Laimes keliu

Beethoven: Mondscheinsonate - Moonlight Sonata

Šiandien turtų gausa ir
šlovė suvokiama kaip
laimė.
Tačiau nei grožis, nei šlovė,
nei viso pasaulio turtai
neatneša laimės.
 Negalime tikėtis, kad
kažkas kitas padarys mus
laimingais.
 Ir laimė, ir
nelaimė, ir
pragaras, ir rojus
- viskas yra
mumyse, viskas
priklauso tik nuo
mūsų pačių.
Todėl nereikia kaltinti
kitų, jei jaučiamės
nelaimingi.
 Laimė - mūsų
prigimtyje, o mes
jos ieškome išorėje.
 Kiekvienas turime dvi
kojas, dvi rankas, vieną
galvą ir kvėpuojame tuo
pačiu oru, tačiau
kiekvienas laimę
suvokiame skirtingai.
Laimė yra taip arti mūsų,
kad neįmanoma suvokti,
tačiau ribotas mūsų
mąstymas ir mintys ją
padaro nepasiekiamą. 
Laimė yra meilė. Vadinasi,
mes tiek būsime laimingi,
kiek sugebėsime mylėti.
Bet ar ją randame?
Juk kiekvienas iš mūsų
savo gelmėje jau
mokame būti laimingu
 Viskas, ko mums
reikia, tai prisiminti
šią būseną, paliesti
ją, nes laimė jau
yra mumyse.
 Mes turime aiškumą,
išmintį, džiaugsmą - jau
dabar, šią minutę, šią
akimirką.
Ir vienintelė priežastis, dėl
kurios galime to nežinoti –
tai neramus mūsų protas,
kuris lyg rūkas slepia ir
neleidžia įžiūrėti laimės.
 Gyventi čia ir dabar yra
didžiulė laimė, o tikslas
nėra vien tik taškas
tolumoje, prie kurio mes
artėjame, nes tikslas turėtų
būti ir pats judėjimas to
taško link.
Todėl turime priimti pasaulį
ir save tokius, kokie esame
šią akimirką ir išmokti
džiaugtis,
 nes daugybės
nuostabiausių
dalykų savo
gyvenime tiesiog
nematome arba
nepastebime.
 Kur
randama
laimė?
 Vieni laimę tapatina su
materialinių gėrybių gausa.
Tačiau materiali laimė
nepatvari ir nepastovi.
Tuščia ši
laimė.
Viešpats Kalno pamoksle
mus ragina krauti turtus
danguje, nes ten jie
nesunyksta
 gyventi
šviesoje,
tarnauti Dievui ir ieškoti Jo
karalystės.
 Jis aiškina, jog turtus
danguje kraunasi tas,
kuris tarnauja Dievui
slaptoje ir neieško žmonių
pagyrimų.
 Šviesoje
gyvena
tas, kuris
turi
dosnią
širdį .
 Savanaudis ir godus
žmogus gyvena tamsoje.
 Tačiau net tuomet, kai į
materialines vertybes
nebežiūrime kaip į laimės
šaltinius, laimę surasti nėra
lengva.
 Taigi jei nei materialinė
gerovė, nei darbas, nei
artimieji tikrai laimingą
žmogaus padaryti negali.
 Kur tuomet
ieškoti laimės?
Tikrąją laimę atrasime
tik tapdami Jėzaus
Kristaus mokiniais ir
mokydamiesi gyventi
pagal Evangeliją.
Kalno pamokslo pradžioje
Jėzaus lūpomis devynis
kartus skamba žodis
„palaiminti“ (Mt 5,1-12).
Palaiminti - tai
laimingi.

Iš tiesų busime
laimingi.
Mokinystės kelias veda į
gyvenimą bei laimę,
kurios ieško kiekvienas
žmogus.
Tik juo keliaudami
alsuosime Kristaus
laisve ir tik jame
atrasime
neblėstančios ir
neprilygstamos
laimės pojūtį.
Juo ir
reikia
eiti. Medžiaga, foto ir muzika
panaudotos iš interneto
I.K.