VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Dr. Jurgita Spaičienė, 2021 m.

 Akmens a. - vienetas buvo giminė, kuriai vadovavo jos
renkamas seniūnas.
 Giminystė - pagal motinos liniją (matriarchatas).
 Kelios giminės sudarė gentį.
 Visus reikalus sprendė genties vyrų susirinkimas
(krivulė).
 Antro tūkst. pr. m. e. pradžioje - žalvario amžiaus
pabaigoje bei ankstyvajame geležies amžiuje įsigalėjo
patriarchatas.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 2

XIIIa. susidarė sodybų kompleksai, apėmę pilį, priešpilį ir
keletą sodžių. Iš pradžių kaimas buvo kilmingojo, vadinto
nobilio (vėliau bajoro).
Bajoro šeimyną sudarė paimti karo belaisviai bei
pasiskolinę ir patekę jo priklausomybėn bendruomenės
nariai. Šeima buvo bajoro nuosavybė ir jos nariai negalėjo
išeiti.
Tokie žemdirbiai vadinami kaimynais. Bajorų ir kaimynų
santykiai buvo baudžiaviniai. Kiti žemdirbiai, vadinami
laukininkai, nuo bajorų nepriklausė ir turėjo nuosavą
žemę bei ūkius. Jie gyveno laukų bendruomenėmis,
turėjusiomis savo teritoriją.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 3

 Lietuvos žemių sąjungos susijungė į konfederaciją. LDK
iškilimas įtakojo valstybinės valdžios atsiradimą. XIII a.
pradžioje Lietuva neturėjo stiprių kaimynų, todėl
valstybės formavimasis vyko palankiomis sąlygomis.
 Mindaugo valstybė – ankstyvoji feodalinė monarchija.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 4

 1219 m. Lietuvos kunigaikščiai pasirašė sutartį su Volynės
kunigaikščiais. Centralizuotos valstybės kūrėjas buvo Pietryčių
Aukštaitijos kunigaikštis Mindaugas. Nenorėjusius jam paklusti
išvydavo ar nužudydavo, kai kurie tapo jo vasalais. Apie 1240 m. jis
savo valdžioje turėjo didelę dalį Lietuvos teritorijos ir tapo didžiuoju
kunigaikščiu.
 Pirmieji pasipriešino Tautvilas, Erdvilas, Vykintas. Jie ieškojo
pagalbos Lenkijoje ir Livonijos ordine. Mindaugas papirko ordino
magistrą ir apsikrikštijo. Popiežius pripažino Mindaugą Lietuvos
karaliumi.
 XIIIa.6-to dešimtmečio pab. Mindaugas atsisakė krikščionybės ir
stojo į kovą su Livonijos ordinu, bet 1263 m. buvo nužudytas.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 5
Lietuvos teisės periodizavimas pagal A. Janulaitį:
- Nepriklausomybės laikai (nuo XIII a.):
- Kunigaikščių laikai (iki XV a. vidurio);
- Ponų laikai (iki 1564 m.);
- Bajorų laikai (iki valstybės žlugimo 1795 m.)

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 6

 Teisės šaltiniai chronologine tvarka:

1. Paprotinė teisė Gedimino diplomatijos dokumentuose (1322-1338);

2. Privilegijos:
a) žemės;
b) sričių;
3. Pamedės teisynas (1340);
4. Kazimiero teisynas (1468)

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 7

I. Paprotinė teisė, kai valstybės valdovo aktuose
tik užsimenama, kad bus vadovaujamasi
senuoju papročiu, kartais net paviešinant jo
turinį.
II. Rašytinė teisė, kai valstybės valdovo ar kitos
kompetentingos valstybės institucijos akte
aiškiai išdėstomas įteisintas senas arba
įtvirtinamas naujas visuomeninio santykio
teisinio reguliavimo turinys ar tvarka.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 8

 PAPROTINĖ
TEISĖ

 Tiesioginių šaltinių apie lietuvių sąlygiškai pagoniškojo laikotarpio

(iki 1387 m.) paprotinę teisę, iš kurių būtų galima spręsti apie to
meto krašto teisinį vidaus ekonominių – socialinių santykių
reguliavimą, neišliko. Visgi remiantis to laikotarpio istoriniais
liudijimais, esančiais kituose valstybinio pobūdžio aktuose
(diplomatinis susirašinėjimas, tarptautinės taikos, paliaubų,
prekybos sutartys, žemių dovanojimo dokumentai, instrukcijos
valstybių pasiuntiniams, arbitražo sprendimai, vykdant ar
pažeidžiant tarpvalstybinius susitarimus, politiniai traktatai ir kt.),
sudaroma galimybė bent iš dalies įžvelgti buvus ir paprotinę teisę
bei ją rekonstruoti.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 9

 LDK TEISĖ IŠLIKO
AKIVAIZDŽIAI PASAULIETINĖ
 Lietuvių senosios paprotinės teisės raidos tradicijų
perimamumą jau po krikščionybės priėmimo patvirtina
tai, kad LDK teisė išliko akivaizdžiai pasaulietinė, o tai
nebuvo būdinga nei Vakarų, nei Rytų krikščioniškųjų
valstybių kaimynių teisei. Ji sugebėjo prisitaikyti prie tų
poslinkių, kuriuos XIV a. pabaigoje skatino gilėjanti
valstybės ekonominė ir socialinė diferenciacija, lėmusi
visuomenės luomų formavimąsi. Šios teisės pagrindu
kūrėsi LDK centrinių žemių žemvaldžių ir žemdirbių
luomų teisių atribojimas bei miestiečių luomo
formavimas.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 10

 RAŠYTINĖ LDK
TEISĖ

I. Privilegijų teisė
II. Kodifikuota, arba statutų teisė, kuri postatutiniu
laikotarpiu buvo papildoma seimų priimamais teisės
aktais, vadinamosiomis konstitucijomis. Šiomis
konstitucijomis buvo reguliuojami nauji susiformavę
santykiai, tik papildę Lietuvos Statutų normas.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 11

 PRIVILEGIJOS
 Atsirado poreikis naujus santykius reguliuoti rašytine forma. Papročių
greitai pakeisti nebuvo galima.

