ORGANIZMO VEIKLOS

REGULIAVIMAS
IR ORIENTAVIMASIS
APLINKOJE
 Organizmo funkcijų
savireguliacija

Organizmo funkcijas reguliuoja:

• nervų sistema – nervinis reguliavimas.

• cheminės medžiagos (hormonai) –
humoralinis reguliavimas.
 Kiekviena nervinė ląstelė turi kūną
Neuronų tipai ir ataugas. Nervines ląsteles turi
dengiančias mielininio dangalo arba
neuroglijos ląsteles, kurios atlieka
pagalbines funkcijas.
Nervinių ląstelių kūnai ir
trumposios ataugos sudaro pil- kosios
nervinės medžiagos pagrindą, o
ilgosios ataugos arba aksonai yra
baltosios nervinės medžiagos
pagrindas.
Kūne yra branduolys, citoplazma ir
jos organoidai.
Nervinių ląstelių ataugų, pa-
dengtų apvalkalėliais ir sujungtų
jungiamojo audinio, pluoštai sudaro
nervus.
Nervinės ląstelės pagal sandarą ir
funkcijas yra – juntamosios arba
(sensorinės), jos priima ir perduoda
tarpinėms ląstelėms impulsus iš
receptorių, tarpinės, jų aksonai
trumpi, jos paskleidžia jaudinimą ir
perduoda impulsus motorinėms
ląstelėms, ir motorinės, kurios
perduoda impulsus į raumenis.
 Motorinis neuronas
(daugiapolis) - turi daug dendritų vieną
aksoną.
Ranvje
Ląstelės Švano ląstelės sąsmauka
kūnas branduolys Mielinis
dangalas
Aksonas

Raumenų
Dendritai receptoriai

Motoriniais neuronais perduodami impulsai iš CNS į raumenų

skaidulas ar liaukas ir priverčia juos veikti.
Įterptinis neuronas (daugiapolis)
– jie yra CNS ir perduoda nervinius impulsus
į įvairias nervų sistemos dalis.
Dendritai

Ląstelės kūnas

Aksonas
Dendritai
sinapsėje

Kai kurie įterptiniai neuronai jungia sensorinius ir motorinius

neuronus, kiti perduoda nervinius impulsus iš vienos nugaros smegenų
pusės į kitą arba iš galvos smegenų į nugaros smegenis ir atvirkščiai.
 Sensorinis neuronas (vienpolis)
Dendritų sinapsė
Ląstelės kūnas
Aksonas
Odos
receptoriai

Ranvje Mielinis
sąsmauka dangalas

Sensorinis neuronas perduoda nervinius signalus iš jutimo receptorių į

CNS. Vienpoliuose neuronuose impulsas, sklindantis nuo ląstelės kūno,
perduodamas ir ta šaka, kuri driekiasi į periferiją, ir ta, kuri pasiekia CNS.
Kadangi šios abi šakos yra ilgos ir padengtos mielinu bei perduoda
nervinius impulsus, jos vadinamos aksonais.
 Neurono sandara
Dendritas Švano ląstelės,
gaminančios
Branduolys mieliną,
Citoplazma branduolys

Aksonas

Švano ląstelės

Branduolys
Mielinas Aksonas

Neurofibrilė

Griovelis
Aksonas
 Sinapsės sandara
Sinapsės yra ten, kur aksonas susilieja su kito neurono dendritu arba
nervinės ląstelės kūnu. Aksono viršūnėlėje yra sinapsinės pūslelės, kurių
viduje yra mediatoriai. Nervinis signalas perduodamas, kai iš sinapsinių
pūslelių išsilieja mediatoriai.
Mielino dangalas
Sinapsinės pūslelės
Aksono svogūnėlis

Sinapsinis plyšys Mitochondrijos

Postsinapsinė
membrana

Receptoriai
Raumens skaidula Mediatorius
 Sinapsė
Ją sudaro: presinapsinė membrana, sinapsės plyšys ir postsinapsinė
membrana. Nerviniam impulsui pasiekus aksono galiuką, jo membrana tampa
pralaidi Ca jonams, kurie patekę į vidų tempia sinapsines pūsleles, kurios
susijungia su mediatoriais. Mediatorius išsilieja į sinapsinį plyšį ir jungiasi su
receptoriumi. Taip perduodamas nervinis impulsas.
Jaudinimo plitimas sinapse
Pasitikrink ar moki neurono
dalis
1

2
3

7
8
Nurodyk neurono tipus

1 2 3
 Nervo sandara
Nervai yra pluoštas ilgų nervinių skaidulų, kurias jungia jungiamasis audinys.
Nervų tipai:
• Sensoriniai – sudaryti iš juntamųjų skaidulų;
• Motoriniai – sudaryti iš judinamųjų skaidulų.
• Mišrūs – sudaryti iš abiejų tipų skaidulų.
Nervas Jungiamasis audinys

