Teisės teorijos

objektas

Bendrosios teisės
Teisės samprata
sąvokos
 Teisės teorijos
metodai

Sociologin
Filosofinis Dogmatinis Kritinis Lyginamasis Istorinis
is
 Teisės teorijos kurso struktūra (programa)

1. Bendroji teisės teorijos charakteristika

2. Teisės samprata kaip teisės mokslų įvairovės vienovė
3. Teisės sampratų įvairovė
4. Teisinis personalizmas: šiuolaikinės nepozityvistinės teisės sampratos
variantas:
5. Teisės principai kaip teisės sampratos turinio išskleidimas
6. Teisės idėjos raida
7. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos
8. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis
9. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė).
10. Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos: teisėkūra kaip
teisinio reguliavimo priemonių “gamyba”
11. Antrasis teisės egzistavimo lygmuo: teisės norma.
12. Teisės normos socialinių normų sistemoje
13. Teisės normos vidinė struktūra
14. Teisės normų klasifikacija
15. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma
16. Teisės aktas ir jo rūšys
17. Teisės sistema
18. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys
19. Pereinamasis lygmuo - nuo teisės normų prie teisinių santykių: teisės
aiškinimas
20. Teisės normų įgyvendinimas
21. Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai
22. Teisėtas elgesys ir teisės pažeidimas
23. Teisinė atsakomybė
24. Teisės veiksmingumas ir teisinė kultūra
25. Teisinė valstybė ir atvira (pilietinė) visuomenė
 Teisės teorijos
kurso struktūra

Teisinės Teisės Teisiniai

idėjos normos santykiai

Teisės aiškinimas
Teisėkūra

Teisės įgyvendinimas
Teisės norma
socialinių normų
Teisės sampratų sistemoje Teisinių
įvairovė santykių
Teisės normos samprata
vidinė struktūra
Teisinis Teisėtas
personalizmas Teisės normų elgesys ir
klasifikacija teisės
pažeidimas
Teisės principai Teisės normų Teisinė
išreiškimo forma atsakomybė
Teisės socialinė
paskirtis ir Teisės
Teisės aktas ir veiksmingum
funkcijos
jo rūšys as ir teisinė
Teisinis kultūra
reguliavimas Teisės sistema Teisinė
valstybė ir
atvira
Teisinė sąmonė visuomenė
Teisės aktų
sisteminimas
 Teisės
tradicijos

Induistinė Kinų ir japonų Islamo Afrikos

Vakarų teisės
teisės teisės teisės teisės
tradicija tradicija tradicija tradicija tradicija

Kontinentinė
Bendrosios
teisės
teisės tradicija
tradicija
 Teisės
sampratos
(pagal turinį)

Grindžiamos
Grindžiamos jėgos
interesų
persvara
kompromisu

Marksistinė R.von Iheringo Solidarumo

L.Gumplovičiaus Visuomeninės
bazės ir interesų teorija
prievartos teorija sutarties teorija
antstato teorija jurisprudencija
 Teisės
sampratos
(pagal šaltinį)

Sociologinė
Prigimtinės Teisinis
teisės
teisės mokykla pozityvizmas
samprata

„Griežtasis“ „Švelnusis“
Teologinė Klasikinė Modernioji (H.Kelsen) (H.Hart)

Šv.Augustin
as J.Finnis

L.Fuller
Šv.Tomas
Akvinietis
 Teisės norma

Formalieji Turiningieji
požymiai požymiai

Norminama Formalusis Visuotinis

Sistemingum Laisvė Lygybė Teisingumas
s apibrėžtuma privalomum
as
pobūdis s as
 Normos