 Todėl atsirado privilegijos - Išimtys iš papročių ir nustatytų reikalavimų

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 12

 ŽEMĖS PRIVILEGIJOS

Žemės privilegijos reguliavo visos valstybės santykius. Iš viso

suskaičiuojama 16 tokių privilegijų: pirma – 1387 m., paskutinė –
1568 m. Vietos paprotinės teisės vyravimo laikais tai buvo
svarbiausi rašytinės LDK teisės šaltiniai. Juos leido didysis
kunigaikštis bajorų luomui.
Žemių privilegijų leidimo priežastys:
 feodalinių santykių plėtimasis ir bajorų luomo ekonominės ir
politinės galios didėjimas;
 Sudėtinga valstybės vidaus ir užsienio padėtis, vertusi didįjį
kunigaikštį ieškoti feodalų paramos.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 13

 SRITINĖS
PRIVILEGIJOS
Sritinės privilegijos reguliavo specifinius centrinės valdžios santykius su
konkrečiomis valstybėje esančiomis teritorijomis. Iš viso suskaičiuojama 23
privilegijos (pirmoji – 1392 m.). Sričių privilegijas gaudavo slavų žemės ir
Žemaitija. Jose nustatoma prijungtų žemių teisinė padėtis LDK sudėtyje,
sureguliuojami centro ir vietos valdymo institucijų tarpusavio santykiai,
sankcionuojama vietos paprotinė teisė. Jas galima laikyti Lietuvos didžiojo
kunigaikščio ir prijungtų žemių gyventojų politiniu kompromisu, nes
pastarieji sutikdavo pripažinti didžiojo kunigaikščio valdžią tik garantavus
šiose žemėse susiklosčiusių visuomeninių santykių, ekonominės sanklodos
ir teisinės sistemos neliečiamumą. Joms kurti panaudota paprotinė teisė,
vietos gyventojų ir dalinių kunigaikščių sutartys, žemės privilegijos, įvairaus
turinio didžiojo kunigaikščio raštai, ankstesnės tos srities privilegijos ir
kitoms sritims suteiktos privilegijos.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 14

ASMENINIS TEISĖS VEIKIMO ERDVĖJE
PRINCIPAS
 Lietuvių teisei skverbiantis į slavišką aplinką,
galiojo asmeninis teisės veikimo erdvėje principas.
Kiekvienas teisinių santykių dalyvis atsakė pagal
savo teisę.
Atvykusieji į slavų žemes ir jų valdiniai priklausė
didžiojo kunigaikščio teisinei ir teisminei
jurisdikcijai. Vietos diduomenė, feodalai,
miestiečiai ir jų valdiniai galėjo remtis rusų
paprotine teise pagal istoriškai susiklosčiusią
tvarką organizuojamuose sričių teismuose.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 15

RYGOS MIESTO
TEISĖS LDK
MIESTUOSE
RECEPCIJOS
PROBLEMA
 Rygos teisės recepcija Lietuvoje istoriografų siejama su
Gedimino 1323 m. 2 kreipimaisi į Hanzos miestų pirklius ir
amatininkus, kviečiant juos atvykti ir garantuojant jiems,
kaip privilegiją, santykių reguliavimą remiantis Rygos teise.
Šie kvietimai iš esmės vertintini kaip pažadai ir skirti tiems,
kurie ketintų atvykti į apsigyventi.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 16

IŠ 1323 M. GEDIMINO TAIKOS
SUTARTIES SU ORDINU,
REVELIO (TALINO) ŽEMĖS
DANŲ VIETININKU, VYSKUPAIS
IR 10.
RYGAKad visi tie reikalai (laisvo judėjimo, turto saugos, turtinių
ginčų sprendimo ir kt.) tarp mūsų klostytųsi draugiškai ir
palankumo dvasia, mes suteikiame Rygos teisę mūsų krašte
kiekvienam žmogui, kuris pas mus atvyks arba iš mūsų
išvažiuos.
3. Jeigu bus taip, kad vienas žmogus pasielgs neteisingai su kitu,
tai tasai gali pareikalauti iš to, kuris jam padarys neteisybę,
atsiteisti, o taip reikalauti, kad jo byla būtų išspręsta pagal to
krašto teisę.
 Taigi ir “krašto teisė” Lietuvoje, ir Rygos teisė svetur, atsižvelgiant į tai,
kam buvo padaryta žala, galėjo veikti kaip subsidiarinės (pagalbinės) teisės.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 17

 RYGOS TEISĖS
VERTINIMAS
 Taigi 1323 m. Gedimino taikos sutartimi su ordinu buvo
oficialiai pripažįstamas Rygos teisės galiojimas Lietuvoje
konkrečiai socialinei grupei. Tai pirmoji ir kartu
tarpvalstybiniu mastu sankcionuota LDK privilegija ne
tik svetimšaliams pirkliams Lietuvoje, bet ir Lietuvos
pirkliams, sulyginant jų teises, tiek krašto viduje, tiek už
jo ribų. Rygos teisės galiojimo pagalbinę reikšmę ir netgi
laikiną jos pobūdį nusakė 1338 m. prekybinė sutartis su
ordinu. Todėl, Rygos teisės galiojimas Lietuvoje
vertinamas kaip pirkliams taikytas personifikuotas atvejis.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 18