Žmogus
turi:

• 12 porų
galvos nervų Nervinių Viena nervinė skaidula
• 31 porą skaidulų Neuronų ataugos
Dangalas pluoštelis
nugarinių
nervų.
 Nervų sistemos evoliucija
Priekiniai
ganglijai
Išilginiai
Galvos ir nugaros
nerviniai
smegenys sudaro
kamienai
centrinę nervų
Spinduliniai nervų kamienai sistemą
Skersinės nervų
gijos

Nervinis žiedas

Plokščioji
kirmėlė
Nervas
Dygiaodžiai Galvos Galvos smegenys
Jūros mazgas
Nervų žvaigždė Galviniai nervai
Mantijos ganglijas
tinklas (mazgas)
Pilvo nervinis Mantijos nervai
kamienas
Žmogus
Duobagyviai Moliuskas - kalmaras
Hidra Žieduotoji kirmėlė -
sliekas
 Išvardink gyvūnų nervų
sistemos dalis
6
2

8
4
1

3 5

HIDRA PLANARIJA SLIEKAS VABZDYS

 Žmogaus nervų sistema
Centrinė Periferinė

Somatinė Vegetacinė
Galvos smegenys Nugaros smegenys
sistema sistema

Simpatinė Parasimpatinė
sistema sistema
 Nugaros smegenų sandara
Pilkoji medžiaga Įterptinis neuronas Nugaros pusė
Sensorinis
neuronas

Sensorinio Baltoji
neurono medžiaga
kūnas

Sensorinis
neuronas

Žievė Centrinis Pilvinė

Motorinis kanalas
neuronas šaknelė
Nervas

Pilvo pusė
Nugaros smegenų skersinis
pjūvis
Žievė

Pilkoji medžiaga

Baltoji medžiaga

Centrinis kanalas
 Reflekso lankas
Įterptinis neuronas Nugarinė šaknelė Odos receptorius
Nugaros pusė Mišrus nervas
Ląstelės Sensorinis
kūnas neuronas

Motorinis
neuronas

Efektorius - raumuo
Pilkoji Baltoji Pilvinė šaknelė
medžiaga medžiaga
Centrinis kanalas
Pilvo pusė
 Reakcija į skausmą
Raskite tris skirtumus tarp vegetacinės ir somatinės nervų sistemų.

Juntamojo neurono nervinis mazgas

Vegetacinė nervų sistema

Somatinė nervų
sistema

Vegetacinis nervinis mazgas

Griaučių raumenų susitraukimo
refleksas
Nerviniai mazgai

Keturgalvio Griaučių raumenų

raumens receptoriai
sausgyslė

Kelio Svoris
refleksas
 Akies vyzdžio reakcija į šviesą
Į ryškią šviesą reaguoja tinklainėje esantys šviesos receptoriai, lęšiukas
refleksiškai susitraukia. Tai apsaugo šviesos receptorius nuo didelio sudirginimo.

Šviesos receptoriai
Neuronai

Vyzdžio susitraukimą Vegetacinės nervų

reguliuojantis raumuo sistemos nervinis mazgas
Pakomentuokite impulso
plitimo kelią
 Galvos smegenų evoliucija
1 5

2 6
3
Žuvų klasė Varliagyvių klasė

Roplių klasė Paukščių klasė

Žinduolių
klasė
1 2 3 4 5 6
1 – priekinės smegenys 2 – nervai 3 – tarpinės
smegenys 4 – vidurinės smegenys 5 – smegenėlės
6 – pailgosios smegenys
 Atpažink galvos smegenis
1. Kokių gyvūnų klasių pavaizduotos galvos smegenys?
2. Pateikite gyvūnų pavyzdžių.
3. Kokios galvos smegenų dalys pavaizduotos atitinkamomis
spalvomis?

5
2
Galvos smegenų dangalai
 Pusrutulių žievė
Kaktos skilties Centrinė vagelė
motoriniai centrai Momens skilties sensoriniai centrai
reguliuoja raumenų reguliuoja lytėjimo, spaudimo,
judesius skausmo pojūčius
Kaktos skiltis
Žievės
Momens skiltis
paviršiaus
skiltys: Judesiai
Jutimų susidarymas

•Kaktos Mąstymas

Klausa
•Momens
Atmintis
•Pakaušio Pakaušio skilties
•Smilkinio sensoriniai centrai
kontroliuoja regą

