Socialinių pedagogų streso ir jo įveikos strategijų sąsajos

Kepalaitė Albina - 2013

Mokslinio straipsnio analizė

Parengė: Eglė Čekanauskaitė

Klaipėda, 2023 PUP3-1
 Įvadas

Įvairių profesijų atstovai patiria mažiau ar daugiau intensyvų stresą, kuris

paveikia žmogų. Streso išvengti labai sunku ar beveik neįmanoma, todėl norint
greičiau atsikratyti streso ir jį įveikti, naudojami įvairūs streso įveikos būdai.
Šiuolaikiniai tyrimai yra orientuoti būtent į tai ir tyrėjai analizuoja, kokius
įveikos būdus renkasi vyrai ir moterys. Svarbu suprasti, kad kiekviena
kombinacija turi savo rezultatus ir būtina žinoti, kad ne visi būdai gali nuvesti
žmogaus emocijas, būsena tinkama linkme.
 Tyrimo tikslas ir uždaviniai
Tikslas – atskleisti socialinių pedagogų streso ir
streso įveikos būdų sąsajas.
Uždaviniai:
1. Nustatyti socialinių pedagogų patiriamo streso
ypatumus, atsižvelgiant į lytį ir amžių.
2. Atskleisti streso įveikos ypatumus, atsižvelgiant
į lytį ir amžių.
3. Nustatyti streso ir įveikos strategijų sąsajas.
Tikslas ir uždaviniai
Tikslas – išanalizuoti socialinių pedagogų streso ir
streso įveikos būdus.
Uždaviniai:
1. Apžvelgti socialinių pedagogų patiriamo streso
ypatumus, atsižvelgiant į lyti ir amžių.
2. Išsiaiškinti duomenų rinkimo būdus.
3. Išanalizuoti atliktų tyrimų rezultatus.
 Duomenų rinkimo būdai ir dalyviai

1. Streso indekso skalė (Fisher, Corcoran, 1987) - skalę sudaro 25 teiginiai, kurie apibūdina žmogaus savijautą.
Šiuos teiginius reikia įvertinti pagal Likerto 7 balų skalę: : 1 (niekada); 2 (labai retai); 3 (retkarčiais); 4
(kartais); 5 (didžiąja laiko dalį); 6 (dažniausiai); 7 (visada).
2. Streso įveika buvo vertinama taikant S. Folkmano ir R. S. Lazaruso sukurtą metodiką – Ways of coping
Questionnaire (klausimynas) (Lazarus, 1993) - metodika paremta klausimynu, kurį sudaro 50 teiginių, kurie
suskirstyti į 8 skales: konfrontuojanti įveika, atsiribojimas, savikontrolė, socialinio palaikymo siekimas,
atsakomybės prisiėmimas, bėgimas – vengimas, planinis problemų sprendimas, pozityvus pervertinimas.
Tyrimo dalyvis kiekvieną teiginį vertino pagal Likerto tipo skalę, atsižvelgiant į naudojimo dažnumą: 0
(nenaudojamas); 1 (naudojamas iš dalies); 2 (naudojamas gana dažnai); 3 (labai dažnai naudojamas).

Tyrime dalyvavo 108 socialiniai pedagogai, iš jų 20 procentų sudarė vyrai, o 80 procentų sudarė moterys. Šie
buvo suskirstyti į amžiaus grupes: pirmos brandos suaugusieji (nuo 24 iki 34 metų) 31 procentas, iš jų 7 vyrai ir
26 moterys. Antros brandos suaugusieji (nuo 35 iki 60 metų) –69 procentai, iš jų 14 vyrų ir 59 moterys.
Subjektyviai suvokiamo streso ypatumai, atsižvelgiant į lytį ir amžių

Po pirmojo tyrimo buvo nustatyta, kad vyrai patiria žemą streso lygį, o vidutinišką ir
aukštą – moterys. Manoma, kad moterys labiau išgyvena stresą, dėl savo
psichofiziologinių savybių ar asmenybės ypatumų, taip pat, jos yra linkusios negatyviai
žvelgti į mažiau kontroliuojamus gyvenimo įvykius, kai tuo tarpu vyrai reaguoja
pozityviau arba neutraliai.
Atsižvelgiant į amžių, vyrų rodikliai iš esmės nesikeičia, tačiau moterų situacija
reikšmingai keičiasi. Teigiama, jog vyresnės moterys streso intensyvumą patiria didesnį.
Pasak tyrimų, antrosios brandos atstovai yra labiau imlūs stresogeninėms situacijoms.
Pabrėžiama, jog naudojant netinkamus būdus stresui įveikti, šis kaupiasi ir tai gali tapti
intensyvaus streso išraiškos priežastimi vyresniems žmonėms, tuo labiau, jeigu šie dirba
intensyvų darbą su žmonėmis.
 Streso įveikos strategijų ypatumai

Socialiniai pedagogai pasitelkia tris būdus, kuriais vadovaudamiesi įveikia stresines situacijas:

1. Planinis problemų sprendimas - taikydami šį metodą, žmonės apibūdina savo elgesį, kuris yra nukreiptas į
situacijos analizę, bandoma ją suprasti ir atrasti sprendimą, kuris būtų palankus pakeisti visą situaciją.

