VILNIAUS KOLEGIJOS

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS

Medicinos technologijų ir dietetikos katedra
Studijų programa RD21

Neringa Jakaitytė

Savarankiškas darbas

Dėstytoja lektorė Rasa Jonušienė

Pateikimo data: 2023-11-07
Vilnius
2023
 INTUITYVAUS MANKŠTINIMOSI
IR FIZINIO AKTYVUMO,
MANKŠTINIMOSI MOTYVACIJOS,
ĮPROČIŲ BEI POZITYVAUS KŪNO
VAIZDO RYŠYS
Miglė Bacevičienė, Rasa Jankauskienė, Monika Širkaitė
Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedra, Lietuvos sporto
universiteto Sporto mokslo ir inovacijų institutas
STRAIPSNIO AKTUALUMAS
• Sveikatinamasis fizinis aktyvumas siejamas su ilgesne gyvenimo trukme ir vėlesne daugelio
lėtinių neinfekcinių ligų pradžia. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020 m. išleido
atnaujintas sveikatinamojo fizinio aktyvumo rekomendacijas. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad
reikšminga dalis žmonių fizinio aktyvumo rekomendacijų nežino, negeba jų taikyti, o fiziškai
aktyvių žmonių dalis yra nepakankama.
• Skatinant fizinį aktyvumą remiamasi „viskas yra svarbu“ (angl. everything counts) strategija.
Ši strategija skatina žmones imtis bet kokios fiziškai aktyvios veiklos neskaičiuojant laiko,
intensyvumo ir kiekio, apimant ėjimą, važiavimą dviračiu, darbą sode, vaikų priežiūrą, šokius
ir net aktyvias sėdimo darbo pertraukas, atsižvelgiant į asmens savijautą ir galimybes.
• Motyvacija, saviveiksmingumas ir savireguliacija yra pagrindiniai su fiziniu aktyvumu susiję
veiksniai, todėl jų tyrimai labai svarbūs visuomenės sveikatai.
• Nors nemaža dalis žmonių nesilaiko PSO rekomenduojamų fizinio aktyvumo normų ir gyvena
sėsliai, pasitaiko, kad kai kuriems asmenims fizinis aktyvumas tampa disfunkcine ir sveikatai
žalinga veikla.
STRAIPSNIO TIKSLAS
Nustatyti intuityvaus mankštinimosi sąsajas su laisvalaikio fiziniu aktyvumu,
mankštinimosi motyvacija ir įpročiais bei pozityviu kūno vaizdu suaugusiųjų
žmonių imtyje. Iki šiol intuityvaus mankštinimosi reiškinys šalyje nebuvo tyrinėtas,
o pasauliniu mastu taip pat labai trūksta tokių tyrimų.
Šio tyrimo rezultatai gali būti svarbūs visuomenės sveikatos mokslui ir praktikai,
nes intuityvus mankštinimasis gali būti veiksniu, padedančiu daugiau žmonių
pritraukti į sporto ir fizinio aktyvumo užsiėmimus bei juos išlaikyti, tuo prisidedant
prie sveikos gyvensenos plėtros. Taip pat šis tyrimas gali būti paskata atlikti daugiau
tokių tyrimų Lietuvoje naudojant validizuotą intuityvaus mankštinimosi skalę.
TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAS
Tyrimo organizavimas. Tyrimas vykdytas 2021 m. balandžio–gegužės mėnesiais.
Apklausai naudota patogioji tiriamųjų atranka. Apklausoje buvo kviečiami dalyvauti
įvairaus amžiaus žmonės. Jos nuoroda dalytasi įvairiose grupėse, sporto
bendruomenėse, renginiuose ir kt. Tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu,
formos pildymo trukme bei procesu ir prieš pildydami klausimyną pateikė informuotą
sutikimą.
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 332 tiriamieji, kurių amžius 15–70 metų: 66 tiriamieji
buvo vyrai (19,9 proc.) ir 266 moterys (80,1 proc.).
Tyrimo priemonės. Momentinei anketinei apklausai pasirinkti 7 klausimynai. Taip
pat pagal standartinius klausimus buvo nustatoma tiriamųjų demografinė būsena ir
kita tyrimui svarbi informacija (lytis, amžius, svoris, ūgis, išsilavinimas, socialinė ir
šeiminė padėtis). Pagal tiriamųjų nurodomą ūgį ir svorį apskaičiuotas kūno masės
indeksas: svoris (kg) / ūgis (m2).