Smilkinio srities sensorinės

sritys kontroliuoja klausą ir uoslę
Kaktos skiltis
Momens skiltis
Pakaušio skiltis
Smilkinio skiltis
 Galvos smegenų sandara
Vagelės Smegenų Trečiasis
jungtis skilvelis
Gumburas
Žievė
Kankorėžinė
liauka
Hipotalamas
Didieji
pusrutuliai

Regimojo
nervo kryžmė

Smegenėlės

Hipofizė
Tiltas Nugaros Pailgosios
smegenys smegenys
Galvos smegenų dalių funkcijos
Galvos smegenų kamienas:
• Pailgosios smegenys – kontroliuoja širdies plakimą, kvėpavimą,
kraujagyslių tonusą. Čia yra vėmimo, kosėjimo, čiaudėjimo, žagsėjimo,
rijimo centrai;
• Tiltas – veikia drauge su pailgosiomis smegenimis, reguliuoja kvėpavimo
greitį;
• Vidurinės smegenys – turi refleksinius regos, klausos ir lytėjimo centrus.

Tarpinės smegenys:
• Hipotalamas – palaiko homeostazę, kontroliuoja hipofizę. Jame yra alkio,
miego, troškulio, kūno temperatūros, vandens balanso ir kraujo spaudimo
reguliavimo centrai;
• Gumburas – surenka ir paskirsto sensorinę informaciją.

Smegenėlės:
Kordinuoja judesius ir užtikrina, kad griaučių raumenys dirbtų drauge ir
kūnas judėtų tolygiai ir grakščiai.
Smegenėlės
Pailgosios smegenys
Pasitikrink, ar moki galvos
smegenų sandaros dalis
1
Dangalai
2

3
4
5

6
7
8

9
 Pasitikrink, ar žinai didžiųjų
pusrutulių skiltis ir jutimo zonas
1 Centrinė vagelė 2
C ……….
skiltis
A ……. 3
skiltis
5

6
D ……….
Šoninė vagelė skiltis
4

7 Smegenėlės

B ………… skiltis Pailgosios smegenys

 Vegetacinės nervų sistemos
Parasimpatinė
funkcijos Simpatinė
- Vyzdys
Vyzdys +
Seilių liauka + - Seilių
liauka
Širdis - + Širdis

Plaučiai
- + Plaučiai

Skrandis
+ - Skrandis

Kepenys + - Kepenys

+ Antinksčiai
Šlapimo +
pūslė
- Šlapimo pūslė

+ Organų veikla stiprinama - Organų veikla slopinama

 Vegetacinės nervų sistemos
sandara
Parasimpatinė Simpatinė
Parasimpatinės
1. Klajoklis nervas Mazgas nervų sistemos
Galvos nerviniai mazgai
2. Kakliniai nervai 2
nervai išsidėstę greta
3. Krūtininiai nervai
1 organų.
3
4. Juosmeniniai nervai
Simpatinės
Mazgas
nervų
5. Kryžmeniniai nervai 4 sistemos nerviniai
6. Galinis siūlas mazgai yra prie
5
8
nugaros smegenų.
7. Uodeginis nervas

8. Simpatiniai mazgai 7
6
Kaip smegenys reguliuoja miegą
 Miego stadijos
Žmogaus galvos smegenų oscilograma

Snūduriavimas

Užmigimas

Ramus miegas

Gilus miegas

S
 Humoralinis organizmo
funkcijų reguliavimas
Antinkščiai

Kasa

Lytinės
liaukos

Hipofizė

Skydinė liauka
 Antinksčiai
Šerdinė medžiaga Sumažėjus ant-
gamina hormoną
adrenaliną, kuris
inksčių veiklai,
Dangalas
skatina išskirti krinta kraujo-
gliukozę iš kepe-
Žievinė spūdis, suma-
nų į kraują. Ska- medžiaga
tina širdies darbo žėja kraujyje
ritmą, sutraukia cukraus, ligonis
kraujagysles. pradeda liesėti.
Šerdinė medžiaga
 Lytinės liaukos
Kiaušidės – moteriškos
lytinės liaukos

Gamina hor-
Gamina hor- moną testo-
moną estroge- steroną, ku-
ną ir progeste- ris skatina
roną, kurie ska- berniukams
tina mergai- antrinių lyti-
tėms antrinių nių požymių
lytinių požymių
vystymąsi.
vystymąsi.

