Reabilitacijos pagrindai

Apibrėžimas
• Reabilitacija - tai yra koordinuotas
kompleksinis medicininių, socialinių,
pedagoginių ir profesinių priemonių
naudojimas, siekiant maksimalaus
reabilituojamo asmens fizinio,
psichologinio bei socialinio
savarankiškumo , funkcinio aktyvumo
(lotyniškai rehabilitatio – atgavimas).
 Reabilitacija
• Reabilituojamas ne organas, bet individas;
• Reabilitacijos tikslas –siekimas
maksimalaus asmens funkcinio aktyvumo;
• Biopsichosocialinės funkcijos
 Biopsichosocialinės funkcijos
• Orientuotis aplinkoje, laike, savyje
• Priimti ir perduoti informaciją
• Nepriklausomai egzistuoti ir tenkinti fiziologinius poreikius,
apsitarnauti save (valgymas, asmens higiena, seksualinė funkcija)
• Judėti aplinkoje
• Gyventi įprastą gyvenimą: tenkinti dvasinius, kultūrinius, profesinius,
religinius ir kitus poreikius
• Dalyvauti visuomenės gyvenime, bendrauti su aplinkiniais
 Reabilitacijos principai
• Reabilitacija pradedama, kai tik žmogus suserga;
• Asmuo, kuriam reikalinga reabilitacija, informuojamas
apie taikomus reabilitacijos metodus ir priemones;
• Asmuo ir jo artimieji aktyviai įtraukiami į reabilitacijos
procesą;
• Reabilitacijos priemonės naudojamos kompleksiškai,
koordinuotai;
• Reabilitacija individualizuojama;
• Nuolat vertinamas reabilitacijos efektyvumas;
• Atliekama negalumo ir darbingumo ekspertizė;
 Medicininės reabilitacijos
organizavimas
• Pirmasis etapas: medicininės reabilitacijos
paslaugos teikiamos ambulatorinio arba
stacionarinio gydymo metu.
• Antrasis etapas: specializuotos stacionarinės
reabilitacijos paslaugos.
• Trečiasis etapas: ambulatorinės reabilitacijos
paslaugos.
• Pakartotinė ir palaikomoji reabilitacija.
 Pirmasis medicininės
reabilitacijos etapas
• Pirmojo reabilitacijos etapo procedūros skiriamos
poliklinikoje ar ligoninėje.
• Šis etapas būtinas siekiant išvengti komplikacijų, sutrumpinti
laikinojo nedarbingumo trukmę ir sumažinti neįgalumą.
• Jei atlikus pirmojo reabilitacijos etapo procedūras funkcijos
tebėra sutrikusios, gydantysis gydytojas, pasikonsultavęs su
fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju, sprendžia, ar
reikalingas tolesnis reabilitacinio gydymo etapas.
• Kokia reabilitacinio gydymo rūšis bus pasirinkta, kokia bus
šio gydymo trukmė, priklauso nuo paciento būklės ir ligos
sunkumo.
 Antrasis medicininės
reabilitacijos etapas
Specializuotos stacionarinės reabilitacijos paslaugos.
•Specializuotos stacionarinės reabilitacijos paslaugos
skiriamos asmenims, kuriems po pirmojo reabilitacijos
etapo biosocialinių funkcijų sutrikimai neišnyksta ir reikia
tęsti atitinkamo lygio medicininės reabilitacijos paslaugas.
• Specializuotos stacionarinės reabilitacijos paslaugos
teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų stacionarinės
reabilitacijos skyriuose.
 Antrasis medicininės
reabilitacijos etapas (tęsinys)
• Stacionarinė reabilitacija skiriama ligoniams po
labai sunkių ligų ir traumų.
• Ši medicininės reabilitacijos rūšis teikiama
stacionariniuose reabilitacijos skyriuose,
esančiuose ligoninėse ar sanatorijose.
• Reabilitacijos paslaugos stacionariniuose
reabilitacijos skyriuose teikiamos 6 dienas per
savaitę.
 Trečiasis medicininės reabilitacijos etapas
(ambulatorinė reabilitacija)
Ambulatorinės reabilitacijos paslaugos skiriamos, kai:
• biosocialinės funkcijos neatsistato po antrojo stacionarinės reabilitacijos
etapo ir paciento būklė atitinka trečiojo etapo ambulatorinės reabilitacijos
reikalavimus;
• biosocialinės funkcijos neatsistato po pirmojo reabilitacijos etapo, tačiau
nebūtina stacionarinė reabilitacija.
