Martynas Mažvydas

Tomas Balsys
 Kilmė
Martynas iš Mažvydų giminės, Vaitkaus sūnus.
Pasak Z. Zinkevičiaus, M. Mažvydas gimė pietų
Žemaitijoje. Kada gimė ir kokiam luomui priklausė –
nežinoma. Spėjama, kad bus gimęs apie 1520 m.
miestelėno šeimoje.
 Įamžinimas
Klaipėdoje, S. Daukanto gatvėje 1976 m. įkurtas skulptūrų
parkas, kuris vėliau buvo pervadintas Martyno Mažvydo
vardu. 2000 m. mero E. Gentvilo įsakymu parko
pavadinimas pakeistas: neliko M. Mažvydo pavardės.
Šiandien parkas vadinasi Klaipėdos Skulptūrų parkas.
Laukstėnų kaime (Šilutės raj.), prie kelio Žemaičių
Naumiestis – Gardamas – Švėkšna, stovi paminklinis
akmuo su užrašu: „Šiose Švėkšnos, Gardamo, Žemaičių
Naumiesčio apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios
lietuviškos knygos autorius MARTYNAS
MAŽVYDAS 2001 Dėkingi kraštiečiai“ (pastatytas
2001 m. gegužės 7 d.).
 Katekizmas – pirmoji lietuviška knyga
„Katechizmusa prasty žadei, makslas skaityma rašta yr
giesmes“ – 1547 m. Tai pirmoji lietuviška knyga. Pirmosios lietuviškos
knygos pavadinimas „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo
rašto ir giesmės dėl krikščionystės bei dėl bernelių jaunų naujai
suguldytos“. Knygelė susideda iš 79 puslapių. Ją sudaro lotyniškas
ketureilis „Didžiajai Lietuvos kunigaikštystei“, lotyniška pratarmė
„Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė“, eiliuota
lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir
žemaičiump“, nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas
skaityti ir rašyti“, penkių dalių katekizmas (verstiniai religiniai,
socialiniai ir doroviniai pamokymai) bei 11 giesmių giesmynėlis su
gaidomis. Pirmoji lietuviška knyga – tai ne tik lietuvių raštijos, bet ir
lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasaulietinės poezijos,
muzikos istorijos pradžia.
 Veikla Lietuvoje
Apie M. Mažvydo veiklą Lietuvoje beveik nėra duomenų. Į Prūsijos Kunigaikštystę jis
išvyko 1546 m. Nieko negalima pasakyti konkrečiai apie M. Mažvydo išsilavinimą ir
darbą Lietuvoje. Jei žinotume atsakymus į šiuos klausimus, būtų aišku, kodėl
kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, netekęs dviejų profesorių lietuvių – Abraomo
Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio, pasikvietė būtent jį. Taip pat galėtume bent spėti,
kokį lietuviškų rankraščių pluoštą galėjo M. Mažvydas 1546 m. nusivežti į Karaliaučių.
Realiausia būtų manyti, kad XVI a. pirmoje pusėje, kai katalikiška pasaulietinė ir
bažnytinė valdžia ėmė rūpintis lietuvių kalbos vartojimu bažnyčiose, o ypač XVI a.
antrajame ketvirtyje, kai Lietuvoje ėmė plisti protestantizmas skleidžiantis
bažnyčiose lietuvių kalbą, ir prasidėjo M. Mažvydo veikla. Pirma turėjo būti studijos, tik
po jų darbas. Mokytis galėjo maždaug 1535–1540 m., o dirbti Lietuvoje, suprantama,
iki 1546 m. Lietuvių kalbą vartojo ne tik žodžiu, bet turėjo naudotis ir lietuviškais
religinio turinio rankraščiais, nes po Lietuvos krikšto tokių rankraščių jau buvo. Atvykęs
į Prūsijos kunigaikštystę, M. Mažvydas labiausiai rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Todėl
reikia pritarti Konstantino Jablonskio teiginiui, kad Lietuvoje M. Mažvydas yra buvęs
bažnyčioje kantoriumi, bažnytinių bernelių chorvedžiu. Turėjo būti baigęs atitinkamus
mokslus ir iš prigimties muzikalus.
Ačiū už dėmesį