Sėklidės – vyriškos
lytinės liaukos
 Hipofizė
Gamina keletą
hormonų, kurie ska-
tina kitų hormonų
veiklą.
Svarbiausias iš jų -
somatotropinas, ku-
ris skatina augimą.
Kai hormono per
daug vaikai suserga –
gigantizmu, o suaugu-
siems žmonėms - auga
plaštakos, pėdos, no-
sis, liežuvis.
Kai hormono per
mažai vaikai lieka
neūžaugos, sulėtėja jų
psichinis vystymasis, o
suaugusieji nutunka,
jiems retėja kaulai,
didėja kraujospūdis.
 Hipotalamas ir priekinė
hipofizės dalis
Dirgikliai Hipotalamo neurosekrecinėse
ląstelėse gaminami
stimuliuojantys ir slopinantys
hormonai
Lytiniai
hormonai
Kiekvienas hipotalamo hormonas
arba stimuliuoja, arba stabdo tam
tikrų priekinės hipofizės dalies Šie hormonai išskiriami
hormonų gamybą ir išskyrimą į vartinę sistemą, kuri
yra tarp hipotalamo ir
priekinės hipofizės dalies
Augimo hormonas
Priekinė hipofizės dalis išskiria
šiuos skirtingus hormonus

Priekinė hipofizės dalis

Melanocitus Adrenaliną
stimuliuojantis stimuliuojantis
hormonas hormonas Prolaktinas

Skydliaukę
stimuliuojantis
hormonas
 Trys aplinkos signalų rūšys
APLINKOS SIGNALAI
a. Veikia per atstumą b. Veikia per atstumą c. Veikia vietiškai tik
tarp kūno dalių gretimas ląsteles

Feromonai
paskleidžiami
ore
Kasa išskiria kepenų Prostaglandinas keičia
apykaitą veikiantį insuliną gretimų ląstelių apykaitą
Antena
(receptorius)

Hipotalamo
neurosekrecinės
ląstelės išskiria hormonus, Neuromediatoriai keičia
kurie valdo priekinės gretimų neuronų
hipofizės dalies sekreciją memebraninį potencialą
Insulino veikimo būdai:
Kasos ląstelės
• stimuliuoja kepenų ir raumenų ląsteles pasisavinti ir naudoti gliukozę;
• stimuliuoja gliukozės virtimą glikogenu kepenyse ir raumenys;
• skatina riebalų kaupimąsi ir stabdo jų kaip energijos šaltinio naudojimą.
Gliukagono veikimo būdai:
• skatina kepenis skaidyti glikogeną;
• skatina riebalinį audinį skaidyti riebalus į glicerolį ir riebalų rūgštis.

Kasos
hormonai: A ląstelės

• gliukagonas B ląstelės
• insulinas

Kanalėliai
Langerhanso salelės
 Kasa
Gamina hormonus:
• insuliną, kuris
Langerhanso
skatina gliukozę ke- salelės
penyse virsti gliko-
genu. Trūkstant
insulino, suserga-
ma cukriniu dia-
betu.
• gliukagoną, kuris
skatina glikogeną,
riebalus ir balty-
mus kepenyse virsti
gliukoze.
 Homeostatinė insulino ir
gliukagono sistema
Kasa Skatinama maža
Skatinama didelė gliukozės
gliukozės koncentracija koncentracija
kraujyje kraujyje
Insulinas Gliukagonas

MAŽINAMA DIDINAMA
GLIUKOZĖS Gliukozė Glikogenas GLIUKOZĖS
KONCENTRACIJA KONCENTRACIJA
Kepenys
Riebalų rūgštys
+ glicerolis Riebalai

Riebalai
Amino rūgštys Baltymas

Raumeninis audinys
 Kasos ir su ja susijusių latakų
anatominė sandara
Tulžies pūslė Aorta Kasos Langerhanso salelės
Antinksčiai
Bendras tulžies
latakas Dešinysis
inkstas
Kairysis
inkstas

Dvylikapirštė žarna Kasa

Kasos latakas
 Skydinė liauka
Išskiria hormoną tiroksiną, kuris skatina medžiagų apykaitą.
Tiroksinas turi jodo.

Padidėjusi
skydinė liauka
 Jodo trūkumas

Jeigu maiste nepakanka jodo,

skydliaukė kompensuoja jo
trūkumą nuolat didėdama.
Kartais ji taip užauga, kad
visas kaklas ištinsta. Jodo
gauname būdami prie jūros, o
ten kur vandenyje yra
permažai ištirpusio jodo jis
įmaišomas į druską.
 Kretinizmas
Kai trūksta tiroksino ankstyvame amžiuje, vaikai lėtai auga (ypač
nukenčia jų kaulų ir nervų sistema) ir suserga kretinizmu. Toks vaikas gali
likti neūžauga, atsilikusios psichikos.
 Bazedovo liga
Gaminant skydinei liaukai per daug tiroksino, smarkiai pagreitėja
medžiagų apykaita. Tada pradeda mažėti svoris, žmogus tampa dirglus,
gausiai prakaituoja, išsprogsta akys.