Socialinės Techninės
normos normos

Teisės Teisinės –
normos techninės
normos

Moralės
normos Kitos

Paprotinės
normos

Korporacinės
normos

Kitos
 Teisės normos
struktūra

Hipotezė Dispozicija Sankcija

Pagal
Pagal negatyvioj
apibrėžtumą pozityvioj
raišką: i
: i
paprastoji

Absoliučiai pasyviai aktyviai

paprastoji
sudėtinė apibrėžta
Santykišk negaliojima
alternatyvio ai aprašomoji s baudžiamoji
ji apibrėžta
neskyrimas administraci
nukreipiamo nė
ji
civilinė
blanketinė

drausminė

politinė
 Teisės
šaltinis

Teisinės minties Teisės normų

šaltinis šaltinis

Materialusis Formalusis
 Teisės
forma

Teisinis
Teisinis paprotys Norminė sutartis Teisės aktas
precedentas

Administracin
Teisminis
is
 Teisės aktai

Bendrųjų Individualiųjų Interpretuotų

teisės normų teisės normų teisės normų
aktai aktai aktai

Savarankišką
Teisės taikymo individualią
aktai taisyklę
formuluojantys
aktai
 Teisės aktai
(pagal juridinę
galią)

Įstatymų
Įstatymai lydimieji
aktai

Kiti Seimo
teisės aktai

Įstatymų galią
Pagrindiniai Paprastieji Prezidento
turintys aktai
dekretai

Konstitucija Programini Konstitucini Vyriausybės

ai o Teismo nutarimai
nutarimai
Konstitucini
Ypatingieji Ministro
ai
pirmininko
įstatymai Teismų
potvarkiai
sprendimai
Tarptautinės
sutartys
Piliečių Ministerijų,
teisėkūros Departamentų
Kodifikuoti aktai instrukcijos
įstatymai

Savivaldybių
Tarybų
sprendimai
Apskričių
 Teisės aktų
galiojimas

Laike Teritorijoje Asmenims

Galiojimo Teisinė Amžius

pradžia teritorija

Galiojimo Veiksnumas
sustabdymas ES teisės aktų
galiojimas
Imunitetai
Galiojimo Eksteritorinis
pabaiga principas

Galiojimas
atgal Ekstradicija
 Teisėkūros
subjektai

Įgaliotos
Tauta valstybės Teismai Piliečiai
institucijos
 Teisėkūro
s
rūšys
Sankcionuoto
Originalioji ji

Kompeteting
Tautos ų Privačioji
institucijų
Valdžios ir Ratifikuotoji
Referendum valdymo
as institucijų
Deleguotoji

Sprendžiamasi
s Teismų

Patariamasis

Ratifikacinis
 Teisėkūros
juridinės
technikos
taisyklės

Išorinio TA
Teisės normų
tvarkymo TA struktūra
taisyklės kalba

Bendrieji ne
Bendrieji teisės Specialūs teisės
teisės
terminai terminai
terminai

terminų
terminų
vienareikšmiš
vienareikšmišku
kumas
mas

terminijos
terminijos
vienovė
vienovė

terminų
terminų
pastovumas
pastovumas

kalbos
kalbos
ekonomiškum
as
ekonomiškumas
 Teisės normų
įgyvendinimas

Naudojimasis Teisės
teise taikymas

Teisės normų Teisės normų Pozityviu

laikymasis vykdymas požiūriu

Negatyviu
požiūriu
 Teisinio santykio
prielaidos

Teisės norma ar Teisinis

Teisinis faktas
teisės principas subjektiškumas
 Teisiniai
faktai

Įvykiai Veiksmai

Teisėti Neteisėti
 Teisinis
subjektiškumas

Teisnumas Veiksnumas

Bendrasis Visiškas

Šakinis Dalinis

Specialusis Suvaržytas
 Teisės
pažeidimo
sudėtis

Subjektiniai Objektiniai
Subjektas Objektas
požymiai požymiai

vertybės
asmuo kaltė veika

pasekmė
motyvas
s

priežasti
tikslas
nis ryšys
 Teisės
pažeidimų rūšys

Nusikaltimai Nusižengimai

baudžiamieji

administraciniai

civiliniai

drausminiai
 Teisinė
atsakomybė

Pozityvioji Negatyvioji

baudžiamoji

administracinė

civilinė

drausminė

materialioji

tarptautinė