• Jei biosocialinės funkcijos atsistato greičiau nei per nustatytą antrojo
reabilitacijos etapo normatyvinę trukmę ir paciento būklė atitinka trečiojo
reabilitacijos etapo reikalavimus, stacionarinė reabilitacija nutraukiama ir
reabilitacija tęsiama pagal trečiojo etapo reikalavimus.
• Šio etapo paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų
ambulatorinės reabilitacijos skyriuose.
 Pakartotinė, palaikomoji reabilitacija ir
palaikomoji reabilitacija namuose
• Pakartotinė reabilitacija skiriama asmenims, pripažintiems
nedarbingais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0–25
proc. darbingumo lygis;
• Asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, kuriems
teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas didelis specialiųjų
poreikių lygis;
• Iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų numatyta
tvarka nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis, pirmuosius 3 metus
po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) nustatyto darbingumo
sumažėjimo ar specialiųjų poreikių padidėjimo dėl pagal Tarptautinę
statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (dešimtoji redakcija)
nustatytų priežasčių.
 Pakartotinė, palaikomoji reabilitacija ir
palaikomoji reabilitacija namuose
• Palaikomoji reabilitacija taikoma asmenims,
pripažintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų
nustatyta tvarka pripažintas 0–25 proc. darbingumo
lygis;
• Asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus,
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas
didelis specialiųjų poreikių lygis;
• Iš dalies darbingiems asmenims, kuriems teisės aktų
numatyta tvarka nustatytas 30–40 proc. darbingumo
lygis, pradedant ketvirtais metais po nustatyto
darbingumo sumažėjimo pripažinimo
 Pakartotinė, palaikomoji reabilitacija ir
palaikomoji reabilitacija namuose
• Palaikomoji reabilitacija namuose skiriama asmenims,
baigusiems antrąjį medicininės reabilitacijos etapą,
pripažintiems nedarbingais, kuriems teisės aktų
nustatyta tvarka pripažintas 0–25 proc. darbingumo
lygis;
• Asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus,
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažintas
didelis specialiųjų poreikių lygis dėl šių priežasčių: G 04;
G 35; G 95; G 99.2; S 14.0; S 14.1; T 09.3; T 91.3, ir kai
yra tetraplegija, esant ASIA–A, B, C tipo pažeidimui C2–
C5 lygyje, ir tracheostoma ir/ar pacientui reikalinga
dirbtinė plaučių ventiliacija.
 Medicininė reabilitacija
• Yra atvejų, kai reabilitacinis gydymas
neskirtinas.
• Medicininė reabilitacija neskiriama:
- sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis,
- karščiuojant,
- sergant vėlyvų stadijų onkologiniais susirgimais,
- kai yra didelių, nekompensuojamų organų funkcijų sutrikimų,
- kai pacientas negali aktyviai dalyvauti reabilitacijos
programoje.
• LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTRO
• ĮSAKYMAS
•
• DĖL MEDICININĖS REABILITACIJOS IR
SANATORINIO (ANTIRECIDYVINIO) GYDYMO
ORGANIZAVIMO
•
• 2008 m. sausio 17 d. Nr. V-50
• Vilnius
 Reabilitacija
• Reabilitacija – problemų sprendimo ir edukacinis
procesas, siekiant sumažinti negalią, sukeltą
ligos ar traumos.
• Reabilitacija – buvusios geros būklės atstatymas
arba naujos sukūrimas.
• Komandinis darbas – gydantys gydytojai,
kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai,
socialiniai darbuotojai, masažuotojai, slaugytojai,
psichologai, dailės ir muzikos terapeutai,
pacientas, judesio (šokio) terapeutai
(neurologinė reabilitacija).
Komandinis darbas
• Fizinė medicina ir reabilitacija
• Fizinės medicinos reabilitacijos gydytojams ir
specialistams skirta informacija apie medicininę
reabilitaciją
• https://reabilitacija.wordpress.com
 Reabilitacija
• Pacientas – aktyvus reabilitacijos
komandos narys, nustatant gydymo planą,
iškeliant reabilitacijos tikslus ir uždavinius.
• Paciento šeimos nariai taip pat padeda
įgyvendinti reabilitacijos tikslus.
• Jei tolimesnis tikslas – vaikščioti
savarankiškai, tai reikia šį tikslą išskaidyti į
mažus uždavinius, kad pacientas matytų
savo pasiekimus, neprarastų motyvacijos.
 Problemų sprendimo požiūris
• Vyraujančių simptomų analizė
• Nebūtinų ir nenorimų kūno judesių kompensacijų
prevencija
• Naudingų, įtraukiant kompensacines priemones
ar judesius, strategijų sukūrimas tikslu pasiekti
optimalų funkcionavimo lygį (esant nugaros
smegenų pažeidimui, mažiau pažeisti raumenys
kompensuoja labiau pažeistus raumenis).
