ĮVAIRAUS AMŽIAUS ŽMONIŲ

GREITŲ IR TIKSLIŲ JUDESIŲ

MOKYMOSI LYGINAMOJI
ANALIZĖ
Tyrimo objektas – greitų ir tikslių judesių mokymasis.
Tyrimo tikslas – ištirti skirtingo amžiaus žmonių greitų ir tikslių judesių kinematinių rodiklių
pokyčius greito mokymosi metu.
Uždaviniai:
1. Nustatyti registruotų judesio rodiklių pokyčių priklausomybę nuo amžiaus greito judesių
mokymosi metu.
2. Įvertinti registruotų judesio rodiklių kaitumo pokyčių priklausomybę nuo amžiaus greito
judesių mokymosi metu.
3. Palyginti skirtingo amžiaus žmonių judesių mokymosi dinamiką greito mokymosi metu.
Tyrimo hipotezės:
1. Vaikų greitų ir tikslių judesių mokymasis tobulės sparčiau nei jaunų suaugusiųjų ir
pagyvenusių asmenų.
2. Vaikų greitų ir tikslių judesių kaitumas bus didesnis, nei jaunų suaugusiųjų ir
pagyvenusių asmenų.
Rezultatai.
Reikšmingai skiriasi (p < 0,05) vaikų, jaunų suaugusiųjų ir pagyvenusių
asmenų reakcijos laiko, maksimalaus ir vidutinio judesio greičio bei
judesio atlikimo laiko rodikliai atliekant greitumo ir tikslumo užduotį.
Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad amžius reikšmingai susijęs su
maksimaliojo judesio greičio (p < 0,05), vidutinio judesio greičio (p <
0,05), judesio atlikimo laiko (p < 0,05) ir judesio kelio (p < 0,05)
rodikliais.
Vaikams atliekant užduotį, greitas mokymasis paveikė judesio atlikimo
laiko (p < 0,05), maksimaliojo judesio greičio (p < 0,05) ir judesio kelio
(p < 0,05) rodiklius.
Atliekant užduotį jauniems suaugusiesiems, greitas mokymasis paveikė
judesio atlikimo laiko (p < 0,05), vidutinio judesio greičio (p < 0,05) ir
kelio (p < 0,05) rodiklius, o pagyvenusiems asmenims – vidutinio
judesio greičio (p < 0,05) ir judesio kelio (p < 0,05) rodiklius.
Išvados:
1. Jauni suaugusieji ir pagyvenę asmenys geriau nei vaikai atliko sudėtingą
greitumo ir tikslumo užduotį. Vaikų greitų ir tikslių judesių kaitumas buvo
didesnis nei jaunų suaugusiųjų ir pagyvenusių asmenų.
2. Užduotį atliekant vaikams, mokymosi veiksnys lėmė judesio atlikimo laiką,
maksimalųjį judesio greitį, judesio kelią, bei vidutinio, maksimalaus greičio ir
judesio kelio kaitumą. Jauniems uaugusiesiems – judesio atlikimo laiką, vidutinį
judesio greitį ir judesio kelią, bei reakcijos trukmės ir laiko iki maksimalaus greičio
kaitumą, pagyvenusiems asmenims – vidutinį judesio greitį, judesio atlikimo laiką
ir judesio kelią, bei laiko iki maksimalaus greičio kaitumą.
3. Vaikų ir jaunų suaugusiųjų ir pagyvenusių asmenų mokymosi dinamika yra
skirtinga. Pagal daugumą rodiklių greičiausiai mokosi jauni suaugę asmenys.
4. Apibendrinant, vaikams, jauniems suaugusiesiems ir pagyvenusiems
asmenims, atliekant greitumo ir tikslumo užduotį laiko eilutė greito mokymosi
metu yra skirtinga. Būtent: vaikų judesių tikslumas labiausiai pagerėjo greitumo
sąskaita, kai tuo tarpu suaugusieji pagerino tik vidutinio greičio vidurkį.
ĮVADAS
Judesių mokymasis – vyksmas, kurio metu išmokstama naujų judėjimo įgūdžių
(Rose, 1996; Zelaznik, 1996; Schmidt & Lee, 1999; Schmidt & Wrisberg, 2004;
Magill, 2007).
Judesių išmokimas priklauso nuo pratybų išdėstymo (Lee & Genovese, 1989;
Wulf & Shea, 2002), jų kiekio (Korman et al., 2003), instruktavimo aiškumo
(Shapiro & Schmidt, 1982; Magill & Hall, 1990), dėmesio sukoncentravimo
(McCullagh et al., 1989; Jeannerod, 1994), grįžtamosios informacijos suteikimo
trukmės, rūšies ir dažnumo (Salmoni et al., 1984).
Žmogaus sudėtingų judesių tikslumas priklauso nuo skirtingų veiksnių (Gandolfo
et al., 1996; Conditt et al., 1997) – motorinės atminties, išmokimo, raumenų
koordinacijos, laiko ir erdvės pojūčio (Goodbody & Wolpert, 1998), judesio
sudėtingumo, išorinių dirgiklių kiekio ir pan (Shadmehr & Moussavi, 2000).
Mokslininkai nustatė, kad mokantis valdyti judesius galvos smegenų struktūra ir
funkcija kinta įvairiais lygiais (Hikosaka et al., 2002; Magill, 2007):