 PAMEDĖS TEISYNO
(1340 M.)
PAGRINDINIAI
BRUOŽAI
 netiesioginis Lietuvos teisės šaltinis;
 skirtas tam tikram socialiniam sluoksniui;
 skatinantis vietos gyventojų nesantaiką;
 sudarantis vietos gyventojų savarankiškumo iliuziją;
 dominuojanti teisė – viešoji
 baudžiamųjų ir baudžiamojo proceso normų rinkinys;

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 19

 PAMEDĖS TEISYNAS (1)

 Pamedės teisynas (1340) buvo skirtas t. t. pavergtų

prūsų sluoksniui (XIIIa. kolonizavo kryžiuočiai)-
laisviesiems prūsams. Jie savo teisine padėtimi buvo
atriboti nuo kolonizatorių, kt. etninių grupių, turėjusių
savo teises, t. p. nuo įbaudžiavintų prūsų, vadinamų
valstiečiais. Istorikų nuomone-Prūsų teisynu naudojosi
ir žemaičiai.
 Pagal Teisyną santuoką galėjo nutraukti ir vyras,ir
moteris. Turto paveldėjimas-tėvo linija. Krienas-
vedybinis mokestis, iki baudžiavos buvo mokamas
jaunosios tėvui ar seniūnui; po to, feodalams moteris
buvo didelėj pagarboje .

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 20

PAMEDĖS TEISYNAS (2)
 Nusikaltimų rūšys:
 1) viešajai tvarkai (kėsinimasis į vokiečių gyvybę,
nusikaltėlio tyčinis slėpimas, sistemingas neatvykimas į
teismą);
 2) turtiniai (vagystė ir turto sužalojimas. Atskiros
bausmės pagal pasisavinto turto vertę. Atsižvelgiama-
atvira vagystė ar ne. Bandymas padėti vagiui išvengti
atsakomybės prilyginamas vagystei);
 3) nusikaltimai žmogui (gyvybei, lytiniai,žmogaus
orumui ir namų ramybės ardymas).

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 21

KRĖVOS AKTAS IR
JO TEISINIAI
PADARINIAI
 Tai pirmas bandymas sujungti Lenkijos ir Lietuvos valstybes.
 1385 m. Krėvos aktu lenkų magnatai siekė inkorporuoti Lietuvą į savo
karalystės sudėtį. Lietuvos ponai stengėsi išlaikyti savarankiškumą ir
kartu savo valdžią. Bajorai, norėdami palaužti ponų viešpatavimą ir
gauti lenkų šlėktos turimas teises, stengėsi suartėti su Lenkija. Lietuvos
didieji kunigaikščiai palaikė Kunigaikštystės atskirumą, nes tuo
garantavo sau galimybę būti renkamais į Lenkijos karaliaus sostą.
Lenkijos ponai per personalinę uniją norėjo pajungti Lietuvą.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 22

 KRĖVOS AKTAS IR
JO TEISINIAI
PADARINIAI

 Šis aktas negali būti vertinamas kaip sutartis, nes tai labiau buvo panašu į
vienašalį “Jogailos pažadų dokumentą”.
 Sutartis tarp valstybių turėjo atsirasti po šio akto, bet apie tokią nieko nėra
žinoma.
 Akto pasekoje:
 - 1387 m. Lietuva apkrikštyta;
 - 1387 m. Jogailos privilegija;
 - tik 1415 m. popiežius pripažino Lietuvos krikštą teisėtu.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 23

 JOGAILOS PRIVILEGIJA (1387)

 Jogaila, norėdamas patraukti kuo daugiau bajorų, 1387. 02. 20

išleido I-ą privilegiją Lietuvos bajorams katalikams: suteikė
žemės nuosavybės teisę bajorams ir jų įpėdiniams (kaip
Lenkijos bajorams); pilių ir kt. apskrityse turi būti paskirta po
vieną teisėją, kurie spręstų bylas kaip Lenkijoje; be DK
išankstinio sutikimo išleisti bajorams dukras, giminaites ir
našles už vyrų, tačiau tik kataliko. Bajorų dukros ir anūkės po
vyro mirties našlaudamos galėjo valdyti turtą Ištekėjus turtas
pereidavo vaikams arba vyro giminėms; bajorai karaliaus
atleidžiami nuo darbinių prievolių didžiajam kunigaikščiui,
išskyrus pilių statybą, remontą ir karinę tarnybą savo lėšom.
Privilegija žymiai sustiprino ekoominę padėtį ir politinę įtaką.
Atsirado galimybė kaupti žemes stambių feodalų rankose dėl
perleidimo.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 24
 1413M. HORODLĖS
PRIVILEGIJA
 1413m. Horodlės privilegija (Jogailos ir Vytauto – kaip Žalgirio mūšio
laimėjimo rezultatas) buvo savotiškas unijos aktas: patvirtino I-ąją
privilegijos suteiktas teises; suteikta teisė rinkti Lietuvos DK su
Lenkijos karaliaus ir bajorų pritarimu; gavo teises užimti aukštas
pareigas, bet naujas - vaivadų ir kaštelionų; stambiausiems bajorams
suteikti Lenkijos bajorų herbai (stiprėjo ryšiai su Lenkija); teisė
disponuoti gauta už tarnyba bei dovanota, paveldėta žeme, bet atlieka
dk leidimu, perleidimo aktas sudaromas įstaigose (kontrolė,pajamos
iždui); bajorai-galėjo paskirti turtus žmonėms, išleisti dukras už vyrų
katalikų; dk valia ponai bajorai ir bajorai galėjo susirinkti į seimą
Liubline ir svarstyti valst. reikalus. Tačiau nebuvo atleisti nuo pilių
statybos. Ši privilegija stiprino bajorų ek. teises, kelia polit. jų
vaidmenį. Lenkų interesas - stengiasi susilpninti LT savarankiškumą,
praplėsti savo įtaką.
 Šias privilegijas gavo tik tie bajorai, kurie turėjo Lenkijos bajorų
herbus bei buvo katalikai.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 25