2. Socialinis palaikymas - informacijos, pagalbos bei emocinio palaikymo ieškojimas.

3. Savikontrolė - pedagogai apibūdina savo pastangas reguliuoti savo jausmus ir veiksmus.

4. Atsakomybės prisiėmimas - elgesio apibūdinimas, kai individas atsako už savo poelgius, planus.

5. Konfrontavimas - individas išreiškia savo jausmus, norus ir priskiria atsakomybę kitiems asmenims.

6. Vengimas - individas atsisako spręsti susiklosčiusią situaciją.

7. Teigiamas pervertinimas - žmogus stengiasi mokytis iš susidariusios situacijos.

8. Atsiribojimas - individas deda pastangas atsiriboti ir nepriimti susidariusios situacijos itin rimtai.
Click to edit Master title style
 Moterys Vyrai

1. Planinis problemų sprendimas 1. Planinis problemų sprendimas

2. Socialinis palaikymas 2. Savikontrolė

3. Savikontrolė 3. Socialinis palaikymas

Moterys dažniau taiko streso įveikos būdus, nei vyrai.

Su amžiumi vyrai imasi pasyvių ir ramių streso įveikos

strategijų, kai tuo tarpu moterys tampa aktyvesnės ir
agresyvesnės.

Click to edit Master title style

 Subjektyviai vertinamo streso ir streso įveikos strategijų sąsajos

Subjektyviai suvokiamo streso ir streso įveikos rodiklių sutvarkymas taikant metodą su Varimax pasukimu, leido
išskirti tris faktorius, kurie paaiškina vertinimo variacijas:

1. Pirmasis faktorius - socialinis palaikymas ir problemų sprendimas, teigiamas pervertinimas. (Funkcionalus

elgesys stresinėse situacijose nukreiptas į problemos sprendimą).
2. Antrasis faktorius – savikontrolė ir atsakomybės prisiėmimas. (Stresinėse situacijose tvarkomasi su savo
emocijomis).
3. Trečiasis faktorius - konfrontavimas, atsiribojimas, vengimas. (Aktyvus, į problemą orientuotas ir kartu pasyvus, į
emocijas orientuotas streso įveikos būdas).

Click to edit Master title style

Vyrų grupėje, streso rodiklių rezultatai rodo, jog vyrai, intensyvėjant stresui, dažniau taiko į
emocijas orientuotus streso įveikos būdus ir nuošalėje palieka problemų sprendimą. Streso rodikliai
stipriai siejasi su atsiribojimo, konfrontavimo, vengimo, atsakomybės prisiėmimo streso įveikos
strategijomis.

Moterys patiriant intensyvų stresą pasirenka vengimą, taip siekiant susitvarkyti su savo
emocijomis, tad rečiau taiko į problemą orientuotą streso įveikos būdą, kuris yra paremtas
tarpasmeniniais kontaktais.

Palyginus abiejų lyčių grupes, galima teigti, jog vyrai dažniau taiko įprastus streso įveikos būdus,
kai tuo tarpu moterys dažniau taiko įvairesnius būdus, kuomet stresas dar nėra intensyvus, o jam
įsibėgėjus moterys tvarkosi su savo emocijomis ir stengiasi išvengti streso

Realybėje kiekvienas žmogus taiko įvairius būdus įveikti stresą. Svarbu tiek empiriškai, tiek teoriškai tyrinėti
įveikos būdų efektyvumą, atsižvelgiant į situaciją, kurioje jie yra taikomi. Taigi, net ir preventyvios
priemonės galėtų būti daugiau nukreiptos į patį mokymą taikyti įveikos būdus, atsižvelgiant į situaciją ir
streso etapą.
Click to edit Master title style
 Išvados

Analizuojant šį straipsnį, suvokiau, jog intensyvėjant stresui tiek moterys, tiek vyrai
palieka nuošalėje problemos sprendimo būdą ir stengiasi savarankiškai pritaikyti
streso įveikos būdus, kurie orientuoti į emocijas. Atsiradus stresui, vyrai nekeičia
savo streso įveikos strategijų, tačiau moterys mėgina taikyti įvairesnius būdus, kurie
būna orientuoti į problemos sprendimą. Mano nuomone, įdomu tai, kad moterys,
neatsižvelgiant į amžių, visuomet patiria daugiau intensyvesnio streso, nei vyrai.
Galėčiau teigti, jog stresui įveikti yra nemažai įvairių būdų, tačiau analizuojant
tyrimų rezultatus supratau, kad kai kurie būdai gali neigiamai paveikti mūsų
sveikatą, emocinę būklę. Manau, kad pedagogai turėtų būti labiau supažindinti su
stresu, jo įveikos būdais ir pritaikymu, kad patiriamas stresas nesukeltų
nemalonumų, o kaip tik būtų efektyviai įveiktas.

Click to edit Master title style