ir perteikėja. suteikta teisių (pvz. rinkimų, teismų).
Tam tikra prasme visuomenės ateitis Moterys tampa pilietiškesnės,
buvo jos rankose. politiškesnės.

Per visą amžių moters vaidmuo Per pusamžį moteris sugebėjo iššikovoti
pasistūmėjo minimaliai. Toliau teisę dalyvauti valstybės gyvenime, būti
atlieka smulkius moteriškus darbus pedagoge, menininke, rašytoja.

Savo idėjas įgyvendindavo „tyliai“ su Drąsiai veržėsi kovoti už savo teises.

maskuote.
 Šaltiniai:

h t t p s : / / w w w. l r s . l t / s i p / p o r t a l . s h o w ? p _ r = 3 8 1 4 2 & p _ k = 1 & _ _ c f _ c h l _ r t _ t k = E 1 Z 4 _ M h h n . i 3 v. Yn 9 L Q C S h v 5 k 6 b H l _ U M K Tr P Y
KtGUjs-1683566413-0-gaNycGzNCzs

https://lt.wikipedia.org /wiki /Emilija_Pliateryt%C4%97

h t t p s : / / p r e z i . c o m / p / i w e v 7 2 s _ r v 4 a / l i e t u v o s - z a n a - d a r k- e m i l i j a - p l i a t e r y t e /

h t t p s : / / w w w. l r s . l t / s i p / p o r t a l . s h o w ? p _ r = 3 5 5 3 8 & p _ k = 1

h t t p s : / / w w w. l s c . v u . l t / a s s e t s / l e i d i n i a i / i n d e x 8 0 6 b . h t m l ? s h o w _ c o n t e n t _ i d = 6 3 2

https://zy musz mones.lt /lt /istorija-datos -faktai /54-xx-amzius

https://istorijatau.lt /rubrikos /datos /lietuva-19a-20a-pr