 1447 M. KAZIMIERO
PRIVILEGIJA
 1447m. Kazimiero privilegija: patvirtintos jau turimos teises;
bajorai ir miestiečiai nebus baudžiami be teismo; už nusikaltimą
baudžiamas kaltininkas, o ne jo šeima ar tarnai; teisė bajorams
laisvai išvykti į užsienį, išsk. priešo šalis; naujų pilių statyba ir
remontas, karinė tarnyba palikti; kunigaikštis pažadėjo nepriimti į
dvarus pabėgusių nelaisvų valstiečių ir įsakė bajorams nepriimti dk
dvarų valstiečių; bajorai gavo teisę valdyti, teisti, bausti
priklausomus žmones - tiesioginė valstybės f-ja; dk įsipareigoja
nesuteikti svetimšaliams (lenkams) žemių, dvarų; žadėjo plėsti LT
žemes. Ši privilegija-sutartis tarp DK ir bajorų valstybės valdymo ir
gynimo reikalais. Dk neteko daug pajamų. Jis finansiškai darosi
nepriklausomas nuo bajorų. Bajorai įtvirtino teisišką viešpatavimą
ek. ir politikoje. Lygus valdžios pasidalinimas tarp DK ir bajorų
(feodalų).
 Svarbiausia – tai baudžiavos įteisinimo pradžia.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 26
PRIVILEGIJOS ŽEMAITIJAI
 1413m. Vytauto Didžiojo privilegija
 1441m. Kazimiero privilegija
 1492m. Aleksandro privilegija
 1507m. Žygimanto Senojo privilegija
 1545m. Žygimanto Augusto privilegija
 1569m. Henriko Valua privilegija
 1644m. Vladislovo Vazos privilegija

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 27

PRIVILEGIJOS ŽYDAMS

 Atsirado XIV a. pabaigoje.

 1388m. Vytauto privilegijos Trakų ir Bresto žydų bendruomenėms. 1389m.
Gardino bendruomenei.
 1414m. Trakų žydai gauna savivaldą.
 1492m. privilegija žydai atleisti nuo muitų.
 1495m. Žydai išvaryti iš LDK.
 1503m. Aleksandras leido žydams grįžti į LDK.
 1507m. Pradžioje Žygimantas Senasis pakartojo ankstesnių privilegijų Bresto,
Trakų, Gardino žydams nuostatas, išplėtė jų nuostatų veikimą Lucko,
Vladimiro ir kitų LDK miestų žydų bendruomenėms.
 Žydų privilegijos buvo įtrauktos į visus tris Lietuvos
Statutus.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 28

KAZIMIERO TEISYNAS (1)

 Pirmas teisinės kodifikacijos aktas. Galiojo 1468-1529.

Kazimiero nurodymu buvo surinktos baudž. paprotinės
normos, apibendrinti teismų sprendimai, daugiausia dėl
turto vagystės. Reguliavo teismo proceso, žemės ginčų
sprendimo, atsakomybės už įv. vagystes ir kai kuriuos žalos
atlyginimo klausimus. Akto apimtis – 25 str. (17 iš jų skirti
kovai su vagystėmis ir nelaisvų žmonių išvedimu).

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 29

 KAZIMIERO
TEISYNAS (2)

Teisynas turi keletą pažangių tam laikotarpiui teisės principų:

1)už padarytą nusikaltimą nusikaltėlis atsako asmeniškai;
2)atsakomybė prasideda nuo 7 m. amžiaus;
3)draudžiama pačiam spręsti bylą, įpareigoja kviesti teisėjus
(bajorų žemės ginčuose).

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 30

 KAZIMIERO TEISYNAS (3)
 Teisyne įtvirtintas luominis principas, t. y. feodalinės
privilegijos principas.
 Bausmė feodalui už nusikaltimą nenustatyta. O
valstiečio nubaudimą sudarė 2 komponentai:
atlyginimas už padarytą žalą ir pats nubaudimas.
Nubaudimą sudarė duoklė teismo naudai (pavogtas
daiktas, o jei jo nebuvo-pavogto daikto vertė). Be to,
tik parobkai galėjo būti išplakti ir įdėti į kaladę.
Mirties bausmė pakariant buvo taikoma pakartotinumo
atveju arba kai pavogto daikto vertė buvo didesnė kaip
30 grašių (pusė kapos). Tokią sumą sudarė pavogta
karvė,žirgas.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 31
 Kodėl tam tikri teisės aktai buvo pavadinti
privilegijomis?
 Kas siejo žemės ir sričių privilegijas?
 Kokią įtaką privilegijos turėjo vėlesniam teisės
kodifikavimui?
 Ar Krėvos unija buvo sujungtos Lietuvos ir Lenkijos
valstybės?
 Kokios žmogaus teisės buvo pradėtos ginti pagal
Kazimiero teisyną?
 Koks ryšys tarp Kazimiero privilegijos (1447) ir
Kazimiero (1468) teisyno?
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 32
 LIETUVOS STATUTAI
1529 m. Pirmasis Lietuvos Statutas
1566 m. Antrasis Lietuvos Statutas
 (1581 m. Vyriausiojo tribunolo įsteigimas)