KLAUSIMYNAS #1
Pozityvus kūno vaizdo vertinimas
Kūno pripažinimo skalė 2 (angl. Body Appreciation Scale 2, BAS-2)
Padeda nustatyti, kaip žmogus priima savo kūną pagal tris aspektus:
• kūno priėmimo;
• pagarbos savo kūnui;
• atsparumo medijų spaudimui atitikti socialinius išvaizdos lūkesčius.
Naudojantis penkiabale skale (nuo niekada iki visada) pasirenkamas atsakymas į
kiekvieną iš 10 teiginių.
Kūno pripažinimo skalės vidinis suderinamumas šiame tyrime buvo aukštas
KLAUSIMYNAS #2
Mankštinimosi motyvacijos vertinimas
Mankštinimosi motyvacijos klausimynas (angl. The Behavioral Regulation in Exercise Questionnaire 2,
BREQ-2)
Šiuo 19-os punktų klausimynu galima įvertinti mankštinimosi motyvacijos kokybę, t. y. nustatyti, kiek
„kokybiška“) arba „nekokybiška“.
Šis klausimynas susideda iš penkių poskalių, padedančių vertinti mankštinimosi motyvacijos reguliacinius
tipus:
1. Amotyvaciją (–3 x amotyvacija);
2. Išorinę (–2 x išorinė motyvacija); labiau kontroliuojančios motyvacijos tipas
3. Introdukuotą (–1 x introdukuota motyvacija);
4. identifikuotą (2 x identifikuota motyvacija);
5. vidinę motyvacijos reguliaciją (3 x vidinė motyvacija).
Į kiekvieną klausimą turi atsakyti remdamiesi penkiabale skale (galimi atsakymų variantai nuo 1 iki 5),
rezultatai apibendrinti apskaičiuojant kiekvienos poskalės vidurkį.
Apskaičiuojamas santykinis autonomijos indeksas, kurio didesnė vertė rodo autonomiškesnę mankštinimosi
motyvaciją.
KLAUSIMYNAS #3
Savęs vertinimas
Savęs vertinimas nustatytas naudojantis Rosenbergo savęs vertinimo skale (angl. Self-
Esteem Scale)
Ši skalė sudaryta iš 10 teiginių, kurie padeda nustatyti, koks žmogaus savęs
vertinimas.
Pusė teiginių įvardyti teigiamai, pusė – neigiamai.
Kiekvienas teiginys vertinamas pagal keturbalę skalę, kurioje 1 reiškia visiškai
nesutinku, o 4 – visiškai sutinku.
Pabaigoje neigiamai suformuluoti teiginiai apverčiami ir suskaičiuojamas bendras
savęs vertinimo balas, kuris gali kisti intervale nuo 10 iki 40 balų. Aukštesnis balas
rodo aukštesnį savęs vertinimo lygį.
Šiame tyrime savęs vertinimo skalės vidinis suderinamumas buvo aukštas
KLAUSIMYNAS #4
Gyvenimo kokybės vertinimas
Nustatyti gyvenimo kokybei fizinių funkcijų srityje naudotas SF-36 klausimynas
(angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study Questionnaire)
Klausimynas sudarytas iš 36 klausimų, apimančių aštuonias gyvenimo sritis:
1. fizines funkcijas,
2. veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų,
3. veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų,
4. socialinius ryšius,
5. emocinę būseną,
6. energingumą ir gyvybingumą,
7. skausmą,
8. bendrąjį sveikatos vertinimą.
Taikant šį klausimyną vertinama pastarųjų keturių savaičių savijauta.
Rezultatai kiekvienoje srityje įvertinami skalėje nuo 0 iki 100 balų, didžiausias balų
skaičius parodo geriausią gyvenimo kokybę.
Šiame tyrime SF-36 klausimyno fizinių funkcijų srities vidinis suderinamumas buvo
aukštas
KLAUSIMYNAS #5
Laisvalaikio fizinio aktyvumo vertinimas
Laisvalaikio fizinis aktyvumas buvo vertinamas naudojantis laisvalaikio
fizinio aktyvumo klausimynu (angl. Leisure Time Exercise Questionnaire,
LTEQ)
Respondentų prašyta nurodyti mažo, vidutinio ir didelio intensyvumo
mankštinimosi dažnį kartais per savaitę, jei atitinkamai veiklai skiriama
daugiau negu 15 min.
Vėliau šie kartai buvo dauginami iš atitinkamų metabolinių ekvivalentų
(3, 5 ir 9) ir visų intensyvumo lygių balai susumuojami.
Pagal autorių rekomendacijas 24 balus ir daugiau surinkę respondentai
buvo priskiriami pakankamai fiziškai aktyvių asmenų grupei.