 Reabilitacijos tikslai
• SMART sistema
• S – specific
• M – measurable
• A – attainable
• R – realistic
• T – time limited
 Pacientas, turintis dešinės pusės
hemiplegiją (po operacijos)
• Kineziterapija pradėta iš karto po operacijos.
• Nustatytos problemos:
• 1) nesugebėjimas bendrauti
• 2) sutrikęs rijimas
• 3) kvėpavimo funkcijos pažeidimas
• 4) žymus sensorikos sutrikimas dešinėje pusėje
• 5) vidurio linijos pojūčio sutrikimas, dešinės pusės neigimas (neglect)
• 6) per didelis kairės pusės aktyvumas
• 7) sunkumai išlaikant sėdėjimo padėtį dėl kairės pusės hiperaktyvumo
• 8) nesugebėjimas perkelti kūno svorio ant dešinės pusės, sunkumai keičiant
kūno padėtį lovoje
• 9) nepakankama šlapimo ir tuštinimosi funkcija
• 10) dešinės pusės hemiplegija
• Pacientas perkeltas į reabilitacijos skyrių po 4 savaičių po operacijos.
Pirmieji insulto požymiai
 Kineziterapija
• Pagrindinė problema pacientui buvo baimė
perkelti kūno svorį ant dešinės kūno pusės (dėl
sutrikusio sensorinių impulsų perdavimo);
• Kineziterapijos intervencijos daugiausiai buvo
nukreiptos į aktyvumo koordinacijos gerinimą
tarp abiejų kūno pusių.
• Tolimasis (long-term) tikslas – pacientas grįš
namo nepriklausomas nuo vežimėlio, bus
nepriklausomas nuo vežimėlio visose
kasdieninės veiklos užduotyse, jis galės kelis
žingsnius žengti namuose su priežiūra. Tikslui
pasiekti skiriama 4 mėn.
 Artimieji tikslai
• Lovoje išlaikyti padėtį gulint ant kairiojo šono, keisti kūno
padėtį, padedant vienam asmeniui.
• Pereiti iš gulimos padėties į sėdimą padėtį ir atvirkščiai
per abi puses, padedant vienam asmeniui.
• Persikelti iš lovos į vežimėlį ir atvirkščiai per abi puses,
naudojant slidžią lentą.
• Išlaikyti simetrišką kūno padėtį vežimėlyje.
• Artimiesiems tikslams pasiekti numatomas laikas – 3
savaitės.
• Šie tikslai buvo nukreipti pagerinti paciento sensorinį
suvokimą ir atstatyti kūno vidurio linijos orientaciją.
• Visi komandos nariai stengėsi šiuos tikslus siekti per jų
užsiėmimus.
 Po trijų savaičių
• Pasiekus artimuosius tikslus (uždavinius),
nauji artimieji tikslai buvo numatyti, kad
pasiekti tolimąjį tikslą.
• Kiekvienas naujas artimasis tikslas buvo
aptariamas su komandos nariais.
 Po keturių mėnesių
• Pacientas grįžo namo po keturių mėnesių reabilitacijos.
• Jis galėjo vaikščioti namuose su lazdele, bet naudojo
vežimėlį lauke.
• Dešinės pusės viršutinės galūnės funkcija pagerėjo labai
nežymiai, tačiau pacientas aktyviai įtraukė šią galūnę į
daugelį funkcinių veiksmų, pav.,valgant ranka buvo
padedama priekyje ant stalo.
• Pacientas palaipsniui pradėjo perkelti kūno svorį ant
dešinės pusės.
• Svarbiausias reabilitacijos pasiekimas – pacientas
sugrąžino savo dešinės pusės suvokimą, pajautimą.
• Sensorinis pažeidimas pripažintas limituojančiu
faktoriumi neurologinėje reabilitacijoje.
• Svarbų vaidmenį atliko šeimos nariai.
Pacientas, turintis nepilną nugaros
smegenų pažeidimą T12-L2 lygyje
• Problemos:

• - ryškus sėdimųjų raumenų silpnumas. Nebuvo galimas aktyvus

šlaunies tiesimas;
• - bandymai atsistoti be pilno kojos palaikymo sukėlė klubų lenkimą,
kelių hiperekstenziją, išorinę šlaunų rotaciją ir pėdų inversiją;
• - rizika formuotis klubinio juosmens raumens kontraktūrai, taip pat
pėdų invertorių bei plantafleksorių kontraktūroms;
• - per didelis viršutinės kūno dalies aktyvumas dėl vežimėlio
naudojimo;
• - šlapimo nelaikymas, reikalaujantis savikateterizacijos tris kartus
dienoje;
• - sensorinis pažeidimas žemiau kelių;
 Tikslų iškėlimas
• Realistiniai tikslai buvo iškelti, dalyvaujant
pacientui.