1588 m. Trečiasis Lietuvos Statutas

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 33

ŽEMĖS NUOSAVYBĖS
FORMOS PAGAL LIETUVOS
STATUTUS
Feodalinės žemės nuosavybės formos:
 1) alodas;
 2) lenas.
Visi 3 statutai skyrė žemės nuosavybės sritis:
 1. Didžiojo kunigaikščio domenas
 2. Ponų ir bajorų (stambių) alodinė nuosavybė
 3. Gauta už tarnybą žemė.
 4. Laisvų valstiečių žemė.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 34
 DVARAI PAGAL STATUTUS
 Statutai skiria dvarus:
 1) tėvoninis – gautas paveldėjimo keliu;
 2) užtarnautas – ne visiška feodalo nuosavybė.
Jei tarnybinis bajoras pasitraukia nuo pono, dvaras liekdavo
ponui.
Feodalinės žemės nuosavybės teisė buvo įgyjama tokiais būdais:
paveldėjimu, gaunama už tarnybą ir pirkimu.
15a. įsigalėjo senaties institutas. 1529 Statutas leido bajorui
įkeisti visą turtą. Įkaito laikytojas turėjo teisę naudotis turtu ir
privalėjo atlikti prievoles, jei sutartyje nebuvo numatyta kitaip.
Pagal II ir III statutus, bajorai turėjo teisę laisvai disponuoti
žeme, nepaisant, kokiu būdu ji įgyta. Jie galėjo žemę parduoti,
dovanoti, užstatyti, palikti testamentu kam nors. III statutas
suteikė bajorams išimtinę teisę –turėti nuosavybę. Statutai
pripažino žemės bendrosios
Lietuvos teisės istorija
nuosavybės institutą.
Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 35
PAVELDĖJIMO TEISĖ PAGAL
STATUTUS
 Paveldėjimo teisė. Vyrų ir moterų turto paveldėjimo teisės
nebuvo lygios. Statutai skyrė tėvo ir motinos turtą. Tėvo turtą
paveldėjo sūnūs, o dukterys turėjo teisę gauti ¼ tėvo palikimo
kaip kraitį. Jei nebūdavo sūnų, visą bajoro palikimą paveldėdavo
dukterys lygiomis dalimis. Žmona po vyro mirties gaudavo savo
kraičio garantinį turtą. Buvo žinomas ir testamentinis turto
paveldėjimas. Testamento negalėjo palikti nepilnamečiai,
vienuoliai, sūnūs neatsiskyrę nuo tėvo ūkio, baudžiauninkai ir
asmenys, kuriems per teismą atimtos turtinės teisės. Valstiečių
turtą taip pat paveldėdavo sūnūs. Jeigu sūnų nebūdavo, tai turtas
atitekdavo bajorui. Valstiečio ūkyje broliai paveldėjimo teisės
neturėjo.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 36

 PRIEVOLĖS PAGAL
STATUTUS
 Prievolinė teisė. Pagal statutus prievolines teises
reikėjo atlikti asmeniškai.
 Solidarios atsakomybės, kai prievolę turėjo atlikti keli
asmenys, nebuvo.
 Buvo žinomos pirkimo-pardavimo, nuomos, įkeitimo,
pasaugos ir paskolos sutartys. Jei būdavo parduotas
svetimas turtas, tai savininkas jį atgaudavo, o pirkėjas
savo sumokėtų pinigų dalį išieškodavo iš nesąžiningo
pardavėjo. Didesnę nei 10 kapų grašių sumokėtos
paskolos sutartį reikėjo sudaryti raštu. Turto įkeitimo
ir pasaugos sutartys taip pat buvo sudaromos raštu.
Saugomą turtą praradus, už jį reikėjo atlyginti.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 37

 GLOBA PAGAL STATUTUS
 Globa buvo skiriama nepilnamečiams vaikams:
berniukams iki 18, mergaitėms iki 13, globa gali
būti paskirta ir nepilnamečių turtui. Globėjas kartu
su vazniu ir liudytojais sudarydavo vaikų turto
sąrašą ir įtraukdavo jį į Žemės teismo knygas.
Globėjas išlaikė ir mokė vaikus atsižvelgdamas į jų
turto dydį. Už rūpinimąsi globėjas gaudavo 1/10
dalį vaikų ūkio pajamų. Jis atsakė už padarytus
vaikų turtui nuostolius.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 38

 ŠEIMOS TEISĖ (1)
 Statutai gana nuodugniai reguliavo santuokos sudarymo tvarką,
kraičio ir įkraičio davimą, vyro ir žmonos, vaikų ir tėvų
santykius. Moterys ir merginos turėjo teisę draugų patarimu
laisvai ištekėti, tačiau turėjo gauti tėvų, o jeigu jų nebūdavo –
dėdės ar brolių sutikimą, kitaip buvo atimama teisė gauti kraičio
ir paveldėti motinos turto. Santuoką įformindavo bažnyčia
pagal kanonų teisę, nutraukdavo bažnyčios teismas. III statutas
uždraudė santuoką tarp giminaičių iki 1 eilės. Kitaip iš
sutuoktinio atimdavo ½ dvaro, o jo žmona netekdavo kraičio ir
½ dvaro, santuoka panaikinama, vaikai laikomi gimę neteisėtoje
santuokoje. Vyras nepriimamas į valstybinę tarnybą. Jei
sutuoktiniai nežinojo, kad jie giminės – viskas teisėta, tik
santuoka naikinama. Už dvipatystę statutas numato mirties
bausmę vyrui, žmonai – jei žinojo, kad vyras vedęs ir tekėjo.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 39