KLAUSIMYNAS #6
Intuityvaus mankštinimosi vertinimas
Intuityvaus mankštinimosi skalė (angl. Intuituve Exercise Scale, IEXS)
Sudaryta iš 14 teiginių, kuriais remiantis vertinama, kiek asmens fizinis
aktyvumas grįstas dėmesingu įsisąmoninimu.
Tiriamieji, remdamiesi penkiabale skale (1 – visiškai nesutinku, 5 –
visiškai sutinku), turi pasirinkti, kiek sutinka ar nesutinka su pateiktu
teiginiu.
Klausimyną sudaro keturios poskalės: mankštinimasis siekiant slopinti
neigiamas emocijas, pasitikėjimas savo kūnu, mankštinimosi
lankstumas ir įsisąmonintas mankštinimasis.
KLAUSIMYNAS #7
Mankštinimosi įpročių vertinimas
Mankštinimosi įpročiai buvo nustatomi taikant mankštinimosi įpročių
skalę (angl. Self-Report Habits Index, SRHI)
Tai 12 teiginių klausimynas, padedantis nustatyti, ar fizinis aktyvumas ir
mankštinimasis asmeniui yra virtęs įpročiu.
Kiekvienas teiginys vertinamas skalėje nuo visiškai nesutinku (1) iki
visiškai sutinku (7).
Galutinis kiekvieno tiriamojo įvertis apskaičiuojamas nustačius
atsakymų vidurkį.
Mankštinimosi įpročių skalės vidinis suderinamumas buvo puikus.
STATISTINĖ ANALIZĖ
Gauti tyrimo duomenys analizuoti naudojantis statistinės duomenų analize.
• Motyvacijos mankštintis, pozityvaus kūno vertinimo, su sveikata susijusios gyvenimo
kokybės, savęs vertinimo bei intuityvaus mankštinimosi įpročių klausimynų vidinis.
• Tikrinant intuityvaus mankštinimosi skalės struktūrą, atlikta tiriamoji faktorių analizė
Varimax rotacijos metodu.
• Pagal Kaizerio, Mejerio ir Olkino (KMO) testą bei Bartleto sferiškumo kriterijų buvo
patikrintas duomenų tinkamumas metodui taikyti
• Koreliacijai tarp kintamųjų nustatyti buvo skaičiuojamas Pirsono koreliacijos koeficientas.
• Intuityviojo mankštinimosi įverčių vidurkiai tarp pakankamai ir nepakankamai fiziškai
aktyvių tiriamųjų buvo vertinti pagal nepriklausomų imčių t testą.
• Su intuityviuoju mankštinimusi susiję veiksniai išskirti daugiamatės tiesinės regresijos būdu.
Visi ryšiai laikyti statistiškai reikšmingais, jei p < 0,05.
REZULTATAI
• Dauguma tyrimo dalyvių turėjo bakalauro (46,1 proc.) arba magistro laipsnį (28,3 proc.), 15,6 proc. apklausos dalyvių buvo įgiję vidurinį ar
žemesnį išsilavinimą, 8,1 proc. respondentų nurodė, kad dar studijuoja. Dauguma tiriamųjų gyveno santuokoje arba partnerystėje (57,5
proc.). Didžioji dalis apklausos dalyvių gyveno didmiestyje (49,7 proc.) arba mažame mieste (26,5 proc.). 66,9 proc. respondentų nurodė,
kad dirba, 15,1 proc. – studijuoja ir dirba. Pagal įsitraukimą į sportą 10,8 proc. tirtų asmenų atsakė, kad nesportuoja ir laisvalaikį leidžia
daugiausia pasyviai, 34,9 proc. – nesportuoja, tačiau yra fiziškai aktyvūs, 50 proc. apklausos dalyvių sportavo savo malonumui, o 4,2 proc. –
profesionaliai. 4,5 proc. tyrimo dalyvių buvo per mažo svorio, 59,9 proc. – normalaus svorio, 24,8 proc. respondentų turėjo antsvorio, o 10,8
proc. asmenų buvo nutukę.
• Intuityvaus mankštinimosi skalės bendras balas parodė tiesioginį ryšį su BREQ-2 klausimyno poskalėmis: introdukuota, identifikuota ir
autonomine motyvacija, o atvirkštinis ryšys pastebėtas su amotyvacijos poskale. Kaip ir tikėtasi, nustatytas teigiamas ryšys tarp intuityvaus
mankštinimosi ir pozityvaus kūno vertinimo bei bendro savęs vertinimo. Laisvalaikio fizinis aktyvumas, fizinio aktyvumo įpročiai ir su
fizinėmis funkcijomis susijusios gyvenimo kokybės vertinimas atskleidė vidutinio stiprumo ir silpnas tiesiogines koreliacijas su intuityvaus
mankštinimosi skale.