• Paciento tikslas buvo pasiekti
savarankišką vaikščiojimą.
• Kineziterapeuto manymu, reikėjo
pirmiausiai iš naujo mokyti eisenos,
naudojant ilgas kojų longetes.
• Pacientui buvo paaiškinta, dėl ko reikia šių
longečių.
 Po trijų mėnesių
• Aptariant tolimesnį paciento vaikščiojimą,
buvo nutarta naudoti ilgas kojų longetes
dėl taisyklingos eisenos palaikymo, nes
kojų raumenys vis dar buvo silpni.
• Pacientas bijojo, kad nešiojant longetes,
susilpnės raumenys, tačiau buvo
paaiškinta, kad kineziterapijos užsiėmimų
metu bus intensyviai stiprinami kojų
raumenys.
 Prognozė esant neurologiniams
pažeidimams
• Atsistatymo eiga ir laikas neaiškus.
• Reikia paaiškinti pacientui, kokie pavojai,
komplikacijos galimos, tačiau galutinį
sprendimą daro pacientas.
 Pacientas, po blauzdikaulio lūžio
• Vyras, 24 metų, kairės kojos blauzdikaulio lūžis įvyko prieš 16
savaičių. Buvo taikyta galūnės imobilizacija 6 savaites. Šiuo metu
pacientas gali pilnai atsistoti ant pažeistos kojos, tačiau perkeliant
kūno svorį ant šios kojos, jaučiamas skausmas, pacientas jaučia
baimę, nestabilumą remiantis ant pažeistos kojos, riboti judesiai
kairės čiurnos sąnaryje.
• Objektyvus paciento ištyrimas:
• - vertinant kairės kojos raumenų jėgą: – šlaunies lenkėjai – 4 balai,
šlaunies tiesėjai – 3 balai, kelio lenkėjai ir tiesėjai – 3 balai, pėdos
dorsiflektoriai ir plantaflektoriai – 3 balai. Kiti raumenys – 4-5 balai.
• - judesių amplitudė kairėje kojoje: kelio lenkimas – 80º, pėdos
plantafleksija - 20º, pėdos dorsifleksija – 5º, inversija - 10º, eversija -
5º.
• - pusiausvyra – nepakankama.
 Pacientas, po blauzdikaulio lūžio
• Pagrindinės problemos:
• - nepakankama judesių amplitudė kelio ir čiurnos
sąnariuose: apribotas kelio lenkimas ir visi
judesiai čiurnos sąnaryje.
• - nepakankama raumenų jėga: šlaunies tiesėjų,
kelio lenkėjų ir tiesėjų, pėdos planta ir
dorsiflektorių.
• - nepakankama pusiausvyra einant.
• - skausmas, pernešant svorį ant pažeistos
(kairės) kojos.
• - nepakankama propriocepcija.
 Pacientas, po blauzdikaulio lūžio
• Kineziterapijos tikslas:
• - vaikštant, pilnai ir tvirtai remtis pažeista koja.
• Kineziterapijos uždaviniai:
• - stiprinti kairės kojos raumenų jėgą;
• - atsatyti pilną judesių amplitudę kairės kojos
kelio ir čiurnos sąnaryje;
• - gerinti propriocepciją, pusiausvyrą;
• - mažinti skausmą kairėje kojoje.
 Pacientas, po blauzdikaulio lūžio
• Kineziterapijos programa:
• - pratimai kairės kojos raumenų stiprinimui;
• - pratimai viso kūno raumenų stiprinimui;
• - pasyvūs ir aktyvūs raumenų tempimo pratimai
judesių amplitudei kairės kojos sąnariuose
didinti;
• - pratimai propriocepcijai, pusiausvyrai gerinti;
• - padėčių terapija skausmui mažinti (galūnės
pakėlimas, masažas, šiluma, šaltis).
 Pacientas, po blauzdikaulio lūžio
• Kineziterapijos efektyvumo vertinimas:
• - sumažėjo skausmas, remiantis ant kairės
kojos, einant pacientas jaučiasi tvirčiau,
stabiliau, sustiprėjo kairės kojos raumenų
jėga. Išlieka nežymiai sumažėjusi judesių
amplitudė kairio kelio sąnaryje – negali
pilnai sulenkti kelio (110º).
 Pacientas, po blauzdikaulio lūžio
• Rekomendacijos: toliau tęsti raumenų
stiprinimo pratimus, pusiausvyros ir
propriocepcijos gerinimo pratimus, didinti
kairio kelio sąnario lenkimą iki normalios
amplitudės (130-140º).