 Tėvai, išleisdami dukterį ir duodami kraitį, turėjo gauti iš žento raštą, kuriuo jis 1/3
savo turto skirdavo įkraičiu, t. y. garantuodavo kraitį savo turtu. Pinigus,
brangenybes įvertindavo dvigubai, kitą dalį – viengubai. Žentas įrašo raštą į žemės
teismo knygą. Vyras duodavo raštą , garantuotą laiduotojų. Jei tokio rašto jaunosios
tėvas negaudavo, tai mirus vyrui, žmona negalėdavo atgauti kraičio, nes tas turtas
buvo gražinamas į tėvų ūkį. Ji gauna lygią su vaikais dalį. Jei išteka antrą kartą, tai
vaikai turėjo sumokėti jai už įkraitį 30 kapų grašių arba duoti ¼ to turto naudoti iki
gyvos galvos. Vyras įvertina dvarą pinigais ir 1/3 užrašo žmonai – įkraitis. Vaikai po
vyro mirties gali atpirkti iš našlės dvarą. Po žmonos mirties, nesant vaikų, kraitis
grąžinamas tėvams. Vyras gali užrašyti turtą žmonai, išskyrus ginklus, žirgus ir
šeimynykščius. Pirktu tėvo ar brolio dvaru sutuoktiniai naudojasi bendrai. Žmona po
mirties disponuoja laisvai. Kai dukterys išteka po tėvo mirties, išleidžiamos pagal
paliktą raštą ar testamentą. Nesant turto tiek, kiek numatyta testamente, broliai duoda
seserims ¼ dvaro (jį įvertina pakamaris su 2 liudininkais). Jei brolis ar giminės
išeikvoja dukrai skirtą turtą, išmoka skolą, nes perleidus dvarą, dukros gali išieškoti
iš įgijėjo ¼ dvaro.
 Tėvas duodavo kraitį gera valia. Jei neduodavo, po jo mirties dukterys negalėjo
reikalauti kraičio iš brolių ar įpėdinių. Seserys galėjo reikalauti iš brolių ¼ dvaro kaip
kraičio 10m. (senaties laikotarpis) ir teismo tvarka išreikalauti.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 40

 Baudžiamosios atsakomybės pagrindas buvo DK nustatytas
visuomeninės tvarkos pažeidimas ir padaryta nukentėjusiam dvilypė:
atlyginimas nukentėjusiam už padarytą skriaudą ir bauda DK iždui arba
bajorui, kuris teisė nusikaltėlį.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 41

Baudžiamosios teisės bruožai:
1) atvira prievarta (prievartos ir net smurto aktai teisėti,
jei vykdo feodalas priklauso žmonėms “kumščio
teisė”. Net tarp feodalų: dvarų užpuolimai,
apiplėšimai;
2) atviros prievartos luomiškas pobūdis. Nusikalstama
veika: 1) skriaudos padarymas, nukentėjusiųjų
interesų pažeidimas; 2) šia veika pažeidžiamas
įstatymas ir papročiai. Todėl nusikaltimo samprata:
1) padaroma žala; 2) pažeidžiami įstatymai, teismo
tvarka.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 42
 Nusikaltimų rūšys:
 1) valstybiniai: sosto įžeidimas, valstybės išdavimas;
 2) politinio pobūdžio: DK įžeidimas, ramybės valstybėje trukdymas, sukilimas
siekiant užgrobti valdžią;
 3) kariniai: vengimas atlikti karinę tarnybą, pasitraukimas iš posto, pabėgimas iš
mūšio;
 4) teisingumui: teisėjų ir teismo pareigūnų neatvykimas į teismą, bausmės už
neteisingus nuosprendžius ar sprendimus, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi;
 5) valdymo tvarkai: slaptas smuklių steigimas, draudimas įvažiuoti čigonams;
 6) asmens gyvybei, sveikatai: nužudymai, tyčia, netyčia, neatsargumas, atsitiktinai;
 7) garbei: neteisiama tik bajorų, dvasininkų jų vaikų, žmonų žodžiu, raštu, veiksmu;
 8) kvalifikuoti: privilegijuoti, suluošinimai, sužalojimai, sumušimai;
 9) dorovei: išžaginimas, prostitucija, ištvirkavimas, sąvadavimas, kraujomaiša,
tikybiniai.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 43

 1. Kokią reikšmę Lietuvos statutams turėjo tokie
valstybinės reikšmės įvykiai kaip Liublino unija bei
Vyriausiojo tribunolo įsteigimas?
 Palyginkite šeimos teisės bruožus pagal Statutus ir
pagal tuo metu galiojusią Vakarų Europos valstybėse
teisę? Ar statutai buvo pažangūs?
 Koks skirtumas moteriai ir jos turtui jei prieš vedybas
būdavo sudaryta prieš vedybinė sutartis ir jei jos
nebūdavo?

