Astijus dagys ir Motiejus Bagarauskas GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Indonezija yra Pietryčių Azijoje,
Malajos salyne, tarp Indijos ir Ramiojo vandenyno, abipus pusiaujo. Pro Indonezija praeina svarbiausi jūros keliai iš Indijos į Ramųjį vandenyną. Indonezijos sostinė – Džakarta. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Populiacija: 276.4 millijonai Indonezijoje salų yra netgi nuo 17,508 iki 18,306 , bet 922 iš jų yra gyvenamos. INDONEZIJOS GAMTA Apie Kawah Ijen ugnikalnį Indonezijoje
Naktimis šis Indonezijos kalnas virsta nežemiško
kraštovaizdžio vieta: iš jo kraterio angų veržiasi mėlynai švytinti lava. Siera iš kraterio kasama jau daugiau kaip 40 metų, kai kurie kalnakasiai darbuojasi ir naktimis, kai mėlina spalva švyti ugnikalnio spjaudoma sieros rūgštis. Dieną to nežemiško švytėjimo nematyti. Mėlynai švytintys įkaitintos skystos sieros srautai šauna net į 5 metrų aukštį – jie atiteka iš angos, vedančios prie didžiausio planetoje požeminio rūgšties ežero. Šio gyvojo Žemės kraujo gamyba kainuoja sveikatą. Mėlynoje šviesoje darbininkai kasa sierą, kurios kilogramą parduoda už maždaug 4 eurocentus. Dirbant naktimis, per parą išgaunama tik apie 160-200 kg sieros. Indonezijoje išgaunama siera yra viena gryniausių pasaulyje. Ji naudojama maisto ir chemijos pramonėje. Klimatas Indonezijoje yra beveik tiek pat klimato rūšių, kiek yra salų. Toje pačioje saloje viename šlaite gali būti lietaus sezonas, kitoje tuo pačiu metu sausasis sezonas. Situacija gali pasikeisti, jei vėjas pakeis kryptį. Idealus laikas aplankyti Indoneziją yra mūsų šiaurinė vasara, tačiau, pavyzdžiui, Mollukki salose šiuo metų laiku yra blogiausias oras (audros ir audros). Be to, kritulių kiekis priklauso nuo miškų. Kuo didesnis miškų plotas, kaip Sumatroje ir Borneo, tuo dažniau lyja. 4 m kritulių per metus – tai Pontianako ir Padango rekordas. Žemumose didžiąją metų dalį temperatūra laikosi 26-27 C ribose, kalnuotose vietovėse kiek vėsiau. Pietiniuose ir rytiniuose rajonuose karštesnė, o klimatas gana ryškus – lietingas (rugsėjo-gegužės mėn.) ir gana sausas (gegužės-spalis). Saulėti orai išlieka beveik visus metus, nes daugiausia kritulių iškrenta kalnuotose vietovėse, dažniausiai anksti ryte arba naktį. Bendras kritulių kiekis viršija 3000 mm. metais. INDONEZIJOS KULTŪRA Indonezijos menui turėjo įtakos keletas kultūrų. Pvz., garsūs Javos ir Balio šokiai susiję su hinduistine kultūra ir mitologija. Gerai žinomi ir Javos bei Balio lėlių šešėlių teatrų pasirodymai, kuriuose vaizduojami mitologiniai įvykiai. Indonezijoje kalbamų kalbu yra daugiau nei 700. Indonezijoje gyvena daug susijusių, bet kultūriškai ir lingvistiškai skirtingų grupių, dauguma kurių etiškai yra malajai. Keturios pagrindinės Indonezijos religijos yra: musulmonai (88 %) protestantai. (5 %) katalikų. (3 %) Hidu (2 %) INDONEZIJOS EKONOMIKA Indonezijoje yra rinkos ekonomika. Šalyje svarbią vietą užima valstybė, nes daug įmonių priklauso valstybei ir ji administruoja daugelio pagrindinių prekių kainas. Šalyje yra stipri kalnakasybos pramonė. Išvystyta naftos, dujų, tekstilės, avalynės gamybos pramonės. Indonezijoje auginami ryžiai, kasavai, kakava, kava, žemės riešutai. Auginama jautiena, kiauliena. Daugiausiai eksportuojama naftos ir naftos produktų, tekstilės, medienos, kaučiukų. Pagrindiniai eksporto partneriai: Japonija, JAV, Singapūras, Pietų Korėja, Kinija.
Valiuta Indonezijoje yra naudojama Indonezijos rupija. 9,5 RUP = 1 USD, valiutos kursas gali keistis. Telefonas, internetas:
Indonezijos telefono kodas +62.
Telefono ryšys yra prieinamas visose pagrindinėse salų vietose, tačiau jeigu planuojate keliauti į mažiau apgyvendintas vietas, džiungles, kalnuotas vietoves, jis gali trūkinėti arba neveikti (net jeigu ir turėsite nusipirkę vietinę telefono kortelę). Jeigu į Indoneziją planuojate vykti kelioms savaitėms ir iš anksto viskuo būsite pasirūpinę (viešbučių, turų užsakymais ir pan.), jums vietinės telefono kortelės neprireiks. Nebent keliausite nieko nesuplanavę, norėsite nuolatos naudotis internetu telefone ir nerasite nemokamos belaidžio ryšio „Wi-Fi“ prieigos, o jūsų operatoriaus interneto paslauga brangiai kainuoja. Tuomet vietinio operatoriaus telefono kortelė yra privalumas. Trumpai apie Indonezijos istorija: 1942–1945 m. Indoneziją buvo okupavusi Japonija, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui šalis iškovojo nepriklausomybę. Jos teritorijas nulėmė Kolonijiniu laikotarpiu Nyderlandų valdytos teritorijos Malajų salyne. INDONEZIJOS VIRTUVĖ AČIU UŽ DĖMESĮ