• Intuityvaus mankštinimosi bendri skalės bei atskirų poskalių balai buvo palyginti tarp fiziškai aktyvių ir nepakankamai aktyvių tiriamųjų.
Rezultatai parodė, jog pakankamai fiziškai aktyvių žmonių grupėje balų vidurkiai buvo aukštesni bendroje intuityvaus mankštinimosi
skalėje, mankštinimosi siekiant slopinti neigiamas emocijas, pasitikėjimo kūnu bei mankštinimosi lankstumo poskalėse, palyginti su
nepakankamai aktyvių respondentų balų vidurkiais. Įsisąmoninto mankštinimosi poskalėje aukštesni balų vidurkiai nustatyti nepakankamai
fiziškai aktyvių žmonių grupėje, lyginant juos su pakankamo fizinio aktyvumo asmenimis.
• Rezultatai atskleidė, kad stipresnę vidinę (autonominę) mankštinimosi motyvaciją jaučiantys, labiau išreikštą pozityvų kūno vaizdą ir geriau
suformuotus mankštinimosi įpročius turintys respondentai pasižymi labiau išreikštu intuityviu mankštinimusi.
REZULTATŲ APTARIMAS
• Šiuo tyrimu siekta nustatyti intuityvaus mankštinimosi sąsajas su laisvalaikio fiziniu aktyvumu, mankštinimosi motyvacija ir įpročiais bei
pozityviu kūno vaizdu suaugusiųjų žmonių imtyje. Tai pirmoji Lietuvoje validuojama skalė, padedanti nustatyti žmonių sveiką santykį su
fiziniu aktyvumu.
• Tyrimas iš dalies patvirtino keltą prielaidą, kad intuityvus mankštinimasis susijęs vidine motyvacija. Atskleista, jog neigiamas intuityvaus
mankštinimosi skalės sąsajas su amotyvacija ir išorine motyvacija, kurios atspindi „nekokybišką“ kontroliuojamo tipo motyvaciją, kai
žmogus imasi tam tikros veiklos tik todėl, kad yra baudžiamas ar skatinamas, bet ne todėl, kad ši veikla jam yra svarbi ar maloni. Ir
atvirkščiai vidinė motyvacija arba identifikuota motyvacija, buvo tiesiogiai susijusios su intuityvesniu mankštinimusi. Labiau autonomine
motyvacija grįstas mankštinimasis siejamas su geresne psichologine savijauta, nes, remiantis apsisprendimo teorija, toks mankštinimasis
gerina tris pagrindinius asmens psichologinius poreikius: autonomijos, kompetencijos ir ryšio su kitais. Kita vertus įsisąmoninto
mankštinimosi poskalė buvo neigiamai susijusi su autonomiškesne motyvacija.
• Intuityvus mankštinimasis koreliavo su didesniu fiziniu aktyvumu laisvalaikiu. Gauti rezultatai rodo, kad intuityvaus mankštinimosi
skatinimas galėtų prisidėti prie fizinio aktyvumo didinimo. Kita vertus, įsisąmoninto mankštinimosi poskalė atvirkščiai koreliavo su fizinio
aktyvumo kiekiu, o tai galbūt rodo, kad dėmesingai pasirinktas fizinis aktyvumas, kai asmuo nesimankština ir nepradeda mankštintis
jausdamas skausmą ar būdamas pavargęs, gali mažinti fizinį aktyvumą, kuris galbūt ne visada yra kokybiškas. Pats savaime fizinio
aktyvumo kiekis nebūtinai reiškia sveikatingumą ir dėmesingai įsisąmonintas fizinio aktyvumo pasirinkimas neignoruojant tokių svarbių
kūno siunčiamų signalų, kaip skausmas ar nuovargis, reiškia, kad pats fizinis aktyvumas turės daugiau naudos sveikatai. Tą iš dalies
patvirtina intuityvaus mankštinimosi rezultatų palyginimas fizinio aktyvumo grupėse – pakankamai fiziškai aktyvūs asmenys mankštinasi
intuityviau, lyginant su nepakankamo fizinio aktyvumo asmenimis, nors jie, kaip atskleidė tyrimas, dažiau ignoruoja nuovargį ir skausmą ir
yra linkę mankštinimusi slopinti neigiamas emocijas. Priešingai, nepakankamai fiziškai aktyvūs tiriamieji rečiau neigiamas emocijas slopino
fiziniu aktyvumu ir dėmesingiau įsisąmonino fizinį aktyvumą.