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 44

 1791m. gegužės 3 d. supaprastinta procedūra buvo priimta Konstitucija,
pavadinta „Valdymo įstatymu“. Konstitucija buvo priimta skubotai, jai
nepritarė reakciniai bajorai. Konstitucijoje numatytos gyventojų
luominės teisės ir pareigos bei valdžios sudarymo principai.
Konstitucija keitė ne valstybės tipą, o tik jos formą.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 45

 1791m. balandžio 18 d. priimtas karališkųjų miestų
įstatymas tapo sudedamąją Konstitucijos dalimi.
Nekilnojamo turto savininkai gavo asmens
neliečiamumo teisę, teisę įgyti ir valdyti žemę,eiti
žemesnes administracines ir teismines pareigas, būti
advokatais, bažnyčios tarnais, karininkais.
Turtingesniems miestiečiams ir inteligentams buvo
suteikiamos bajorų teisės. Bajorai taip pat galėjo tapti
miestiečiais ir jiems galiojo miestų teisė.
Miestiečiai,gavę tarnybą arba karininko laipsnį,
gaudavo ir bajoro titulą.
 Konstitucija skelbė tikybos laisvę,tačiau pirmenybė-
katalikų bažnyčiai. Karaliaus sostą ir ministrų postus
galėjo užimti tik katalikai.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 46
 Konstitucija įjungė Lietuvą į Lenkijos sudėtį. Buvo bendros centrinės
įstaigos,iždas ir kariuomenė. Į valdžios įstaigas buvo priimama pusė lenkų ir
pusė lietuvių bajorų Lietuvoje liko savo vietinės įstaigos, teismai ir teisės
sistema.
 Konstitucija skelbė,kad aukščiausi valdžios pradai - tautos valia.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 47

 Žemės, pilies ir pakamario teismai sujungti į vieną Žemės teismą.
Šis teismas buvo I instancijos ir dirbo nuolat. II instancijos teismas
- Vyriausiasis tribunolas. Žemės teismas susidėjo iš 10 teisėjų ir 2
raštininkų, kuriuos rinko pavieto seimelis 4 metams. Šis teismas
sprendė visas bajorų bylas.
 Miestuose civiliniai teismai buvo atskirti nuo baudžiamųjų. Buvo 3
civilinių teismų instancijos:
 I-oji - burmistras ir 4 teisėjai;
 II-oji - miestų zoninis teismas(apeliacinė instancija);
 III-oji - asesorių teismas(prižiūrėjo kt. teismų veiklą).
 Miestų zoninis teismas sprendė baudžiamąsias bylas I-ąja
instancija. Apeliacinį skundą buvo galima paduoti tik dėl bylų,
kuriose nusikaltėlis nuteisiamas kalėti ilgą laiką arba iki gyvos
galvos. Miestų teismams buvo žinybingos visų miestų gyventojų
bylos,tarp jų ir bajorų bei miestiečių bylos.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 48
 Po III Lenkijos-Lietuvos padalijimo (1795m.). Lietuvos žemės
dešiniajame Nemuno upės krante teko Rusijai. Jekaterina II 1795
m. gruodžio 14 d. įsaku sudarė Vilniaus ir Slonimo gubernijas.
LDK buvo išbraukta iš Europos valstybių politinio žemėlapio.
 Lietuvą valdė Vyriausioji valdyba, kuri turėjo iždo, baudžiamąjį,
civilinį ir ekonominius skyrius, kuriems vadovavo viršininkai-
Vyriausiosios valdybos nariai. Jiems talkino iš vietinių bajorų
paskirti ekspeditoriai. Aukščiausiąją valdžią turėjo
generalgubernatorius. Jis rūpinosi, kad būtų laikomasi viešosios
tvarkos ir dorovės. Jam buvo pavaldi miestų ir apskričių policija.
Generalgubernatorius turėjo teisę sustabdyti teismų sprendimų
vykdymą, prižiūrėti, kaip renkami mokesčiai ir atliekama rekrūtinė
prievolė. Lietuvos vyriausioji valdyba buvo prie
generalgubernatoriaus kanceliarijos.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 49

 Valdyba sprendė tokius uždavinius:
 1. Žiūrėjo,kad įstaigos ir valdiniai vykdytų įstatymus;
 2. Skyrė administracines nuobaudas nepaklusniems arba juos
perduodavo teismui;
 3. Rūpinosi tvarka ir saugumu miestuose,kaimuose ir keliuose.
 Vyriausioji valdyba nagrinėjo skundus dėl prievolių neįvykdymo,skyrė
areštą turtui pagal teismo sprendimą. Jos potvarkius turėjo vykdyti
žemesnieji žiemietėjos teismai ir miestų magistratai. Valdybos iždo
skyriaus žinioje buvo dvarai ir buvusios karaliaus ekonomijos,mirusių
arba pabėgusių iš Lietuvos dvarininkų ir vienuolynų už Lietuvos ribų
žemės. Baudžiamieji ir civiliniai skyriai buvo apeliacinė instancija
žemesniems teismams.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 50


Jekaterina II leido atkurti pilies, žemės ir magistrato teismą
miestuose. Lietuvos Vyriausiasis tribunolas nebuvo sudarytas.
Apeliacinė instancija buvo Vyriausiosios valdybos civilinis ir
baudžiamasis skyriai. Pavlas I 1797m. vasario 6 d. įsaku leido
bajorams rinkti atkuriamus pilies, žemės ir pakamario teismus ir
Vyriausiąjį tribunolą pagal Lietuvos Statutą. Išrinktus teisėjus
tvirtino imperatorius. Vilniuje buvo išrinktas kiemo teismas,
nagrinėjęs apskričių miestų ir iždo privilegijų bylas.
 Nuo 1840 m. birželio 25 d. įvedami Rusijos imperijos įstatymai (ir
panaikinamas Statuto galiojimas). Gubernatoriais,
vicegubernatoriais, prokurorais ir net pašto viršininkais buvo
skiriami tik rusai bajorai, o vietiniai perkeliami į kt. gubernijas.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 51

