Japonija

• Japonija – salų valstybė,

išsidėsčiusi palei Azijos
Ramiojo vandenyno
pakrantę. Iš rytų salas supa
Ramusis vandenynas,
vakaruose – Japonijos jūra,
pietuose – Rytų Kinijos,
šiaurėje – Ochotsko jūra.
 Sostine
• Tokijas – tai Japonijos sostinė ir vienas didžiausių
pasaulio miestų. Tokijuje gyvena apie 12 mln.
gyventojų, o visame metropoliniame regione,
vadinamame Didžiuoju Tokijumi – apie 35 mln.
gyventojų.
• Miestas yra padalintas į 23 Tokijo seniūnijas,
Tama sritį ir salas. Tokijo Metropolijoje yra 26
gyvenvietės, kurios turi miesto statusą.
Būdingas klimatas:
• Tokijuje būdingos karštos ir drėgnos vasaros ir
švelnios sausesnės žiemos. Beveik kiekvienais
metais truputi pasninga. Mieste nereti žemės
drebėjimai.
Gyventojai Japonijos gyventojai
0.46%
0.51% 0.77%

• Japonijoje gyvena apie 126,8 mln.

gyventojų. Japonijos visuomenė yra gana
lingvistiškai ir kultūriškai homogeniška,
su nedideliu užsieniečių skaičiumi šalyje.
• 2008 metų duomenimis šalyje 98,26 %
gyventojų sudarė japonai, 0,51 % - kinai,
0,46 % - korėjiečiai[1]. Tarp likusių
skaitlingiausi Brazilijos, Filipinų, Peru
bei JAV piliečiai.
98.26%
japonai kinai korėjiečiai kiti
Religija Kalba
• Statistikos duomenimis, 95 % • Apie 99 % visų šalies gyventojų
gyventojų išpažįsta šintoizmą ir japonų kalba yra gimtoji.
budizmą, 0,8 % – krikščionybę,
4 % – kitas religijas.
Religija

95.00%

1,4%

0.80%

Šindoizmas ir budizmas krikščionybė

kitos religijos
Japoniška virtuve
• Japoniškas maistas yra itin populiarus visame pasaulyje. Jame galioja
penkių taisyklių sistema. Japonų kulinarijoje pabrėžiama produktų
įvairovė ir pusiausvyra. Ji kuriama naudojant penkias spalvas: juodą,
baltą, raudoną, geltoną ir žalią; penkis kepimo būdus: žalias maistas,
kepamas, atskirai kepamas ant grotelių, ruošiamas garuose ir
verdamas. Bei penkis skonius: saldų, aštrų, sūrų, rūgštų ir kartų.
 Žymiausi japoniškos virtuves atstovai
1. Sušiai ir jų rūšys (šiandien
tradiciškai jis gaminamas iš ryžių su
actu bei šviežios žuvies)
2. Sašimi (žodis reiškia bet kokį plonai
supjaustytą žalią maistą. Dažniausiai taip
ruošiama žuvis ir jūros gėrybės, bet taip pat
kartais patiekiama ir mėsa.)

3. Tempura (traškia, plona tešla padengti, 4. Miso sriuba (gaminama iš dashi sultinio –
aliejuje gruzdinti daržovių, mėsos, jūros gėrybių žuvies arba rudadumblių – kartu su miso
ar žuvies gabaliukai.) pupelių pasta
Švietimas
• Privalomas mokymas prasideda nuo 6
metų ir trunka 9 metus. Jis apima šešiametį
pradinį ir trimetį žemesniosios vidurinės
mokyklos laikotarpį.
• Japonijoje kiekviename švietimo lygyje
egzistuoja ir valstybinės, ir privačios
mokyklos. Yra keletas privačių mokyklų
visoms devynioms privalomoms klasėms,
tačiau privatus sektorius ypač paplitęs
aukštesniajame vidurinio ir povidurinio
mokymo lygyje.
Gamta
• Apie 64 % Japonijos teritorijos užima miškai.
Šalies šiaurinėje dalyje auga įvairių rūšių pušys,
eglės, beržai, vidurinėje dalyje – klevai, ąžuolai,
bukai, kaštonai, kiparisai, tujos, pietinėje dalyje –
visžaliai ąžuolai, cukrinės arengos, sagai,
bambukai, japoniniai bananai.
• Iš žinduolių būdinga japoninės makakos, langūrai,
himalajiniai lokiai, dėmėtieji elniai (jų porūšis –
Riukiu dėmėtasis elnias – yra nykstantis),
ožkaragiai, japoninės voverės skraiduolės. Iš
paukščių veisiasi japoninės gervės, japoniškieji
geniai, mandarininės antys, fazanai, pitos,
plačiažiočiai.
 Klimatas
• Klimatas musoninis: Hokaido saloje ir Honsiu salos šiaurėje – vidutinių
platumų, Honsiu salos vidurinėje dalyje ir pietuose, Sikoku, Kiusiu salose –
subtropinis, Kiusiu salos pietiniame pakraštyje ir Riukiu salyne – tropinis.
• Lietingasis sezonas prasideda gegužės
pradžioje Okinavoje. Didžiojoje Honsiu
dalyje jis prasideda prieš birželio vidurį
ir tęsiasi apie 6 savaites. Vasaros
pabaigoje ir rudens pradžioje kylantis
uraganai neretai atneša liūtis. Šiaurinėje
Hokaido saloje lietingasis sezonas
prasideda tik liepos gale.
• https://youtu.be/WLIv7HnZ_fE
Informacijos šaltiniai
• https://www.vle.lt/straipsnis/japonija/
• https://www.greitai.lt/kelioniumanija/salys/japonija/miestai/tokijas/
• https://nemoku.lt/japonijos-svietimo-sistema/