REZULTATŲ APTARIMAS
• Kaip ir tikėtasi, pozityvus kūno vaizdas teigiamai koreliavo su bendru intuityviu mankštinimusi ir visomis skalės poskalėmis, išskyrus
įsisąmoninto mankštinimosi poskalę, kuri ryšio su intuityviu mankštinimusi neturėjo. Šie duomenys nesutampa su duomenimis, rodančiais,
kad pasitikėjimas savo kūnu teigiamai, o mankštinimosi nelankstumas neigiamai koreliuoja su pozityviu kūno vaizdu. Mūsų duomenys
skiriasi nuo duomenų, kurie atskleidė, kad mankštinimasis siekiant slopinti neigiamas emocijas neigiamai koreliuoja su pozityviu kūno
vaizdu. Visgi skalės autorė pabrėžia, kad sveikose neklinikinėse populiacijose mankštinimasis siekiant numalšinti neigiamas emocijas yra
tinkamas elgesys, rodantis pakankamai sveiką žmonių požiūrį į fizinį aktyvumą, priešingai nei sergančiųjų valgymo sutrikimais ar
priklausomybės nuo mankštinimosi simptomų turinčių asmenų imtyse. Taigi, remiantis mūsų gautais rezultatais, galima manyti, kad
intuityvaus mankštinimosi skatinimas gali būti puiki strategija stiprinant pozityvų kūno vaizdą. Šią prielaidą iš dalies patvirtina ir kiti mūsų
atlikti tyrimai.
• Intuityvus mankštinimasis mūsų tyrime buvo susijęs su stipresniais fizinio aktyvumo įpročiais, išskyrus įsisąmoninto mankštinimosi
poskalę. Tai rodo, kad mankštinimasis siekiant slopinti neigiamas emocijas, pasitikėjimas savo kūnu, mankštinimosi lankstumas yra svarbūs
komponentai, susiję su fizinio aktyvumo įpročiais ir fizinę veiklą atliekant automatiškai. Taigi šis tyrimas išplečia supratimą apie įpročių
pobūdį ir atskleidžia, kad įpročiai taip pat gali būti paremti savo kūno siunčiamais pojūčiais ir signalais. Kitais žodžiais tariant, šis tyrimas
rodo, kad fizinio aktyvumo įpročiai nėra vien tik automatinis atsakas į supančios aplinkos ženklus (pvz., paros laikas, kai rutiniškai
atliekama rytinė mankšta), bet taip pat tai gali būti atsakas į vidines emocijas, susijusias su savo kūnu (mankštinamasi jaučiant emocines
paskatas). Regresinė analizė parodė, kad mankštinimosi įpročiai yra vienas stipriausių intuityvų mankštinimąsi prognozuojančių veiksnių.
Kita vertus, tyrimas atskleidė, kad įpročiai neigiamai koreliuoja su įsisąmonintu mankštinimusi, kai asmuo nesimankština dėl nuovargio ar
skausmo. Tai iš dalies patvirtina dvigubo proceso modelis. Pagal jį asmens fizinio aktyvumo elgesį gali valdyti automatinis (šiuo atveju
įpročių) ir apmąstytas (įsisąmoninto dėmesingumo) elgesys.
• Kaip jau minėta, šis tyrimas turi trūkumų. Vienas didžiausių yra nedidelė imtis, kurioje dominuoja moterys. Be to, tyrimas yra
vienmomentis, todėl ryšių kryptis nežinoma. Taip pat tolesniais tyrimais turi būti patikrintas skalės tinkamumas naudoti vyrams ir moterims,
įvairaus amžiaus žmonėms.
APIBENDRINIMAS
Intuityvus mankštinimasis susijęs su fiziniu aktyvumu, autonomine
mankštinimosi motyvacija ir įpročiais, pozityviu kūno vaizdu bei
aukštesniu savęs vertinimu, todėl jis gali būti svarbus visuomenės
sveikatos stiprinimo programų poveikio taikinys.
LITERATŪRA
Bacevičienė, M., Jankauskienė, R., & Širkaitė M. (2021). Intuityvaus
mankštinimosi ir fizinio aktyvumo, mankštinimosi motyvacijos, įpročių
bei pozityvaus kūno vaizdo ryšys. Visuomenės sveikata, 4(95), 57-66
 INTUITYVAUS MANKŠTINIMOSI
IR FIZINIO AKTYVUMO,
MANKŠTINIMOSI MOTYVACIJOS,
ĮPROČIŲ BEI POZITYVAUS KŪNO
VAIZDO RYŠYS