 Pagal 1864m. Rusijos imperijos teismų reformą Lietuvoje smulkias civilines ir
baudžiamąsias bylas nagrinėjo apylinkių taikos teisėjai. Juos skyrė teisingumo
ministras. II instancija buvo apskrities taikos teisėjų suvažiavimas. Kelioms
apskritims buvo sudarytas apygardos teismas, kuris susidėjo iš 3 vyriausybės
skiriamų teisėjų. Jis sprendė svarbesnes civilines ir baudžiamąsias bylas.
Didesnes baudžiamąsias bylas nagrinėjo prisiekusiųjų posėdininkų teismas. Bylą
sprendė 3 teisėjai ir 12 posėdininkų. Posėdininkus parinkdavo spec. komisijos iš
bajorų vado,gubernijos valdybos, prokuratūros ir policijos atstovų. Valstiečių
bylas nagrinėjo jų luominis valsčiaus teismas.
 Teismų reforma turėjo įvesti sąlygiškai modernią teisėtvarką: neluominius
teismus, nepriklausomą advokatūrą, šalių varžymąsi, teisėjų nepriklausomumą
nuo vietos administracijos, prisiekusiųjų teisėjų institutą, bylų nagrinėjimo
viešumą.
 1903m. birželio 8d. Lietuvos gubernijose įsteigtas zemskinių viršininkų
institutas. Zemskiniai viršininkai pakeitė taikos teisėjus kaime.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 52

 1830 m. išleistas pilnas Rusijos imperijos įstatymų rinkinys
buvo medžiaga būsimam galiojančios teisės sąvadui.
 1832 m. XV tomų rinkinys, susidedantis iš daugiau kaip 42
tūkstančių straipsnių, buvo išspausdintas ir pavadintas Rusijos
imperijos įstatymų sąvadu. Rusijos imperijoje jis įsigaliojo nuo
1835 m. Lietuvoje, panaikinus Trečiojo Lietuvos Statuto
galiojimą, 1840 m. Sąvadas tapo galiojančios teisės šaltiniu.
 Kuriant sąvado X tomo I dalį, pavadintą Civiliniais įstatymais,
iš 386 Antrojo Lietuvos Statuto artikulų buvo panaudota 138,
t.y. beveik trečdalis.
 Sąvade teisė skirstoma į viešąją ir privatinę.
 1885 m. Rusijos imperijos sąvadas buvo papildytas XVI tomu,
skirtu teismo procesui.
Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 53
 III Lenkijos-Lietuvos padalijimo 1795 m. gruodžio 26 d. Prūsijos
karalius perėmė valdyti Užnemunę. Visi valdiniai turėjo prisiekti
ištikimybę karaliui. 1796m. Rugpjūčio 9 d. Prūsijos karalius išleido
manifestą, kuriame nustatė, kad:
 1) visiems gyventojams privalomas Prūsijos teisynas;
 2) dvarininkai atsakingi už pavaldinių veikas;
 3) valstiečiai neturi klausyti pono, kai jis ragina ardyti viešąją
tvarką, dalyvauti maište;
 4) dvarininkai turėjo sugrįžti iš užsienio, kitaip jų turtas
konfiskuojamas;
 5) vykstantys į užsienį turėjo gauti leidimą, o vykstantys verslo ar
prekybos reikalus-tik kelionės pasą;
 6) bežemiai bajorai ir nemokantys amato turėjo registruotis pas
pavieto viršininką;
 7) visi atvykę užsieniečiai
Lietuvos teisės istorija
turėjo prisistatyti policijai ir kt.
Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 54
UŽNEMUNĖ
 Prūsijos viešpatavimas čia truko neilgai. 1807 m. liepos 7d. Tilžėje
Napoleonas ir Rusijos caras Aleksandras I pasirašė taikos sutartį (Tilžės
sutartis). 1807 metais čia buvo sudaryta Prancūzijai pavaldi Varšuvos
hercogystė, Napoleono Bonaparto atiduota valdyti Saksonijos
kurfiurstui Frydrichui Augustui. Tačiau 1815 m. įvyko dar vienas
perdalinimas, kurio pasekoje autonominio vieneto teisėmis buvo
sudaryta Lenkijos karalystė. Lietuvos Užnemunė, įjungta į Suvalkų
guberniją, pateko į Lenkijos karalystės sudėtį. Prancūzai, 1806 metais
įžengę į Lietuvos – Lenkijos žemes, panaikino Prūsijos teisės galiojimą,
o nuo 1808-05-01 buvo paskelbtas 1804 m. Prancūzijos civilinio
kodekso (vėliau pavadinto Napoleono kodeksu) įvedimas. Napoleono
kodeksas, kaip teisės šaltinis, Lietuvos Užnemunėje kaip galiojantis
civilinės teisės šaltinis išliko iki 1940 m., o buvusioje Lenkijos
karalystėje – iki 1946 m.

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 55

 1. Kokia apimtimi galiojo Lietuvos Trečiasis
statutas po III-ojo Lietuvos padalinimo ir Lietuvos
įtraukimo į Rusijos imperijos sudėtį? Kokie teisės
šaltiniai formavo Lietuvos teisės sistemą? (266)
 Kas yra privatinės teisės dualizmas? Kur jis
galiojo?
 Kurioje Lietuvos dalyje iki pat 1940 metų galiojo
Lenkijos karalystės įstatymai?
 Kuo skyrėsi santuoka pagal Rusijos ir Prancūzijos
įstatymus?

Lietuvos teisės istorija Lektorė dr. Jurgita Spaičienė 56