1. Smegenų (kinta galvos smegenų kapiliarizacija, nuo kurios priklauso smegenų

aprūpinimas krauju).
2. Nervinių tinklų (pasikeičia nervinių ląstelių ryšiai, susiformuoja nauji ląstelių tinklai,
klasteriai).
3. Tarpląstelinių struktūrų (susiformuoja ląstelėje naujos sinapsės, ir tai garantuoja
geresnį
signalo perdavimą tarp ląstelių).
4. Nervinių ląstelių (padidėja mitochondrijų kiekis ląstelėje).
5. Biocheminių procesų (padidėja fermentų kiekis aktyvumas).
6. Genetiniu (modifikuojami transkripcijos, transliacijos ir postransliacijos procesai, nuo
kurių priklauso baltymo sintezės kiekis ir greitis).
1.2. Judesių mokymosi fazės
Yra kelios įgūdžių formavimosi fazės:
• pažinimo (angl. cognitive),
• asociacinė (angl. associative),
• automatizavimo (angl. automatic)

Jų metu vyksta tam tikri smegenų žievės sričių (motorinės,

premotorinės, sensorinės ir kt.), bazalinių ganglijų, smegenėlių
funkciniai ir struktūriniai pokyčiai (manoma, kad didžiausi pokyčiai
vyksta sinapsėse).
1.3. Motorinių įgūdžių formavimosi
pagrindinės teorijos
1.3. Motorinių įgūdžių formavimosi
pagrindinės teorijos 1
1.3. Motorinių įgūdžių formavimosi
pagrindinės teorijos 2
1.4. Judesių išmokimo teorijos
1.5. Motorinės atminties susiformavimo tipai
Motorinės atminties susiformavimo tipai

Procedūrinė atmintis – tai gebėjimas atlikti seniai išmoktą judesį, nors

ir visiškai negalint paaiškinti (žodžiu), kaip tai reikia daryti.

Deklaratyvioji atmintis – tai žinojimas ir supratimas, ką ir kaip reikia

daryti. Deklaratyvioji atmintis susiformuoja greičiau nei procedūrinė,
tačiau procedūrinėišlieka ilgiau. Deklaratyvioji atmintis nelemia (arba
labai mažai lemia) procedūrinės atminties (Song et al., 2007).

Nustatyta, kad deklaratyvusis išmokimas yra greitesnis nei procedūrinis,

tačiau deklaratyvusis greičiau išnyksta.
1.6. Judesių atlikimo ir išmokimo skirtumai
1.7. Judesių mokymo(si) strategijos
Greitasis ir lėtasis judesių mokymas(is)
1.8. Judesių valdymo ir mokymosi pokyčiai keičiantis amžiui